Britanijos konservatoriai ragina May palaikyti Vyšegrado šalis

Neseniai įvykęs Europos reformavimo grupės (toliau: ERG) susitikimas, kuriam pirmininkavo vienas iš Britanijos konservatorių partijos lyderių Jacobas Rees-Moggas, pasižymėjo pastarojo raginimu užtarti Vyšegrado šalių ketvertą dėl šių šalių taikomos politikos stabdant masinę migraciją ir taip užtikrinant Europos sienų saugumą. 

Siekdamas apsaugoti savo sienas, Vyšegrado ketvertas susidūrė su didžiuliu spaudimu iš Briuselio, kuris grasino ketvertui sankcijomis ar netgi narystės Europos Sąjungoje sustabdymu, jeigu šios šalys ir toliau laikysis savo griežtos pozicijos migracijos atžvilgiu. 

Iki šiol Britanija laikėsi neutralios pozicijos tarp Briuselio ir Vyšegrado konflikto, nes šalis palieka Europos Sąjungą ir nenori apsunkinti pasitraukimo derybų. Tačiau vyresnieji torių nariai tiki, kad Jungtinė Karalystė turėtų užsiimti drąsesnę poziciją ir palaikyti Vyšegrado šalis, taip apginant tiek savo nacionalinį interesą kylančios migracijos kontekste, tiek išlošiant sąjungininkų Brexit derybose.

Lenkijoje gimęs ir šiuo metu Šrevsburio apygardai atstovaujantis parlamentaras Danielis Kavčinskis, iškėlė Britanijos neutralumo klausimą ERG susitikime, pareikšdamas, jog Teresai May atėjo laikas nustoti vadovautis baikščia diplomatija Europoje. 

Jis teigė: „Aš neįžvelgčiau nieko blogo, jeigu mes įsitrauktume į debatus šiame vidiniame Sąjungos konflikte, mes vis dar esame Sąjungos nariai. Galų gale, šios keturios šalys yra stumdomos ir baudžiamos dėl politinių sprendimų, kuriems mes pritariame ir sutariame esant mūsų nacionaliniu interesu juos palaikyti“.

Kavčinskis toliau tęsė: „Pagrindinis prieš mus pastatomas argumentas yra tas, kad tai pakenks Brexit deryboms ir suerzins Vokietiją bei Prancūziją. Tačiau tai yra nepagrįstas požiūris, nes paskutinėse derybų stadijose tai mums užtikrins sąjungininkus, o Vokietija ir Prancūzija bet kokiu atveju nėra linkusios būti draugiškomis ar mums padėti“. 

Briuselis tuo tarpu jau grasino imtis veiksmų prieš Čekiją, Vengriją ir Lenkiją dėl šių vyriausybių atsisakymo laikytis migrantų kvotų. Griežtą trijų šalių ir vėliau prisijungusios Slovakijos poziciją sekė masiniai prievartavimai Kiolne ir kituose miestuose po to, kai Angela Merkel priėmė katastrofišką sprendimą įsileisti į savo šalį migrantus iš Afrikos ir Vidurio Rytų. 

Padidėję migracijos srautai taip pat yra siejami su kruvinais teroristiniais išpuoliais Europoje. Vengrijos Premjeras Viktoras Orbanas aiškiai pareiškė, kad jis neįsileis musulmonų migrantų dėl teroristinių išpuolių baimės, o paskutinį mėnesį Čekijos rinkėjai tvirtai išstojo Europos Sąjungos spaudimui, išrinkdami Milosą Zemaną antrajai kadencijai. 

versta iš express.co.uk