Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Pamąstymai prieš rinkimus
Daug kartų tikintieji žmonės ragino padėti jiems susiorientuoti prieš būsimus rinkimus. Kai kurie net pageidavo, kad vyskupas įvardintų k...
https://www.propatria.lt/2019/05/arkivysk-sigitas-tamkevicius-pamastymai.html?m=0
Daug kartų tikintieji žmonės ragino padėti jiems susiorientuoti prieš būsimus rinkimus. Kai kurie net pageidavo, kad vyskupas įvardintų konkrečias partijas ar konkrečius kandidatus. Konkretus pasirinkimas priklauso pačiam rinkimuose dalyvaujančiam žmogui, tačiau pasirinkimą gali palengvinti žinojimas, ko mes, tikintieji žmonės, viltumėmės iš tų, kurie mus atstovaus.
Jei kandidatas deklaruoja, kad jis sieks bendro gėrio, tokia nuostata visiškai nieko nereiškia, nes bendro gėrio siekė ir Leninas, o kas iš to išėjo, dar yra neišblėsę iš mūsų atminties.
Pirmiausia, svarbu žinoti, koks yra kandidato požiūris į žmogų: ar jį laiko nelygstamu Dievo kūriniu, ar tik išsivysčiusiu beždžionės proanūkiu. Šis požiūris yra labai svarbus, nes nuo jo priklausys, ar renkamas kandidatas gins žmogaus gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties, ar rūpinsis netik medžiagine, bet ir dvasine žmogaus gerove.
Antra, labai svarbu žinoti kandidato požiūrį į šeimą. Ar jis pripažįsta, kad santuokos keliu tarp vyro ir moters sukurta šeima yra tautos pamatas ir bet koks kėsinimasis į natūralią šeimą yra tų pamatų griovimas ir visuomenės stūmimas į moralinę ir demografinę duobę.
Trečia, taip pat svarbu susiorientuoti, ar kandidatas turi transcendentinį žvilgsnį, kad ne žmogus yra visatos centras, bet yra Aukštesnė Jėga, kurią mes vadiname Dievu. Dabartiniu metu Amerikoje ir Europoje yra paplitęs taip vadinamas politkorektiškumas, kai tikėjimo reikalai paliekami asmeninei sferai. Nebūtinai kandidatas privalo būti katalikas; vis dėlto verta susiorientuoti, kokius jis turi dvasinius pamatus.
Ketvirta, nemažiau svarbu susiorientuoti, koks kandidato požiūris į savo tautą: ar jis ją brangina, kaip vaikas savo tėvą ir motiną, ar jis pasiruošęs ginti žmonių ir visos tautos laisvę, o gal mąsto, kad reikia klusniai vykdyti globaliai mąstančių biurokratų nuorodas, kaip kadaise dalis lietuvių klusniai vykdė Kremliaus nurodymus.
Penkta, svarbu žinoti, ar kandidatas yra vilties žmogus: ar susidūręs su sunkumais, nenuleis rankų, bet ištvermingai sieks gėrio pergalės.
Galbūt mes nerasime tokio kandidato, kuris pilnai atitiktų šias nuostatas, bet tinka sverti ir rinkti tuos, kurie atrodys labiausiai priimtini.
4 komentarai
A va tas tečias punktas... Tai gal bepabijokim žodžio "krikščionis" paminėti. Šiaip "dvasinius pamatus" ir musulmonai turi. Bet ar mums jie priimtini? Nebūkim politkorektiški ir savo religijoje. Man nesvarbu, ką vatikano vaiduoklis kalba, aš prieš pabėgėlius ir islamizaciją, tad man svarbi kandidato religija ir požiūris į krikščionybę, tradicinių vertybių išsaugojimą. Šiaip, katalikybės, teoriškai, kaip ir nebėr... tad, gal ir "nebūtinai kandidatas privalo būti katalikas"...
E.M Remarkas buvo teisus sakydamas, kad ,,Per du Bažnyčios egzistavimo tūkstantmečius jau ne vienas Saulius pavirto į Paulių.''
Mąstantiems toks instruktažas visiškai nereikalingas ir neįdomus. Nemąstantiems nepadės.
"vatikano vaiduoklis";):). Dar pagalvojau, kad vargu ar musulmonai turi dvasinius pamatus, jei kalbėsim griežta prasme. Tie, kurie išpažįsta žmogaus sugalvotą religiją, dvasinių pamatų (Dievo Dvasios) negali turėti, nebent piktosios dvasios. Islamo religija paremta sielos išgyvenimais. Nesinori čia vėl pradėti ginčo, ar mes su musulmonais išpažįstam tą patį Dievą.
Taigi jei krikščionis stotų prie valstybės vairo, tai koks? Krikščionybė krikščionybei nelygu. Kur rasti tokį vadovą, kuris gebėtų suvokti krikščionybės visumą, t.y. būtų brandžių pažiūrų, nes tik toks žmogus galėtų teisingai vadovauti. Katalikybė, kaip sakė unknown, kartais virsta į seklų upelį arba ir visai užanka, ne taip, Glorija? O kad prie katalikiškos šalies valdžios vairo stotų ortodoksas, sunku įsivaizduoti. Bet gal įmanoma?
Rašyti komentarą