Vytautas Radžvilas. Įspėjimas

propatria.lt nuotr.

V. Sinicos straipsnio „Svarbiausias prezidento rinkimų klausimas“ siunčiama žinia ir jo tikroji reikšmė bus įsisąmoninta ir aiškiai suvokta ne iš karto. Prireiks ilgai ir kantriai dirbti, kol bus įveikta mąstymo inercija ir patikėta tuo, kas šiandien daugumai Lietuvos žmonių atrodo neįmanoma ar net primena įaudrintos vaizduotės žaismą. Deja, tai ne žaismas: Merkel-Putino paktas, kuriuo Lietuva būtų grąžinta į Rusijos geopolitinę orbitą, gali tapti tikrove greičiau, nei pajėgia numatyti net laki vaizduotė.

Blogiausia, kad tokiam sandėriui ruošiama moralinė ir intelektualinė dirva pačių lietuvių – politikų ir intelektualų – rankomis. Apakinti aklos neapykantos D. Trumpui ir taip pat aklai gindami žlungantį, bet Macrono ir Merkel fanatiškai tęsiamą globalistinį Europos Sąjungos integracijos projektą, jie eina „iki pergalingos pabaigos“ M. Burokevičiaus, tarnavusio panašiam projektui, pramintu keliu.

Esame pamažu, bet vis dažniau ir atviriau pratinami prie minties, jog JAV nėra jau toks svarbus ir juo labiau pagrindinis Lietuvos saugumo garantas. Pradedama nepastebimai piršti beprotiška ir savižudiška nuostata, kad visaverčiais Amerikos pakaitalu saugumo srityje ir net jo garantais gali tapti Prancūzijos ir Vokietijos dominuojama „geroji“ teta ES. Na, o savo valstybinį suverenitetą ginančios ir nesutinkančios būti „gerosios“ ES vasalėmis ir ekonominėnis kolonijomis VRE šalys tariamai sudaro „blogio“ ašį, nuo kurios Lietuvai reikia laikytis kuo atokiau.

Šitaip samprotaujama, tarytum nebūtų buvę Gruzijos ir Ukrainos pamokų. Juk šios šalys tapo Rusijos agresijos aukomis būtent ir daugiausia todėl, kad jas išdavė ir pardavė pragmatiškoji „senoji“ Europa su Prancūzija ir Vokietija priešakyje. Pavyzdžių ir įrodymų, kad šitokia propaganda plečiasi, o Lietuvos visuomenės geopolitinė savivoka ir orientacija metodiško smegenų plovimo būdu perprogramuojami „teisinga linkme“, nuolat gausėja. Vienas po kito skelbiami tokie „gilesnės eurointegracijos“ reikalaujantys propagandiniai straipsniai kaip šis žinomo istoriko tekstas (Bernardinai.lt: „Rimvydas Petrauskas. „Europietiškumo ilgesys ir integracijos baimė“).

Jų tikroji paskirtis – moraliai ir intelektualiai dezorientuoti šalies piliečius siekiant palaužti jų politinę valią priešintis artėjančiam Macrono-Merkel-Putino paktui ir iš anksto parengti juos klusniai susitaikyti su dar vienu Lietuvos pardavimu kaip „neįveikiamos jėgos“ nulemta neišvengiamybe.

V. Sinicos tekstas – ryškus kontrastas tokiems straipsniams ir vienintelė veiksminga atsvara juose skleidžiamai savanoriškos geopolitinės ir valstybinės savižudybės propagandai. Kartu jį reikia suprasti kaip savalaikį įspėjimą, kad mūšis už Lietuvos žmonių protus, nulemsiantis valstybės (iš)likimą, prasideda ir bus itin sunkus.