Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą

propatria.lt nuotrauka 

Seimas 100 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-354(2) ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigia, kad tai yra kompromisinis įstatymas, tačiau jį vertina teigiamai. „Šis įstatymas iš esmės skiriasi nuo užregistruoto – beveik neliko nepakeistų nuostatų. Nors priimtame įstatyme dar liko silpnų vietų (pavyzdžiui, nerastas geriausias atsakymas dėl draudimo palikti vaikus iki 6 metų be priežiūros), šis įstatymas apskritai yra daug geresnis ir labiau subalansuotas nei vadinamasis grynai „antismurtinis“ įstatymas, kur viskas sukosi tik apie smurtą prieš vaikus. Priimtame įstatyme vaikas traktuojamas kaip šeimos dalis, o ne valstybės nuosavybė, šalia jo teisių atsirado ir pareigos, šalia drausminimo – pagalba šeimoms, atsisakyti tokių nesąmoningų prievolių kaip tėvų skundimas remiantis gandais ir kita. Žinoma, galėjome šį įstatymą priimti ir praeitoje kadencijoje, juk parlamentarų grupė „Už šeimą“ buvo parengusi panašią redakciją. Tačiau geriau vėlesnis ir, svarbiausia, protu paremtas sprendimas nei jokio“, – aiškina R. J. Dagys.

Seimo nario teigimu, ne mažiau svarbus ir įstatymo įgyvendinimas. „Pirmiausia Seimo nariai turime prisiimti pareigą šio įstatymo sukurtus pažadus įgyvendinti kitų metų biudžetu. Be to, ir toliau trūks socialinių darbuotojų, pagalbos priemonių. Antra, tie, kurie dirbs su įstatymu, neturi juo piktnaudžiauti. Šiuo įstatymu įteisinama griežtesnė nei iki šiol vaiko apsauga, bet tai neturi šeimų gyvenimo paversti absurdu. Apsauga turi būti subalansuota su pagalba šeimoms, ir šiandien priimtas įstatymas tam sudaro visas prielaidas“, – teigia buvęs ministras R. J. Dagys.

Priimtu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu reglamentuojamos pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikui lygiai: pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Siekiant kuo geresnės vaiko apsaugos pakeista vaiko teisių apsaugos sistema ją centralizuojant.

Nustatyta, kad už vaiko teisių apsaugos politiką atsako, jos įgyvendinimą koordinuoja, šeimos politiką formuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.

Įstatyme įtvirtintas 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą – įkūrimas.

Taip pat reglamentuoti ir atvejo vadybininkai – socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.

Atskiros mobiliosios komandos darbuotis 10 Lietuvos apskričių bei didžiausiame šalies mieste – Vilniuje. Jos užsiims konkrečiais atvejais, kai į juos kreipsis atvejo vadybininkai.

Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus veiksmus privalės atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.

Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.

Kiekvienu konkrečiu atveju bus sudaromas atvejo vadybos planas, bus analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir bus priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.