Lietuvos valdžia ruošiasi pripažinti vienalytes „santuokas“?

KT svarsto vienalyčių „santuokų“ klausimą

alkas.lt

Sausio 3 d., ketvirtadienį, Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiui, kuris „susituokė“ su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu. Byla buvo nagrinėjama pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostata, neleidžianti išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, sudariusiam „santuoką“ su tos pačios lyties asmeniu kitoje valstybėje.

Mat, tūlas Lietuvos pilietis prieš tris metus Danijoje „susituokęs“ su vyru, ne Lietuvos piliečiu ir sumanęs jį atsivežti į Lietuvą, negavo iš  Migracijos departamento leidimo savo „sutuoktiniui“ laikinai apsigyventi Lietuvoje.

KT turi apsispręsti, ar užsienyje sudaryta dviejų vyrų „santuoka“ arba partnerystė gali būti pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje „sutuoktiniui“, jeigu tos pačios lyties asmenų „santuokos“ Lietuvoje nėra pripažįstamos.

KT posėdyje pasisakę Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas ir Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sakė sutinkantys, kad užsienyje sudaryta dviejų vyrų, iš kurių vienas yra Lietuvos pilietis, „santuoka“ yra pagrindas suteikti teisę ir kitam vyrui (pirmojo „sutuoktiniui“) apsigyventi Lietuvoje, bet pabrėžė, kad tai jam nesuteiktų kitų teisių, nes Lietuvoje tos pačios lyties asmenų „santuokos“ ir partnerystė nėra leidžiamos. 

„Teisė gyventi šalyje pati savaime nesuteikia kitų teisių, kurios nustatytos kituose įstatymuose“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulikas sakė, kad Seimas neprieštarauja, jog užsienyje „susituokusiems“ vyrams šeimos susijungimo pagrindu būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau pabrėžė, kad leidimas šeimos nariui gyventi Lietuvoje neįpareigoja keisti šalies Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos pagal kurią „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Šią nuostatą galima keisti tik referendumu arba konstitucinės daugumos balsais Seime.

V. Simulikas teigė, kad šiuo konkrečiu atveju leidimas užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje turėjo būti išduotas, mat ES Teisingumo Teismas (ESTT) pernai metų birželį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net ir tuo atveju jei toje šalyje yra nepripažįstama vienalyčių asmenų santuokos. E. Gudzinskaitė sutiko, kad sulaukus šio ESTT išaiškinimo departamento sprendimas būtų kitoks.

Reiktų priminti, kad pirmą kartą buvo panašiomis aplinkybėmis atsisakyta suteikti leidimą gyventi Lietuvoje asmeniui 2016 metų sausio mėnesį. Tuomet Migracijos departamentas atsisakė suteikti leidimą gyventi Lietuvoje baltarusiui, Olandijoje „susituokusiam“ su lietuviu. Lietuvoje nepripažįstama vienalytė „santuoka“, todėl nebuvo tinkamo juridinio pagrindo suteikti tokiam leidimui. Tuomet Migracijos departamento laikinosios vadovės pareigas ėjusi E. Gudzinskaitė aiškino, kad buvo kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), nes tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje. VRM tuokart pateikė nuomonę, kad tos pačios lyties asmenų santuokos Lietuvoje negali būti sudaromos ir iš esmės tokia santuoka negali būti pripažįstama Lietuvoje…

Tiesa, jau tada Europos teisės departamento išvadoje, skirtoje VRM, buvo teigiama, kad nors ES įstatymai neįpareigoja valstybių pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų, draudimas apsigyventi šalyje būtų nelogiškas, nes tokia teisė garantuojama bet kokiems šeimos nariams.

Būgštaujama, kad pripažinus vienalytes „santuokas“ juridiniu pagrindu teisei į leidimą laikinai gyventi  Lietuvoje, bus sudarytos sąlygos tokiems „sutuoktiniams“ kreiptis į ES teismus dėl vienalyčių „santuokų“ juridinio įteisinimo Lietuvoje.

KT sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį.