Brazilijos ateitis – „transseksualai“ seminarijose ir lyties keitimas nepilnamečiams be tėvų sutikimo?

Brazilijos Žmogaus teisių ministerija ragina Nacionalinį kongresą du genderizmo ideologijos įkvėptus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Lytinės tapatybės įstatymas leistų vaikams ir paaugliams atlikti lyties keitimo operacijas be tėvų ar globėjų leidimo, o kitas įstatymas numatytų, kad neigiama nuomonė apie homoseksualumą ar genderizmo ideologiją būtų laikoma „nusikaltimu dėl homofobiškų paskatų“.

Lytinės tapatybės įstatymo projektas taip pat vadinamas Joao Nery įstatymo projektu pirmosios brazilės moters, kuri 1977 metais pasidarė lyties keitimo operaciją siekdama tapti vyru, garbei. Šiame projekte teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į lytinės tapatybės pripažinimą ir turi būti laikomas tuo, kuo pats save laiko. Lytinė tapatybė yra apibrėžiama kaip „vidinis ir individualus išgyvenimas to, kaip asmuo jaučiasi, ir šis išgyvenimas gali sutapti arba nesutapti su lytimi, gauta gimimo metu“. Projekte fizinės išvaizdos keitimas ir įrašo apie lytį modifikavimas viešuosiuose registruose ir asmens dokumentuose laikomas teise, o lyties keitimo operacijai atlikti užtektų paties asmens noro ir sutikimo. Didžiausią polemiką kelia nuostata, kad vardo ir lyties keitimo procedūros nepilnamečiams galėtų būti atliekamos be jų tėvų ar globėjų leidimo. Projekte teigiama, kad toks prašymas turėtų būti pateiktas su rašytiniu vaiko ar paauglio sutikimu per atstovus pagal įstatymą. Tačiau jeigu kuris nors iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą nesutiktų su prašymu, numatyta galimybė kreiptis į viešojo intereso gynimo instituciją, kuri padėtų gauti leidimą teisminiu keliu.

Antrasis skubinamas projektas, užregistruotas parlamentarės Maria do Rosário Nunes ir itin remiamas Žmogaus teisių ministerijos, reglamentuotų neapykantos nusikaltimus ir jų pažabojimo mechanizmus. Neapykantos nusikaltimais būtų laikomi gyvybei, fiziniam ar psichiniam integralumui padaryti pažeidimai, kylantys iš nuostatų arba diskriminacijos „socialinės klasės, imigranto ar pabėgėlio statuso, lytinės orientacijos ar tapatybės, lyties raiškos, amžiaus, religijos, benamystės ar protinio atsilikimo“ pagrindu.

Tokiam įstatymui įsigaliojus būtų baustinas ne tik atleidimas ar nepriėmimas į darbą, valstybės tarnybą, mokymosi ar profesines studijas bei kitas privataus ar viešojo sektoriaus pareigas, bet ir neapykantos pasisakymai ar bet kokia kritika žiniasklaidoje ar internete nurodytais pagrindais. Pavyzdžiui, būtų baudžiami tie, kurie dėl savo religinių įsitikinimų nesutiktų homoseksualų „santuokos“ proga gaminti tortų (kas jau nutinka JAV ir Kanadoje), ar kunigų seminarijos, nesutinkančios į pasiruošimo kunigystei studijas priimti homoseksualių ar transseksualių asmenų. Nusikaltimu ir psichologine prievarta, žalojančia asmenį emociškai ir žeminančia jo savęs vertinimą, būtų laikomi veiksmai, kurie „trukdytų asmeniui vystytis kaip asmenybei“. Tai praktikoje reikštų, kad baustinas galėtų būti bet koks išreikštas abejojimas ar nepozityvus komentaras genderizmo ar LGBT ideologijos atžvilgiu (pavyzdžiui, pamokslas, kalba, straipsnis, kampanija už prigimtinę šeimą). Už neapykantos nusikaltimus projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų ir bauda.

Kraštutinis šio įstatymo taikymas leistų apriboti tėvystės teises tėvams ir globėjams, kurie savo vaikams diegtų, jog egzistuoja dvi – vyro ir moters – lytys. Projekte numatoma, kad toks agresorius galėtų būti atskiriamas nuo šeimos apribojant jo kontaktą su auka (vaiku).

Panašūs įstatymo projektai jau buvo pateikti 2013 ir 2014 metais, tačiau tada jie buvo griežtai atmesti. Š.m. birželio 28 d. Žmogaus teisių ministrė Luislinda Dias de Valois kreipėsi į Atstovų rūmų prezidentą Rodrigo Maya, skatindama pagreitinti minėtų projektų priėmimą, todėl šį kartą ministrės įtaka kelia daug daugiau spaudimo svarstant genderizmo ideologiją skatinančius įstatymus.

Versta iš Actuall.com