Paryžius Dievo Motinos katedrą nuniokojo gaisras, paaukota virš 300 milijonų atstatymui

Balandžio 15 dienos vakarą užsiliepsnojo Paryžiaus Švenčiausiosios Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris). Gaisras kilo ant katedros stogo, kur vykdyto restauracijos darbai, ir pasiglemžė pastato smailę, stogą ir viršutines konstrukcijas. Nepaisant niūrių pirminių prognozių, devynias valandas dirbę daugiau nei 400 ugniagesių ir kitų tarnybų darbuotojų išgelbėjo ne tik relikvijas ir svarbiausius meno kūrinius, tačiau ir pačią katedrą bei jos fasadinius bokštus. 

Prancūzijos prezidentas atšaukė savo darbų programą ir atvykęs į įvykio vietą tą patį vakarą paskelbė, kad katedra bus atstatoma pasitelkiant viso pasaulio meistrus, o aukų rinkimas tam bus pradėtas jau kitą dieną. Jo teigimu, atstatyti katedrą reikalauja Prancūzijos istorija ir likimas. 

Jau kitą dieną katedros atstatymui milžiniškas sumas paaukojo turtingiausi prancūzų verslo magnatai - 100 milijonų eurų skyrė Pinault šeima, 200 milijonų pridėjo Bernardas Arnault. Nelaimės naktį atidarytas ne vienas fondas, privačių asmenų aukoms rinkti. Skirtinguose fonduose jau pirmąją dieną surinkta šimtai aukų, kartu sudarančių dešimčių tūkstančių eurų sumą.

Daugybė meno kūrinių buvo išgelbėta, nes prieš pradedant restauracijos darbus ant stojo buvusios varinės statulos buvo nukeltos. Ypatingą drąsą pademonstravę ugniagesiai degančioje bažnyčioje susijungė į gyvą žmonių grandinę, kad pasiektų brangiausias katalikų relikvijas - Jėzaus Erškėčių vainiką, Tikrojo kryžiaus gabalėlį ir vinį, taip pat Prancūzijos karaliaus Liudviko Šventojo apsiaustą. 

Nelaimės vakarą Paryžiaus gatvėse aplink miesto šerdyje esančią Sitė salą, kurioje ir stovi Švc. Dievo Motinos katedra, būriavosi minios žmonių, sukrėstų gaisro ir laukiančių jo baigties. Susirinkusieji giedojo giesmes ir himną, meldėsi, įrašinėjo matomus vaizdus. Internete gausu turistų įspūdžių apie juos sužavėjusią paryžiečių reakciją ir susitelkimą. 

Internautų dėmesį patraukė kitokia musulmonų reakcija. Naujienų agentūros AFP išplatintose nuotraukose gausu džiaugsmo apimtų akivaizdžiai ne europietiškos kilmės gyventojų veidų, o po naujienomis apie degančią bažnyčią internete užfiksuoti tūkstančiai besijuokiančių reakcijų, kurių daugumos autoriai - musulmonai. Sklinda gaisro įrašai su už kadro girdimais šūksniais „Allahu Akbar“.

Tragedijos vakarą dar net negalėjus pradėti tyrimo suskubta pranešti, kad gaisrą greičiausiai sukėlė katedros renovacijos darbai. Šiandien pradėtos darbininkų apklausos. Gaisras įvyko po eilės Prancūzijos bažnyčių išniekinimų ir padegimų visoje šalyje. Vien nuo vasario pradžios Prancūzijoje užfiksuoti 47 bažnyčių išniekinimai ir padegimai. Paskutinis ir kraupiausias atvejis - vienos didžiausių Paryžiaus Švento Sulpicijaus bažnyčios padegimas, iš karto konstatuotas gaisrininkų. Pasikėsinimams sukelti teroro išpuolį Dievo Motinos katedroje sutrukdyta 2016 metais, kai tarnybos laiko aptiko prie katedros pastatytą automobilį su sprogmenimis. 

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra statyta 1163 metais, o galutinai užbaigta 1345 metais. Katedra ne kartą nukentėjusi ir restauruota. Didžiausią suniokojimą ji patyrė per Prancūzijos revoliuciją, kai 1792 metais įvedus Pilietinę religiją buvo nusiaubta ir paversta sandėliu, jos meno darbai išniekinti. XIX amžiuje karalius Luji Pilypas užsakė katedros restauravimo darbus. Būtent tada pastatyta ir vakar per gaisrą griuvusi katedros smailė. Gotikinių katedrų konstrukcijos ypač palankios gaisrams, nes pasižymi milžiniškomis, deguonies gausiomis pastogės erdvėmis, kurias laiko itin sausos medinės konstrukcijos. Nepaisant to, Dievo Motinos katedros išgyventas gaisras kartu yra gotikos architektų meistriškumo įrodymas. 

parengta pagal užsienio spaudą