Rytė Šerėnaitė. Po Vilniaus istorijos: sovietiniai paminklai žymi visą Lietuvą

Sovietiniam palikimui traukiantis iš Vilniaus centro, kituose Lietuvos miestuose vis dar galima rasti giliai įspaustų okupacinio laikota...


Sovietiniam palikimui traukiantis iš Vilniaus centro, kituose Lietuvos miestuose vis dar galima rasti giliai įspaustų okupacinio laikotarpio pėdsakų. Verdančių kivirčų sūkuryje kyla klausimas – ar sovietmetį menantys monumentai turėtų likti miestų centruose, aiškiai matomi bei nuolat primenantys kaimyninės šalies šeimininkavimą mūsų valstybėje?

Trikdančios simbolikos atsisakyti neskuba

Lietuvoje 1989–1994 m. buvo demontuoti 42 sovietiniu laikmečiu dvelkiantys paminklai, stovėję miestų ar miestelių centruose. Dauguma iš jų vietą rado Grūto parke, eksponuojančiame sovietinius paminklus. Visgi daug jų tebestovi, keletas buvo pašalinti tik neseniai, pavyzdžiui, Trakuose stovėjusi skulptūra stribams ir „enkavedistams“ (rus. NKVD – Vidaus reikalų liaudies komisariatas). Paminklas iš miesto išvežtas pernai vasaros pabaigoje.

Laikinosios sostinės valdžia šalinti iš miesto sovietinę simboliką (žvaigždes ir herbus) susizgribo tik šįmet vasarį. Nuimtos Aleksoto tilto detalės nebuvo atiduotos saugoti ar eksponuoti, vietoje to jos buvo parduotos bei išlydytos, šitokiu būdu siekiant bent iš dalies padengti demontavimo išlaidas.

Siekia perimti sostinės pavyzdį

Po ilgai netilusių diskusijų dėl Žaliojo tilto skulptūrų pradėti jų nukėlimo darbai. Kaip teigė sostinės meras Remigijus Šimašius, galutinis skulptūrų likimas bus nulemtas rudenį. Bus sprendžiama, ar jas restauruoti ir kur skulptūros turėtų būti pastatytos. Viena iš svarstomų vietų, į kurią reikėtų gabenti nuimtas skulptūras, žinoma, Grūto parkas, tačiau teigiama, kad yra dar bent du parkai, kurie norėtų priglausti skulptūras. Kol kas skulptūros pašalintos dėl keliamos grėsmės pėstiesiems ir tiltu kursuojančiam transportui.

Kituose šalies miestuose taip pat verda aršūs ginčai, sprendžiant, ką daryti su praeitame amžiuje iškilusiais paminklais, šlovinančiais sovietinės valdžios veiksmus. Štai, pavyzdžiui, Ukmergėje jau tris dešimtmečius stūkso skulptoriaus Vaclovo Krutinio kurtas paminklas „Vėliavnešiai“, statytas SSRS 60-mečiui paminėti. Sąmyšis dėl šio sovietinio relikto kilo šiemet pavasarį, pradėjus plačiau aptarinėti Žaliojo tilto skulptūras. Nesutarimų kilo tarp miesto valdžios bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus narių, kurie siekia, kad paminklas būtų pašalintas iš miesto centro ir išgabentas eksponuoti į Grūto parką.

Grasino prokurorais

Alytaus rajone esantis Miroslavo miestelis taip pat „pasipuošęs“ paminklu, primenančiu apie skaudžią praeitį. 1977 m. kolūkio vadovų pastatytame memorialiniame akmenyje iškaltos sovietinių aktyvistų pavardės. 17 aktyvistų buvo nukauti Lietuvos partizanų 1945 m. vasario 12 d. aistras dėl bažnyčios prieigose įkurdinto akmens kelia jame iškaltas komunizmo simbolis – penkiakampė žvaigždė ir užrašas, kuriame Lietuvos partizanai vadinami buržuaziniais nacionalistais, o sovietams talkinę stribai – liaudies gynėjais.

Ypač garsiai apie paminklą ir jame vaizduojamą simboliką imta kalbėti 2014 m. Tuomet apie akmenį sužinojęs Kauno politikas Stanislovas Buškevičius pasipiktino miestelio centre stovinčiu paminklu stribams, reikalavo tuometinio Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko akmenį nugriauti ir net grasino kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Vis dėlto paminklas tebestovi.

Miestelio gyventojams ginčijantis, ar akmenį palikti, ar nugriauti, pernai rugpjūtį nesutarimai buvo sušvelninti greta akmens atidengus atminimo lentą, kurioje iškaltas užrašas: „Miroslave 1945 02 12 įvyko apie 100 partizanų kautynės su sovietinio režimo vykdytojais. Sėkmingo puolimo metu Vlado Batiuškos-Žmogaus, Antano Kušlio, Broniaus Vitkausko būrių partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, nukovė 17 sovietinių aktyvistų, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius.“

Saugomi kaip kultūrinės vertybės

Kitas sovietinį laikmetį menantis objektas yra Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje. Tai Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Ši vieta jau daugiau nei dvidešimt metų įtraukta į kultūros vertybių sąrašą, argumentuojant tuo, kad turi memorialinę ir istorinę vertę. Nepaisant vertės, į akis krinta sovietinė simbolika, pvz.: penkiakampės žvaigždės formos aukuras iš raudono granito. Greta pagrindinio laidojimo vietos akcento – betoninio paminklo tarybiniams kariams – stovi ir Trijų karių skulptūrinė grupė, vaizduojanti sovietų karius.

Klaipėda ne vienintelė vieta pajūryje, galinti „pasigirti“ paminklu, skirtu ne lietuvių, o sovietų kariams atminti. Palangos centre, Vytauto gatvėje, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje pūpso monumentas, skirtas pagerbti karo metu žuvusiems sovietų kariams. Visai čia pat, toje pačioje gatvėje, stovi paminklas, skirtas Lietuvos partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Esant tokiai situacijai, neabejotinai gali kilti prieštaravimų, kad paminklas partizanų vadui užgožiamas šalia esančio sovietinio atminimo elemento.

Sovietų kariams skirta atminties vieta Palangoje taip pat saugoma kaip kultūrinė vertybė, turinti ne tik memorialinę bei istorinę, bet ir archeologinę, meninę vertes.

Pilies pašonėje – ginkluotas karys

Sovietinio palikimo ieškotojams pasitarnautų ir Jurbarko miestas, esantis pietvakarių Lietuvoje. Čia didingos Raudonės pilies pašonėje pro akis nepraslysta kelių metrų aukščio paminklas, kurio viršuje išdidžiai stovi sovietų karys, dešinėje rankoje laikantis ginklą, o kairėje – vėliavą. Kiek žemiau prie paminklo pritaisyta lentelė, kurioje rusų ir lietuvių kalbomis įrašyta: „Amžinas atminimas žuvusiems tarybiniams kariams.“ Nepaisant galinčių kilti prieštaringų minčių svarstant, ar turi toks paminklas šlietis prie lietuviško paveldo, šiuo atveju XVI amžiaus pilies, nei šis, nei kiti panašaus pobūdžio monumentai negali būti pašalinami ar perkeliami į kitą vietą tol, kol tokio noro neišreiškia vietos gyventojai.

Okupacija greta nepriklausomybės

Nemažas triukšmas ne kartą kilęs ir dėl paminklo sovietų karių laidojimo vietoje Biržuose. Atminimo vieta čia atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Ir šis paminklas dvelkia praeitu šimtmečiu dėl sovietinės simbolikos – paminklo viršuje kybo raudono granito penkiakampė žvaigždė. Tiesa, dabar simbolikos mažiau. Pernai vasarą nuo paminklo nukrito atminimo lenta, kurioje buvo iškaltas užrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Žuvusiems tarybiniams kariams – amžinas atminimas“, „Kritusiems kariams – Biržų išvaduotojams.“ Miesto valdžia nutarė lentos atgal nebekabinti.

Biržuose situacija primena esančią Palangoje. Kaip ir pajūryje, čia sovietų kariams skirtas paminklas stovi netoliese paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Skaičiuojama, kad sovietinių paminklų, tarp kurių ir atminimo lentos žuvusiems kariams, Lietuvoje gali būti iki šimto. Dauguma jų yra saugomi kaip vertybės ir yra įtraukti į kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties nėra lengva šiuos paminklus nuimti ar perkelti į kitą vietą. Kad būtų galima tai padaryti, pirmiausia turi būti panaikintas saugomo paminklo statusas, tuomet reikės vietos bendruomenės pritarimo, politinės valios ir, žinoma, finansavimo. Žaliojo tilto skulptūroms nukelti buvo skirta 38 tūkst. Eur, o galiausiai nuimtos jos buvo tik įtikinus, kad dėl prastos būklės jos kelia realią grėsmę praeiviams ir eismo saugumui.


Susiję

Rytė Šerėnaitė 7636341774500397222
item