Aušra Stančikienė. Ko mes (valstybė) nepadarėme
Dabar jau liko tik melstis už šaltyje, savo namų kiemo šulinyje, nuosavo tėvo rankomis nuskandintų vaikelių sielas... Man, kaip ir ...
https://www.propatria.lt/2016/01/ausra-stancikiene-ko-mes-valstybe.html?m=0
Dabar jau liko tik melstis už šaltyje, savo namų kiemo šulinyje, nuosavo tėvo rankomis nuskandintų vaikelių sielas...
Man, kaip ir daugeliui, šįryt išgirdusiems baisiąją žinią, mintys ir jausmai kunkuliuoja. Žinoma TV žurnalistė ir socialinių projektų generuotoja Rūta Mikelkevičiūtė, nesenai vėl naujai tapusi mama, pratrūko ir siūlė grąžinti mirties bausmę. Aš nemanau, kad toks sprendimas padėtų pasikeisti visuomenei, nekalbant apie kitas iš to kylančias pasekmes.
Man labai skauda, tiesiog tą skausmą jaučiu fiziškai, kad mes gyvename visi kitiems meluodami ir imituodami pagalbą, atjautą, bendruomeniškumą. Šeimų, jei būtų galima pavadinti šiuo žodžiu dviejų suaugusių, iš kurių sueities gimsta vaikai, tokių, kurioje įvyko tragedija - apstu. Ką konkrečiai valstybė ir jos politikai, pareigūnai, tarnautojai nuveikė, kad sueites santykius paverstų šeimos santykiais? Iki šiol nėra apibrėžta šeimos sąvoka ir vis labiau garsinama žinia, kad vaikams gera ten, kur jie prižiūrėti, pamaitinti, aprengti ir pan. Taip puoselėjama vartojimo kultūra, kur vieni gamina, o kiti vartoja. Šiuo atveju vartoja...vaikus. o ką mes (valstybė) daro, kad padėti tapti tėvais? Atsakau: rengia programas, rašo, rašo, rašo...
Iki 2020 m. valdžia užsibrėžė planą per artimiausius metus visoje šalyje panaikinti vaikų globos įstaigas ir vaikų namų auklėtinius perkelti į šeimynas. Sakysite, kalbu apie kitus reikalus. Ne, apie tą patį. Apie tą pačią nesprendžiamų problemų ir pasekmių grandinę. Kaip sprendžiama pagalba tokioms "šeimoms", kurioje įvyko tragedija? Socialinėmis išmokomis ir kitomis pašalpomis, trumpiau - pinigais. Prieš keletą metų su kolegėmis mokslininkėmis dalyvavome projekte, kur mokėme visos Lietuvos vaiko pagalbos specialistus ankstyvosios intervencijos subtilybių, dalinomės gerąja užsienio praktika. Tuo pačiu viena iš kolegių atliko vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų apklausą ir tyrimą apie jų lūkesčius ir ateities planus. Rezultatas stulbinantis - didžioji dauguma "svajoja" auginti kuo didesnį būrį vaikų, kad gautų kuo daugiau pašalpų. Neabejoju, kad ir šiąnakt nužudytų vaikelių gimdytojai priklausė šiai "svajotojų" grupei.
Taigi, ką mano valstybė, gaudama milijonines ES lėšas pokyčiams (ne)padarė, kad pažabotų tragedijas ir nutrauktų vartotojiško požiūrio grandinę?
- Nepriėmė Vaiko teisių pagrindų įstatymo.
- Neapibrėžė šeimos sąvokos.
- Neapibrėžė pagalbos šeimai, kurioje auga vaikai, atsakomybių, veiksmų ir finansų panaudojimo skaidrumo užtikrinimo.
- Nepakeitė Civilinio kodekso nuosatų, susijusių su gerovės užtikrinimu vaikui ir jo šeimai ir t.t.
SADM ministrė sako, kad jau šiais metais visose savivaldybėse startuoja bendruomeniniai šeimos namai, kurie teiks kompleksines paslaugas. Per tas kompleksines paslaugas šeimos, pavieniai globėjai, tėveliai galės gauti įvairiausias paslaugas, taip pat ir psichologinės, psichoterapinės pagalbos.
Atleiskite man už realybės jausmą, bet aš pokyčiais abejoju. Ne todėl, kad netikėčiau, jog jie galimi, o todėl, kad vartojimas tapo svarbesnis už gerovę.
Pasimelskime kiekvienas taip, kaip mokame už nužudytų kūdikių sielas, už jų gimdytojų sielas, už mūsų visų, kad vartojimo šmėkla galutinai neužvaldytų.
9 komentarai
Tai ka siulote? Bendruomeniniais namais-netikite; pinigu duot nerekomenduojat; iszudyt zudiku nesiulot; siulot pasimelst? Valdzia renkasi lengvus kelius: pelnas is alkoholio; neduot pasalpu kad negimdytu vaiku del pasalpu; isprotejusius nuo alkoholio - saudyt; naslaicius - I vaiku namus. o, tamsta, saliamone, siulot - pasimelst. Cia nauja politika tokia? Tipo krikscioniska?
Teisingas, pastebėjimas Valstybė, arba mes daug ko nepadarėme, tikrai taip, bet padaryti pirmiausiai turi pats žmogus, teisingas pastebėjimas, kad reikia melstis, daug kas nesupranta kam melstis, vardan ko?, tai melskis vardan Dievo, jei negali melstis vardan Dievo, tai melskis vardan Tėvo, o paskui dėl sūnaus, jei melsis, ateis šventoji Dvasia, dabar gi vietoje šventosios Dvasios kišama piktoji dvasia, alkoholio, pinigų ir visokių besaikių malonumų pavidalu, todėl nereikia stebėtis, kad apsėstieji piktosios dvasios, daro piktus darbus.
Deja, viskas sudetingiau. Kas is to, kad apibres seimos savokas ar pakeis kazkokias popierines nuostatas? Ar pasikeis tu seimu, vaiku gyvenimas realiai? Manau kad ne. Ir maldos jau cia nepades. Problemos daug gilesnes ir labai sunkiai isprendziamos. Gaila, bet kuo toliau tuo daugiau lietuviu klimsta y kazkoky liuna. Linkiu neyklimpti visiems besilaikantiems.
Maldos galia tikrai yra.Tik kad straipsnio autore paaugliskai susipainiojo savo rasinelyje: jeigu ji tiki maldos galia tai vietoj to, kad cia (intelektualu svetaineje) verkslena, tai imtusi kurti maldos grupe savo parapijoje ir ne uz mirusias nekaltu vaiku sielas, o butent uz tuos bendruomeniu centrus; kad Dievas duotu jiems Sv. Dvasios ju nelengvam darbe.
Labai sunki ir skaudi problema. Visi šaukia rėkia: pakarti! paskandinti! užmušti!
Bet tai nesąmonė - pasižiūrėjau į tą vargšą sunkiai besigaudantį tikrovėje savo vaikų žudiką - juk tai ligonis, šizofrenikas. Kas ligonius žudo? Ne tik vaikų gaila, bet ir jo, ir jo pasislėpusios sugyventinės, ir visų šitaip kenčiančių žmonių. Taip, žmogus pirmiausia pats atsakingas už save. Bet kitas klausimas - kiek jis tos atsakomybės, kaip ir sąžinės, beturi? Kiek ir kas jį sugniuždė? Kas galėjo ir turėjo padėti, bet nepadėjo? Bendruomenė? Daug kas iš lietuvių tokie išdidūs, kad tokias bendruomenės pastangas su pasiutimu varo šalin: ne tavo reikalas!
Čia viskas susipynė. Tautos dažniausiai išsilaiko, neišnyksta, atlaiko nuožmiausias naikinimo sąlygas. Galbūt atlaikys ir lietuviai.
Maldos tikrai nepakenks - bet vis dėlto, mano galva, šalia maldų šie centrai turėtų gauti labai realią paramą, kad galėtų veiksmingai dirbti. Visiškai sutinku, kad pagalba šeimoms turi būti teikiama vietiniame lygmenyje (kad ir per tuos pačius bendruomenių centrus ar panašias tarnybas), bet autorės išvardinti neišspręsti uždaviniai valstybė lygmenyje taip pat labai svarbūs, nes, vis dėlto, įstatyminė bazė yra būtina - pvz. kaip organizuoti paramą šeimoms, jei net neaišku, kas ta šeima yra (pasak KT, tai "bele kas")?
Daugiausiai visada viskas glūdi šaknyse, šios istorijos šaknys tikriausiai papuvusios, jei visai nesupuvusios, neturėjo gerų tėvų tas nelaimėlis, nerodė jam gero kelio, ir ėjo jis per džiūngles, kur akys veda, taip ir nuėjo pats gerai nesuprasdamas ką padarė, niekada nenueisi geru keliu tamsoje, visada reikalingas švyturys.
Lietuva jau seniai sunkiai serga, o visi šie iškrypimai yra tik sunkios ligos pasekmės. Nuo pat Nepriklausomybės sukūrimo buvo nesirūpinta žmogumi, jis paliktas likimo valiai -be darbo, be pragyvenimo, be kultūros. Užaugo jau kelios apleistos kartos ir dabar valgome vaisius. Aš jau netikiu niekuo, net Bažnyčia, nes Jos atstovai neseka M. Valančiaus pavyzdžiu, o mina kelius į prezidentūrą. Ko? Jokioje partijoje, nėra lyderio, kuriam rūpėtų Lietuvos ateitis. Gyvenama kaip sovietmečiu - po manęs, kad ir tvanas. Tokia politika prie gero neprives ir stebuklo nebus
Lietuva jau seniai sunkiai serga, o visi šie iškrypimai yra tik sunkios ligos pasekmės. Nuo pat Nepriklausomybės sukūrimo buvo nesirūpinta žmogumi, jis paliktas likimo valiai -be darbo, be pragyvenimo, be kultūros. Užaugo jau kelios apleistos kartos ir dabar valgome vaisius. Aš jau netikiu niekuo, net Bažnyčia, nes Jos atstovai neseka M. Valančiaus pavyzdžiu, o mina kelius į prezidentūrą. Ko? Jokioje partijoje, nėra lyderio, kuriam rūpėtų Lietuvos ateitis. Gyvenama kaip sovietmečiu - po manęs, kad ir tvanas. Tokia politika prie gero neprives ir stebuklo nebus
Rašyti komentarą