Linas V. Medelis. Versijos: kas stovi V. Tomaševskiui už nugaros
Ką dar galima pasakyti apie Lenkų Rinkimų Akcijos frakcijos poelgį Seime Sausio 13-osios minėjimo metu, kai demonstratyviai buvo išeita i...
https://www.propatria.lt/2014/01/linas-v-medelis-versijos-kas-stovi-v.html?m=0
Nuo brigados nario iki politiko
Vertinant LLRA
istoriją ir veiklą nėra reikalo imtis kokių ypatingų tyrimų – neilgai pavargus,
visą norimą informaciją galima atgaminti iš laikraščių ir visažinio interneto. Ten
rasime ir klaustuką, kur LLRA ir „Tomaševskio bloko“ simbolis – pats Valdemaras
Tomaševskis - buvo ir ką veikė 1990 – 1991 metais. Spaudoje skelbta, jog Vilniaus
inžinierinio statybos instituto absolventas užsiėmė ne visai profesiją
atitinkančia veikla. Nepaneigta: Valdemaras buvo mafijinės Vilniaus brigados
narys, „atstovavęs“ ją tarp turgaus prekeivių. Keista, kad žurnalistai to
neklausia. Bet nekeista, kad Tomaševskis, pasakodamas apie savo, kaip lenko,
aktyvų dalyvavimą ginant Seimą, stovint Baltijos kelyje, nerausta. 1993 – 1996
metais V.Tomaševskis buvo padėjėjas Lietuvos Lenkų Sąjungoje. „Tačiau jau tada,
- rašo puikiai jį pažįstąs buvęs Atkuriamojo Seimo narys Ryšardas Maceikianecas, - demonstravo tokius neigiamus
bruožus ir elgesį, kuris nepriimtinas žmonėms, turintiems tam tikrus kultūros
standartus“.
Kai 1999 metų
balandį Vilniuje vyko teismo procesas dėl antivalstybinės veiklos prieš
Lietuvos KP CK (maskvietiškos platformos) sekretorių L.Jankielevičių bei kitus
veikėjus, tarp gynėjų, jau sėdėjo ir V.Tomaševskis. Pakankamai nušviestas
Tomaševskio bendradarbiavimas su revanšistiškai nusiteikusiomis Rusijos
struktūromis ir buvusiais (bent jau
vienu) KGB darbuotojais. Tokia gana fragmentiška charakteristika Tomaševskį
apibūdina pakankamai tiksliai, žinokime, su kuo turime reikalą.
Taip pat
nepaneigiama, jog Tomaševskio karjerą aktyviai ramstė buvęs Atkuriamojo Seimo
narys, signataras
Česlovas Okinčicas. Ką gi, žmonės keičiasi. Dabar Okinčicas sako: jei
reikia pakeisti Lietuvos Konstituciją dėl pavadinimų gatvių lentelėse lenkų
kalba, valstybinės kalbos įstatymų pakeitimų, tai labai paprasta - pakeiskime
juos. Tas pats žmogus, kuris beveik ištisai buvo nepamainomas prezidentų ir
premjerų patarėjas bei konsultantas santykių su lenkais ir Lenkija klausimais
nuo Valdo Adamkaus laikų, šiandien gali būti vadinamas santykių tarp lietuvių
ir lenkų formuotoju.
Č. Okinčicas galėjo
pasireikšti ne tik ugdydamas tokį politinį lyderį, kaip Tomaševskis, bet ir įtakodamas šalies valdininkus. Tokius
kaip premjerai, iš pažiūros tarytum aklai pritariantys LLRA veiklai. Tos
veiklos sfera labai siaura: įrašas pase lenkiškomis raidėmis, dvikalbystė ir
praktiškai autonomija rajonuose, kur – teigia Akcija – gyvena daug lenkų. Nevieša
veiklos sfera taip pat duoda rezultatų: Jaroslavas Kaminskis, V.Tomaševskio
pusbrolis, tapo sostinės vicemeru, Jaroslavas Narkevičius, V.Tomaševskio
svainis, šiuo metu Seimo narys, o V. Tomaševskio dešiniosios rankos –
Lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus (dabar Seimo narys) -
pavaduotojas yra Stanislavas Pieško, kadaise steigęs antivalstybinę
organizaciją “Jedinstvo”, dabar Lenkų švietimo paramos fondo
"Samostanowienie" vadovas. Visa ši informacija ne nauja, tačiau mūsų
valdantiesiems atrodo, tebėra nežinoma.
Gerbėjai ir skatintojai
Kokią didžiulę
įtaką Tomaševskio partija turi mūsų premjerams, liudija jų veiksmai. Už savo prolenkišką veiklą ponas
Gediminas Kirkilas jau seniai galėjo gauti Lenko kortą ir būti įrašytas į Akcijos
eiles kaip garbės narys. Andrius Kubilius jautriais „lenkų“ klausimais visada pasisakydavo „už“, ir šalia
Lenkijos ambasadoriaus atrodydavo tarsi padavėjas, laukiantis didesnių
arbatpinigių. Dabar premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie teismo
nustatytą baudą Šalčininkų rajono
administratoriui už ankstesnės teismo nutarties piktybišką nevykdymą beveik
penkerius metus, radijo stoties „Znad Wilii“ laidoje kalbėjo: aš tokia bausme esu
šokiruotas. Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas
kitoje laidoje ta pačia tema sakė: man gėda. Taigi, aukščiausio lygio
valstybės vadovai rodo pavyzdį Lenkų Akcijai, kaip reikia spjauti į Lietuvos
įstatymus bei Konstituciją. Jei veiksmas vyktų kitoje šalyje, premjero pareiškimas,
kad jis „šokiruotas“ teismo sprendimu, būtų vertinamas kaip demokratinės
valstybės pamatų ardymas.
Kas stovi už
Tomaševskio organizacijos pečių, kas padaro mūsų vadus mazgotėmis, jei netgi
toks LLRA akibrokštas Sausio 13-ąją susilaukia vos girdimo paniurzgėjimo?
Nejau mūsų vadovai
taip negerbia savęs ir savo Tėvynės, kad nesuvoktų tokių paprasčiausios
politinės ir žmogiškos kultūros reikalaujančių santykių esmės. Tad visai galima
prielaida, jog šalies vadovybė yra priklausoma. Juk ir kalbos radijuje „Znad
Wilii“ veikiau skirtos Lenkijos vadovų, o ne Lietuvos lenkų ausims. A.
Butkevičius radijo laidoje apie dvikalbystę kalbėjo: „Kiek mane informavo
kai kurie Konstitucinio teismo teisėjai, kad jau artimiausiu metu, gal būt net
šitą mėnesį turi būti duoti atsakymai. …Ir reikia pripažinti, kad tai yra gėda
iš dalies, kad taip ilgai tęsiasi tokio klausimo sprendimo priėmimas“.
Butkevičiui gėda, Kirkilui gėda, Linkevičiui gėda... Gėda ir šokiruoja, kai
laisvos valstybės premjeras kaip už ausies tampomas mokinukas į eterį veblena
apie išgalvotas problemas.
Planai valdyti ir kiršinti
Atrodo, mūsų
valstybėje nėra kam rūpintis šalies saugumu, ir Lenkijos grėsmė į grėsmes Lietuvai neįskaičiuojama. Tad pabandykime
pažvelgti į save Lenkijos politikų akimis.
Įdomu. Lenko korta
išduodama laisvai. Kartais nė nereikia įrodinėti savo tautinės priklausomybės,
nes jūsų ištikimybę Lenkijai gali paliudyti bet kuri lenkiška visuomeninė organizacija. Prisiekinėti savo
lojalumo nereikia, nes tai reikštų jūsų valstybės išdavystę, tačiau, jei tamsta imsite Lenkiją ar jos
politiką kritikuoti, kortelė bus atimta. Gal paspėliokim, kurie Seimo nariai
turi Lenko kortą?. .
Įdomu. Lenko korta
pradėta platinti, berods, 2007 metais. O prieš daugmaž 15 metų sociologė,
Vilniaus universiteto absolventė (taigi, puikiai pažįstanti Lietuvos tautinių
mažumų kasdienybę) Katažyna Koženiovska
(Korzeniowska) vienoje konferencijoje moksliniame pranešime „Lenkų kultūros
buvimas rytuose“ labai gerai apibrėžia Lenkijos interesus ir strategiją. Be
kita ko, rekomendacijose sakoma, jog geriausiai Lenkijos rytų kaimynėse
lenkiškumą palaikytų intelektualinio, meninio ir politinio elitų „polonizacija“,
jų suartinimas su lenkų kultūra, ypač aukštąja; daugiau dėmesio derėtų skirti
žiniasklaidai, nes Lietuvos žurnalistikai trūksta Lenkijos žinovų, kurie galėtų
tapti dalykiškos ir profesionalios kasdienės informacijos šaltiniu. Pastebima,
jog Lietuvos politikoje esama ryškaus prolenkiško nusistatymo. Be to, aiškinama pranešime, Lietuvoje jau yra
įtakinga istorikų terpė, tautinės istoriografijos teiginių nelaikanti dogmomis;
„šių istorikų sluoksnio poveikis yra žymus ir pasižymi aiškiai prolenkišku
pobūdžiu“.
Nesunku atpažinti
istorikus, kultūros veikėjus. Šios Lenkijos repolonizacijos aukos Lietuvoje
išsiskiria gautais medaliais, ordinais ir kryžiais, stipendijomis arba
kandidatavimu į Lenkijos apdovanojimus, pasirašant vieną ar kitą bendradarbiavimo
ir brolybės aktą.
Keistoka, kad prieš
penkiolika metų nužymėtose Lietuvos repolonizavimo gairėse taip mažai kalbama
apie politikus. Gal todėl, kad jau tada jie nebuvo laikomi dėmesio vertu intelektualiniu
elitu? Gal jie palikti „subtilesniam“
Lietuvai liūdnai žinomo politinio veikėjo Radoslavo Sikorskio poveikiui? Ir
akivaizdu, jog poveikis jau seniai vis išbandomas didesniais ar mažesniais
išsišokimais tikrinant galimybių ribas. Mūsų pusės atoveiksmis, atrodo,
malšinamas apmokėjimu. Ryškiai matomi tik minėti apdovanojimų blizgučiai. Nenorėčiau
kalbėti apie tai, ar kokiu nors būdu apmokama mūsų politikų veikla. Įdomu būtų
žinoti, kiek tai kainuoja Lenkijai. Viską anksčiau ar vėliau parodys laikas, tačiau
jau dabar aišku, kad jeigu Lenkų Rinkimų Akcijos veikla nebus deramai įvertinta
tai reikš tiktai, kad Lietuvos pažeminimo ribos nukeltos dar toliau, sutinkant
su Akcijos įtaka, paliekant jai galimybę toliau siekti kelių Lietuvos rajonų
autonomijos bei ilgalaikio santykių tarp lietuvių ir lenkų pasmerkimo konfliktui,
panašiam į tą, kurio žaizdos dar neužgijo nuo dvidešimto amžiaus trečio
dešimtmečio.
2014 01 17