Stephen Grenville. Nauja Facebooko kriptovaliuta sukels paniką?

2019 m. duomenys. Šaltinis: investopedia.com

y-news.lt

„Facebook“ sprendimas pristatyti naują globalią kriptovaliutą „Libra“ sukėlė skeptiškų, kritinių ir visiškai priešiškų komentarų bangą. Tai suprantama, turint omeny „Facebook“ reputaciją dėl neatsargaus elgesio su naudotojų duomenimis ir privatumo neužtikrinimo. Nepaisant to, vieša kritika nepakeis bendrovės, kuri kažkada pažadėjo „greitai judėti ir šį tą sudaužyti“ nuo sprendimo, galimai sugriausiančio ištisų šalių ekonomikas.

Tiesa, dar neturime išsamios informacijos apie tai, kaip veiks „Libra“. Nepaisant pranešimų apie visus jos revoliucinius pranašumus, gali pasirodyti, kad tai bus tiesiog dar vienas jau veikiančių mokėjimo sistemų variantas. „Apple Pay“, „PayPal“, „WeChat“ ir kitos kompanijos jau dabar siūlo savo mokėjimo būdus su įvairiais patogumais, skirtus pritraukti privačius klientus ir įmones.

2019 m. duomenys. Šaltinis: investopedia.com

Bet, žinoma, „Libra“ pristatoma kaip šis tas daugiau. Kaip teigia vienas „Facebook“ vadovų, „norime, kad pinigai būtų siunčiami taip paprastai, kaip tekstinės žinutės.“ Sakoma, kad „Libra“ susies privačius pinigus su stabilių pagrindinių valiutų krepšeliu. Tačiau kaip tai veiktų praktikoje?

Jei, tarkime, Argentinos gyventojai galėtų pakeisti savo pesus į stabilių valiutų krepšelio vienetus vos spustelėję išmaniuosius telefonus, ar jie nepultų masiškai atsisakyti pesų pasirodžius pirmiesiems ekonominių problemų Argentinoje ženklams? Standartinis „veiksmingos rinkos“ (efficient market, angl.) aiškinimas, tokioje situacijoje neįžvelgtų jokio pavojaus: tobulose rinkose toks piniginis „nukraujavimas“ būtų automatiškai pataisomas. Argentinos visuomenei atsisakius pesų, ši valiuta nuvertėtų, paskatindama arbitražą [šiuo atveju, atpigusių pesų pirkimą, vert. past.]. Dėl to pesas susigrąžintų pradinę vertę, ir viskas būtų gerai. Nevaržomi tarptautiniai pinigų srautai nekeltų grėsmės finansiniam stabilumui; atvirkščiai būtų išplėsta „veiksminga rinka“.

Deja, tikrovėje pasaulis taip neveikia. Finansinės panikos spazmo metu tarptautiniai kapitalo srautai sistemoje be indėlių draudimo, tikėtina, elgsis panašiai kaip bankroto atveju elgiasi banko klientai. Kai protingi indėlininkai baiminasi galimos banko nesėkmės, jie atsiima pinigus. Bankroto atveju tokie klienai nepatiria nuostolių; o bankroto išvengus, jie gali tiesiog sugrąžinti savo pinigus į sąskaitą. Bet kai pakankamai daug indėlininkų elgiasi protingai ir atsiima savo lėšas, bankas žlunga.

Tokia pat save išpildanti pranašystė gali kilti ir dėl ekonomikos vidaus problemų. Jei peso nuvertėjimas atrodo neišvengiamas, visi racionalūs pesų savininkai juos norės iškeisti į lengvai prieinamą stabilią valiutą, taip sukeldami tą greitą nuvertėjimą, kurio jie bijo.

Mes gerai nežinome, kas atsitiktų, jei plačiajai visuomenei staiga būtų prieinamas pigus, nereglamentuotas būdas keisti vietinę valiutą saugesne. Tačiau rizika yra akivaizdi. Šalys, turinčios dažnų valiutos devalvacijų istoriją, pvz., Argentina, o taip pat bet kuri vidutinio dydžio šalis su laisvai kintančiu valiutos kursu, būtų labai pažeidžiama kapitalo nutekėjimui.

Visas tekstas (anglų k.) – project-syndicate.org.