Vadovas krikščionis

Jis kiekvieną dieną telefone skaito Bibliją, kurią vadina svarbiausia savo gyvenimo knyga, ir siekia pritaikyti įmonėje krikščionišką principą – elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Pasak jo, tai veikia.

Susitinkame stebėtinai kukliame įmonės biure. Jos vadovas – vienas dvynių Masiulių – ne kartą akcentuoja, kad jam svarbus teisingas požiūris į savo darbuotojus: jeigu daro blogai, turi perspėti ir duoti per snapą, o jeigu gerai – būtinai pagirti. Siekiamybė – būti objektyviam. „Tele2“ vadovas Petras Masiulis taip pat pabrėžia, kad paprastai priima į darbą tokius žmones, kurių nereikėtų atleisti, todėl ieško ilgai.

Esate kelis kartus įvairiuose interviu sakęs, jog jums labai svarbu – ir ne tik jums, bet ir kitiems vadovams, – kad darbas būtų prasmingas. Ar jūsų darbas prasmingas?

Taip, man prasmingas, ir prasmingas keliais atžvilgiais. Pirma, manau, kaip įmonė „Tele2“ daro gerą darbą Lietuvos žmonėms tuo, kad leidžia jiems tiesiog nebrangiai kalbėti, bendrauti, naršyti internete. Negrobia pinigų iš žmonių. Vien todėl, kad pati įmonė stengiasi maksimaliai efektyviai dirbti, ji sugeba suteikti labai geras sąlygas Lietuvos klientams. Lietuviai už paslaugas moka mažiausiai Europoje – manau, tai yra nuostabus pasiekimas, o tai įmanoma tik todėl, kad bendrovė sugeba dirbti efektyviai. Man tai atrodo itin prasminga – kad ateini į darbą, dirbi sąžiningai, darai kiek gali efektyviau, duodi aukštą kokybę, o žmonės gauna nuostabias paslaugas.

Ką reiškia dirbti efektyviai?

Nešvaistyti pinigų. Tiesiog surinkti labai geri ir patikimi darbuotojai. Darbuotojai vertina įmonės pinigus taip kaip savo – jie nešvaisto, neperka nereikalingų reklaminių medžiagų, neleidžia pinigų per brangiai technologijai, kuri neduoda pridėtinės vertės. Kaip žmogus, kuris eina į parduotuvę ir perka produktus, gali nusipirkti kavos ir už 50 litų, bet perka, sakykime, už 8 litus. Jam ta kava galbūt yra tokio pat skonio kaip už 50 litų – tai jau efektyvus mąstymas. Lygiai taip pat ir darbuotojai – jie investuoja įmonės pinigus efektyviai, ir tai duoda daug naudos klientams, nes jie gali pasinaudoti pigesnėmis paslaugomis.

Ar jūs didžiuojatės savo sprendimais?

Teisingais – taip.

Ar buvo neteisingų?

Buvo klaidų. Viena išankstinio ryšio paslauga – „Mažylis“, tokį turėjome 2005 m. – buvo klaidingas sprendimas, nes jis iš tikrųjų vartotojams nepatiko. Tai buvo agresyvi paslauga, ir mes daug iš to išmokome, – kad vis dėlto žmonėms svarbu, jog pagarba būtų matoma ir iš reklamos.

Esate sakęs, jog svarbu, kad vadovo požiūris į darbuotojus būtų sąžiningas. Ar jūs esate sąžiningas vadovas?

Aš stengiuosi. Tikrai stengiuosi.

Kas yra sąžiningas vadovas?

Sąžiningas yra teisingai reikalaujantis, pagarbiai žiūrintis į žmogų – tai nereiškia mandagiai sveikintis, atleisti, ką blogai padarė. Pagarba yra tiesa – padarė gerai, sakai – gerai, padarė blogai, sakai – blogai. Žmogus vertas tiesos. Jeigu žiūrėsi tik kaip tuo momentu tau patogiau, nes galbūt kartais nesinori konfliktuoti, nenori žmogui sakyti, kad ką nors blogai padarė, o paskui praeina dveji metai ir sakai „atleisiu tave“ – jau blogai dirba. Galbūt tai buvo viršininko problema, kad jis laiku neištarė: „Sustok šitoje vietoje, nešvaistyk laiko, nekalbėk taip su partneriais.“

Krikščionybė. Gal galite papasakoti, kaip ji atsirado jūsų gyvenime? Kiek supratau, tai labai svarbus dalykas.

Manau, bet kokiu atveju kiekvienas žmogus yra tikintis. Kaip neseniai išgirdau – arba tiki Dievą, arba tiki bet ką. Žmogus negali gyventi vien protu. Jis yra religinė būtybė – tiki ką nors. Vienas tiki Dievą, kitas – švarią gamtą, kitas – kad Dievo nėra, nes niekas negali įrodyti, kad Dievo nėra, – tik tikėti galima. Ateizmas lygiai ta pati religija, tik negatyvi. Yra toks dalykas – Dievas leidžiasi atrandamas žmogui, bet jeigu žmogus neieško, jis, žinoma, jo neatras.

Ar galite sakyti, kad jį atradote?

Taip. Tiksliau, turiu pasakyti, kad dėl mano aplaidaus būdo ir galbūt nerūpestingumo negreitai, – pirmiausia ne žmogus Dievą randa. Dievas pašaukia. Žmogui Dievas yra tas, kuris sužadina troškimą jo ieškoti. Dievas paliečia širdį, ir kai paliečia – žmogus žino. Aš niekada apie tai negalvojau ir per daug į bažnyčią nevaikščiojau, bet supratau aiškiai, kad Dievas yra. Visuomet tikėjau, kad Dievas yra, bet žinote, dauguma žmonių taip galvoja – Dievas yra, bet šiandien dar neisiu į bažnyčią, suspėsiu – dar jaunas, dar palakstysiu. Kai jau būsiu senas, tada jo paieškosiu, bet dažniausiai būna taip, kad tada, deja, laiko nelieka.

Ar jūsų tikėjimas matyti versle?

Kai mane paskyrė „Tele2“ vadovu, sakiau, kad išmėginsiu krikščionišką principą – elkis su darbuotojais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Ar tai veikia, ar neveikia? Dabar galiu paliudyti, kad tai veikia taip gerai, kaip joks kitas principas. Dėl to, kad žmogui pagarba ir sąžiningas požiūris yra esmė. Kiekvienas žmogus nori būti vertingas, nes jis yra vertingas – kiekvienas yra Dievo kūrinys. Ar tas žmogus serga Dauno sindromu, kad ir koks jis būtų, – kiekvienas yra vertas meilės ir orumo.

Ar šiuo metu ką nors skaitote?

Skaitau. O žinote kaip? Skaitau iš karto keletą knygų, bet vienintelė vieta, kur galiu tai daryti, yra automobilis, nes grįžus namo yra vaikai. Neįmanoma prisėsti prie knygos – ateis, užlips, reikės pažiūrėti pamokas ar išbėgti paspardyti kamuolio. Darbe irgi negaliu, todėl turiu savo slaptą vietą – automobilį – pasiimu knygas, atvažiuoju prie darbo ar namų ir bent 5 minutes paskaitau. Šiuo metu skaitau dvi knygas. Viena – Alexandre’o Harvardo „Dora lyderystė“, kita – Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“.

Kokia pati įspūdingiausia skaityta knyga?

Na, žinoma, Biblija. Bibliją skaitau kiekvieną dieną. Bet skaitau internetu – telefone.

Ar turite kokių hobių?

Žvejoti. Ir žaisti futbolą. Žiauriai mėgstu žvejoti, bet niekaip negaliu išsiruošti. Taip jau yra, kol auga vaikai – negali. Negali apvogti šeimos. O futbolą žaidžiame kiekvieną savaitę su „Tele2“ komanda.

Jūs suteikiate žmonėms pigesnį ryšį, spartesnį internetą. Ar jaučiate, kad taip formuojate mentalitetą, įpročius?

Tokio tikslo tikrai neturime. Tai šalutinis dalykas. Žinoma, jeigu yra neriboti pokalbiai, žmonės tikrai daugiau kalba, bet manau, kad tai gerai, – žmonės daugiau bendrauja, palaiko geresnius santykius. Jeigu pokalbiai brangūs, žmonės tiesiog neskambina, nepalaiko ryšio. Kita vertus – kai kurie gali nesusivaldyti ir tiesiog gaišti savo laiką. Deja, toks šalutinis poveikis irgi gali būti, kai ryšys nėra brangus. Mes nesame ta įmonė, kuri gali auklėti visuomenę, neturime teisės tai daryti ir net noro. Švietimo ministerija ir kitos institucijos gali auklėti žmones. Mes teikiame paslaugas konkuruodami su konkurentais. Jeigu konkurentai pasiūlė neribotai minučių – mes irgi siūlome neribotai minučių pigiau.

Kalbino Martynas Tovarovas