Marcusas Robertsas. Japonija: mažiau žmonių, mažiau bendravimo. Daugiau robotų vienuolių

y-news.lt

Nuolat rašydavome apie senstančią, mažėjančią, silpstančią (reproduktyvumo prasme) Japonijos visuomenę pateikdami iškalbingus skaičius. Japoniją dažnai vadiname „kanarėle anglių kasykloje“. Gali būti, kad demografiniu Japonijos keliu pasmerktos žengti daugelis Vakarų ir Rytų Azijos šalių. Tačiau po visais skaičiais slepiasi ir istorijos apie tai, kaip dėl demografinių faktų keičiasi pati visuomenė. Stebimos žmonių pastangos (šiek tiek baugios) kaimą apgyvendinti lėlėmis. Pasigirsta pranešimų apie smunkantį japonų seksualinį aktyvumą. Bet šiandieną, mąstydamas apie šį demografinį nuosmukį, norėčiau jums papasakoti porą kitokių istorijų apie besikeičiančią Japonijos visuomenę.

Pirmąją istoriją perskaičiau Asia News. Rašoma, kad vartotojai vis dažniau pageidauja paslaugų, kurias teikiant galima ribotai bendrauti su kitais žmonėmis. Vis labiau populiarėja savitarna. Fukuokoje atidarytos „Ramen“ makaronų užkandinės, kuriose kiekvienas gardelis su staliuku atitvertas medine plokšte, kad valgantysis nematytų savo kaimynų nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Kvitus užkandinių klientams išduoda automatai, prie kurių ir pasirenkamas maistas. Čia nėra į gardelius klientų palydinčių padavėjų, žmonės patys susėda, o paskui paspaudžia prie stalelio įrengtą mygtuką. Tada atsidaro langelis, ir kvitas paduodamas maistą dalijančiam darbuotojui (jis yra žmogus!). Paskui langelis užsidaro ir vėl atsidaro tik tada, kai reikia paimti užsakytą maistą. Viskas sumanyta taip, kad su žmogumi tektų bendrauti minimaliai.

Dar kitur tapo madinga dainuoti vienam; „1 kara“ ypač pamėgusios jaunos japonės. Norintiems duodamos ausinės ir mikrofonai, ir jie dainuoja patalpoje su garso nepraleidžiančiomis sienomis. Vieni patys.

Kaip teigia Tomoki Inoue, NLI mokslinių tyrimų instituto analitikas, vieniši klientai pasitaiko vis dažniau.

Paslaugų pramonės žmonės mano, kad ši tendencija skatina imtis kitokios veiklos. „Dėl to, kad žmonės vėlai tuokiasi, ir dar dėl visokių priežasčių vienišių daugėja net tarp vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių, ir šis skaičius nuolat auga“, – sako Inoue.

Jo manymu, „tendencija svetingai priimti vienišus klientus išliks.“ Ir šitai taip beviltiškai liūdna. Negerai žmogui būti vienam. Mes – socialios būtybės. Man dar štai kas atrodo keista: jei būčiau vienišas, neturėčiau vaikų ir šeimos, norėčiau kur nors nueiti ir bendrauti su kitais, pasikalbėti, na, nors ir su padavėju. Nenorėčiau nuėjęs pavalgyti jaustis taip, tarsi tebesėdėčiau namuose pats vienas.

Bet jeigu kai kurie japonai tikrai desperatiškai trokšta kiek įmanoma mažiau bendrauti su kitais žmonėmis, jie liks patenkinti sužinoję, kad jų troškimas bus išpildytas net ir jiems mirus. Kaip rašo Japan Times, ilgai netrukus per laidotuves robotai humanoidai („SoftBank“ korporacijos robotas Pepper) giedos budistų sutras (šventus raštus). Robotai pakeis budistų vienuolius, kurie per brangūs. Ir per žmogiški.

Pepper užprogramuotas taip, kad skaitytų keturių didžiųjų japoniško budizmo atšakų sutras, ir kainuos tik ¥50,000 (450 USD) – daug mažiau nei piniginė auka, paprastai aukojama budistų vienuoliams (žmonėms). Robotų paslaugas laidotuvių metu siūlanti kompanija bus patraukli daugeliui pasaulietiškai nusiteikusių klientų, „ieškančių alternatyvų tradiciniams su mirtimi susijusiems ritualams.“ (Ar nebūtų paprasčiau tiesiog atsisakyti sutrų?) Dėl besikeičiančios demografinės padėties turi keistis ir kiti Japonijos laidojimo aspektai. Kadangi kaimiškose vietovėse mažėja žmonių ir į didžiuosius miestus jų išvažiuoja vis daugiau, kaimuose nyksta tradicinė „danka“ sistema (kai šeimos išlaiko giminės šventyklas sunešdamos aukas). Japonija tuštėja, bet Tokijas nuolat pildosi. Taigi kapavietės tapo labai brangios, gerokai išaugo patogesnių ir pigesnių laidojimo būdų poreikis. Kai kuriose kapinėse jau įdiegta naujausių technologijų valdoma įranga, „prižiūrinti“ tūkstančius urnų. Lankytojai gali išsitraukti urnas ir pastatyti jas ant altorių bakstelėję į liečiamą ekraną. Beveik nekyla abejonių, kad japonams pakaks technologinių žinių įveikti daugelį keblumų, kurių sukels mažėjantis gyventojų skaičius. Bet nesu tikras, ar jiems taip paprastai pavyks išgydyti visuomenę, reikalaujančią, kad dar daugiau paslaugų tiekėjų apšokinėtų tik juos vienus, nesikišant jokiam kitam žmogui.

Versta iš mercatornet.com.