Laima Kalėdienė. Nereikia Putino, kai yra Jonsson

Jaunius Pocius, Respublika.lt

Paradoksas: lietuvių kalbą reikia ginti nuo Kultūros ministerijos. Tai aiškėja iš Lietuvos piliečių asociacijos „Talka Kalbai ir Tautai“ (TKT) kreipimosi į Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetus. Kalbos puoselėtojai susirūpinę, kad į Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projektą bandoma prastumti dalykus, kurie akivaizdžiai susilpnintų ir šiaip jau ne itin tvirtas lietuvių kalbos pozicijas.

Tokiam nutarimui, kurį parengė Kultūros ministerija, gruodžio pradžioje pritarė Vyriausybė. Pasak TKT asociacijos narių, šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis, nes jis faktiškai panaikina lietuvių kaip valstybinės kalbos statusą.

Skaitant nutarimą galima aptikti tokių „perliukų“, kurių atsiradimas kelia klausimų - ar tai daryta sąmoningai, ar iš neišmanymo. Šito teiravomės TKT asociacijos tarybos narės, profesorės, habilituotos mokslų daktarės Laimos Kalėdienės.

„Tokį Kultūros ministerijos nutarimą, kurį palaimino Vyriausybė, lėmė du dalykai, - aiškina L.Kalėdienė. - Pirmasis - seniai yra rengiamas ir niekaip nebaigiamas Tautinių mažumų įstatymas. Šituo siūlymu bandoma sukišti idėjas iš to galimo įstatymo. Nereikia manyti, kad šitokiu būdu tobulinama valstybinė lietuvių kalba. Čia tik žiūri, kaip padaryti, kad Tautinių mažumų įstatyme nebūtų ribojimų. Kitas dalykas - yra tam tikras neišmanymas, kuris sukelia erzelį būtent dėl tų visų pavadinimų, kai sakoma, kad reikia rašyti kitomis kalbomis. Ir iš tikrųjų, kai pradedama reguliuoti tai, ko valstybė negali reguliuoti, tada kyla susierzinimas. Nutarime yra surašyti lozungai, pageidavimai, bet nėra pažiūrėta, ką reiškia įstatymas (Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas - red. past.) ir ką jis reguliuoja. O jis reguliuoja valstybės bendravimą su savo piliečiais ir negali kištis į piliečių tarpusavio bendravimą.“

- Nutarime siekiama „užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu“. Iki šiol, kiek tekdavo stebėti teismo posėdžius, apie jokią diskriminaciją net minčių nekildavo, nes kitakalbiams būdavo užtikrinamas vertėjas. Kodėl dabar akcentuojamas šis klausimas?

- Teismuose siūloma leisti bendrauti ne valstybine kalba. Čia apskirtai kertamos labai gilios šaknys. Tai, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, yra įteisintas Konstitucijos 117 straipsnyje. Nekeičiant Konstitucijos to pakeisti negalima. Štai čia tikrai matyti, kad nutarimas ruoštas be jokių teisininkų. Kyla klausimas, kas rengė tokius pasiūlymus ir ko jie norėjo. Pirmas ir lengviausias atsakymas, turbūt norėjo įsiutinti žmones.

- O kaip reikėtų suprasti siekį apibrėžti nuostatas dėl pagalbinės užsienio kalbos vartojimo valstybės įstaigose?

- Jeigu neužtenka valstybinės kalbos, tai pradeda ieškoti būdų, kaip apriboti valstybinės kalbos vartojimo sritis. Dabar siūloma: neužtenka lietuvių kalbos, tegul būna pagalbinė anglų, lenkų ar kita. Bet šitas pagalbinės kalbos terminas niekaip negali būti įrašomas į įstatymą, nes tai apskritai yra švietimo sistemos terminas, kai pagalbine kalba gali būti mokomasi, kai, pavyzdžiui, susirenka įvairiomis kalbomis kalbantys vaikai. O dabar siūlo pagalbine kalba bendrauti, savivaldybėse dokumentus rašyti. Išeitų, kad galima rašyti lietuviškai, bet galima rašyti ir kita kalba. Ją, kol neperkrištijome, vadinsime užsienio kalba. O paskui, kai jau įsigalės, pasakys - turime dvi valstybines kalbas. Tai yra pereinamasis terminas įvesti antrą valstybinę kalbą.

- Ką lietuvių kalbai reikštų siūlymas „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“.

- Kalbama apie tai, kad telefonai, planšetiniai kompiuteriai, jeigu jie pardavinėjami Lietuvoje, turi turėti lietuvišką programinę įrangą. Negali taip būti, kad pradėtų pardavinėti įrangą su kinų kalba. Turi būti įdiegta lietuviška abėcėlė, o tai reikia daryti „Microsoft“ lygiu. Bet verslininkai šaukia, kad per sunku. Tada jiems sakoma, gerai, tiek to. Kitas, daug svarbesnis dalykas, - kompiuteriniai vertimai. Jie dar žemo lygio. Mūsų kalba nėra kažkokia nenormali, šitą padaryti galima, bet reikia dirbti, tam skirti lėšų, komandas. Bet vėl jiems nuolaidžiaujama: „Nesivarginkit“. Pažiūrėjęs sakytum „matai, ką Putinas daro“. O nereikia nė Putino, užtenka Jonsson (kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson- red. past.).

- Ar ne perteklinis TKT būgštavimas, kad gali kilti grėsmė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai?

- Logika taip diktuoja. Ką reiškia, kai siūloma iš įstatymo išbraukti institucijų pavadinimus. Jeigu nėra pavadinimo, galima galvoti, kad gal jau nėra ir tos įstaigos. Juk pradžioje buvo žodis...