.jpg)
Lenkijoje 2019 metais gali būti surengtas referendumas dėl pabėgėlių priėmimo
Lenkijoje 2019 metais kartu su parlamento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl pabėgėlių priėmimo. Tuo metu Europos Komisija įs...
https://www.propatria.lt/2017/06/lenkijoje-2019-metais-gali-buti.html?m=0
Lenkijoje 2019 metais kartu su parlamento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl pabėgėlių priėmimo. Tuo metu Europos Komisija įspėjo, kad gali sankcionuoti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių kvotų, - netgi svarstoma bausti šalis nares po 250 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą migrantą.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda) sakė, kad toks referendumas naujam parlamentui parodytų gyventojų nuotaikas šiuo klausimu. A.Duda patvirtino, kad dabartinė vyriausybė atmeta privalomą pabėgėlių priėmimo sistemą pagal ES kvotas. Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma Lenkijos gyventojų nepritaria pabėgėlių priėmimui.
Priminsime, kad ES vidaus reikalų ministrai, nepaisydami kai kurių Rytų ir Vidurio Europos šalių pasipriešinimo, 2015 metų rugsėjį nusprendė padalyti 160 000 prieglobsčio prašytojų, atvykusių į Italiją ir Graikiją. Jie pagal kvotų sistemą kitų šalių narių turi būti priimti iki 2017 metų rugsėjo.
Europos Komisija jau įspėjo, kad gali taikyti sankcijas valstybėms, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių kvotų. EK įspėjo galinti jau kitą savaitę pradėti prieš nares pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Toks įspėjimas pareikštas ir Čekijai paskelbus, kad šalis saugumo sumetimais daugiau nepriims migrantų. Šalis nuo pat pradžių priešinosi privalomoms ES kvotoms.
Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1600 pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika. ES pabėgėlių perkėlimo schemoje dalyvauti taip pat atsisakė Lenkija, Vengrija ir Slovakija.
Briuselio užkulisiuose intensyviai svarstoma, kokias bausmes skirti nepaklusniesiems. Vienas iš pasiūlymų - už kiekvieną nepriimtą žmogų skirti 250 tūkst. eurų baudą arba apriboti priėjimą prie struktūrinių fondų. Tokia nuostata, jei būtų priimta, Lietuvai virstų katastrofa, mat mūsų šalis pajėgi per mėnesį perkelti iki 30 žmonių, todėl iki termino pabaigos įsipareigojimą priimti 1105 migrantus vargu ar pavyks įgyvendinti. Jei iki termino pabaigos pavyktų perkelti dar apie 150 migrantų ir bendras jų skaičius pasiektų maždaug 450, liktų dar apie 650. Jų skaičių pavertus siūlomomis baudomis, išeitų solidi suma - 162 mln. eurų.
1 komentaras
Puiki mintis, lenkai šaunuoliai. O tokių baudų, kaip 250 000E, niekas nemokės, nes šios baudos neturi juridinio pagrindo. Stojimo i ES sutartyje niekur apie jokių ,,pabegelių'' priėmimą nėra anei žodžio. Geriausia ,,pabėgėlius'' grąžinti į savo gimtuosius kratšus. Mes, Lietuva, tai galime padaryti, kaip ir Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija ir kitos. Ir apskritai taip vadinamoji ,,pabėgėlių problema'' yra labai panaši į visos Europos kairiųjų partijų siekį imti išmokas už ,,pabėgelius'' iš ES biudžeto - šias išmokas pasidalina visokių ,,liaudies partijų'' funkcionieriai ir vadybininkai. Kitaip sakant - paprasčiausia stambaus masto korupcija, prisidengiant ,,pabėgėlių’’ tema. O mokesčius į ES moka daugiausia visi, ir ypač daug mokesčių sumoka stambios tarptautinės kompanijos, t.y. realiai dirbantys žmonės; čia dominuoja privatus sektorius, t.y. didžiąja dalimi - dešiniųjų politinių jėgu elektoratas, negalima užmiršti ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovų, kurie taip pat yra mokesčių mokėtojai. Būtų neblogai, jeigu privataus sektoriaus ir dešiniųjų politinių jėgų lyderiai atkreiptų dėmesį į šią situaciją. Kodėl tokia kritiška padėtis dėl ,,pabėgėlių'' susidarė Italijoje ir Graikijoje? Galimas daiktas, kad kaip tik ten yra ištisos korumpuotų valdininkų armijos, kurios iš ES biudžeto ,,už pabėgelius'' ima neįsivaizduojamo dydžio išmokas.
Rašyti komentarą