Siūloma iš esmės keisti Lietuvos socialinės ir ekonominės politikos kryptis

Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės  priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Reaguojant į tokią padėti, internete paskelbtas Lietuvos piliečių kreipimasis į valstybės valdžią, kuriuo siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptis bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę. Viešą kreipimąsi kviečiami pasirašyti visi neabejingi Lietuvos piliečiai.

„Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia. Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų įvardina ir Europos Komisija. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau Lietuva laukti nebegali“, - skelbiama visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ inicijuotame kreipimesi, po kuriuo kviečiami pasirašyti Lietuvos piliečiai.

Siekiant kurti naują socialinę ir ekonominę politiką, valstybės vadovai raginami pirmiausia vadovautis vakarietiškais solidarumo ir bendrojo gėrio principais ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio kaip valstybę ,,išlaikančios“ ir ,,maitinančios“ grupės vaidmenį visuomenės gyvenime. Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje raginama kurti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai. Siūloma siekti iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.

Kreipimesi raginama parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas laiduojančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Taip pat siūloma iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai. Socialinių ir darbo santykių srityje raginama sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiaverčiai įgalintos be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi.  Taip pat siūloma keisti mokesčių sistemą, vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams. Raginama panaikinti visas egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos.