Carolyna Moynihan. Lyčių lygybės paradoksas: kodėl moterys rečiau tampa inžinierėmis ir matematikėmis?

y-news.lt

Prisimenate Jamesą Damoreʼą, jauną Google inžinierių, kuris praėjusį rugpjūtį buvo atleistas už tai, kad pasipriešino kompanijos lyčių lygybės programai? Damoreʼas nebuvo prieš tai, kad su technologijomis dirbtų daugiau moterų, jis tik netikėjo, kad dabartinis vyrų ir moterų disbalansas atsirado dėl seksizmo ir gali būti sureguliuotas pakeitus vyrų požiūrį. Skirtingos lytys renkasi skirtingus darbus dėl biologinių skirtybių, teigė jis

Panašiu metu mes pastebėjome Family Studies paskelbtą Davido C. Gearyʼo, Misurio universiteto psichologo, straipsnį; psichologas palaiko evoliucinį požiūrį į lyčių skirtumus; jo tyrimai patvirtina Damoreʼo teiginius. Praėjusią savaitę žurnale Psychological Science šio tyrimo pagrindu buvo paskelbtas pranešimas, parengtas kartu su Lidso Beketo universiteto psichologu Gijsbertu Stoetu.

Pranešime „Lyčių lygybės paradoksas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse“ pateikiamos išvados, kurių nenorėtų išgirsti dauguma politikų ar lyčių studijų profesorių – kuo daugiau konkrečioje šalyje (pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje) lyčių lygybės, tuo mažiau tikėtina, kad moterys rinksis matematikės ar fizikės profesiją.

Ir atvirkščiai – daugiausia moterų baigia tiksliųjų mokslų studijas tose šalyse, kur lyčių lygybės mažiausia (pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose).

Olga Khazan The Atlantic rašo, jog, anot Stoeto ir Gearyʼo, tokia situacija gali susiklostyti dėl to, kad „šalyse, kuriose lyčių lygybės mažiau, moterys, paprasčiausiai, ieško visų įmanomų kelių į finansinę nepriklausomybę. Ir dažnai tie keliai nuvedą į tiksliųjų mokslų profesijas.“

Psichologai analizavo 67 šalių duomenis ir išsiaiškino, kad daugumoje šalių merginos taip pat sėkmingai mokosi fizikos kaip ir vaikinai arba ir dar geriau; beveik visose šalyse jos  galėtų siekti aukštojo mokslo tiek fizikos, tiek matematikos srityje. Vis dėlto, nepaisant visų pastangų, Vakaruose, tiksliuosius mokslus, ypač inžineriją ir kompiuterines technologijas, renkasi daug mažiau merginų.

Kodėl? […]

Gerovės valstybės garantuoja pasirinkimą. Tyrimo autoriai teigia, kad šalys, kuriose lyčių lygybės daugiausia, paprastai būna gerovės valstybės; tose šalyse moterys patiria mažiau ekonominio spaudimo. Pavyzdžiui, Vakaruose moterys gali tapti teisininkėmis, medikėmis, veterinarėmis (tai vienintelė gamtos mokslų sritis, kur lyčių lygybė akivaizdi), žurnalistėmis, leidėjomis, renginių organizatorėmis ar socialinėmis darbuotojomis, nes jos to pačios nori. Jos turi pasirinkimo laisvę, gerovės valstybėje nesvarbu, kad tai, ką jos pasirenka, yra mažiau apmokama.

Kitaip tariant, ten, kur moterys gali rinktis, jos linkusios nesirinkti tiksliųjų mokslų ir atitinkamų darbų. Tai, kad jos patenkintos savo pasirinkimais, patvirtina Stoeto ir Gearyʼo tyrinėtų šalių „pasitenkinimo gyvenimu“ reitingai.

Tokią situaciją ganėtinai gerai iliustruoja prieš kelerius metus pasirodęs įdomus dokumentinis filmas apie lyčių pasiskirstymą Norvegijos darbo rinkoje. Filmo kūrėjai išdrįso patyrinėti kertinius lyčių skirtumus pasitelkę interviu ir pamėginti paaiškinti šį seniai stebimą reiškinį.

Viena iš tokių skirtybių – natūralus moterų polinkis į žmonių santykius, taigi ir į skaitymą ir kalbėjimą. Gearyʼs teigia, kad skirtumas tarp merginų ir vaikinų skaitymo įgūdžių „yra bent iš dalies susijęs su geresnėmis merginų kertinėmis kalbos žiniomis ir didesniu potraukiu skaityti; jos daugiau skaito ir todėl daugiau praktikuojasi.“

Khazan kalba filosofiškai: „Šio tyrimo išvados nei itin feministinės, nei itin liūdnos – negalima teigti, kad lyčių lygybė neskatina merginų siekti gamtos mokslų žinių. Lyčių lygybė leidžia tokių mokslų nesirinkti, jeigu joms jie nėra patrauklūs.“

Jamesas Damoreʼas iš esmės buvo teisus; Vakarų šalyse lyčių lygybės ideologija kertasi su lyčių skirtumų tikrove. Deja nepanašu, kad lygybės brigada artimiausiu metu ketintų atsitraukti.

Versta iš mercatornet.com.