Lenkijos lietuvių draugija prieštarauja lietuviškų mokyklų uždarymui

Kovo 17 d. Seinuose posėdžiavusi Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) taryba priėmė nutarimą nepritarti sprendimui uždaryti lietuviškas mokyklas Punsko valsčiuje. Draugijos tarybos nariai pažymėjo, kad pagal demokratines tradicijas Europoje yra priimta dėl sprendimų susijusių su tautinių mažumų klausimais, konsultuotis su pačiais suinteresuotaisiais. Ši nuostata numatyta ir Lenkijos tautinių mažumų įstatyme.

LLD taryba kreipėsi į Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską prašydama sustabdyti sprendimo dėl lietuviškų mokyklų uždarymo įgyvendinimą, kol visos suinteresuotos šalys neprieis prie bendrų išvadų dėl Lenkijos lietuvių švietimo ateities.

„Remdamiesi Tautinių mažumų įstatymu prašom ateityje visus su Lenkijos lietuvių tautine mažuma susijusius klausimus konsultuoti su Lenkijos lietuvių draugijos valdmenimis“, – rašoma Punsko viršaičio viršaičiui LLD tarybos pareiškime.

Kaip žinia šių metų vasario 27 d. Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas – Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų.

Grėsmė lietuviškų mokyklų išlikimui Lenkijoje kilo 2013-ųjų metų pradžioje kuomet vietoj Lenkijos valdžios pažadėto 80 proc. padidinto mokyklų finansavimo buvo sulaukta tik 20 proc. lėšų. Lenkijos Švietimo ministerija neskirdama reikalingo moksleivių krepšelio lėšų Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinėms mokykloms, taip privertė Punsko valsčių svarstyti šių paskutinių lietuviškų mokyklų uždarymo klausimą.

Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje – etninėse lietuvių žemėse jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Jei Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų  mokyklos būtų uždarytos, Punsko valsčiuje grynai lietuviškų mokyklų nebeliks. Tai būtų milžiniškas smūgis lietuvių bendruomenei ir pablogintų sąlygas plėtoti tradicinę kultūrą bei lietuvybę Punsko krašte.

Praėjo beveik dvidešimt metų nuo 1994 m. balandžio 26 dienos, kuomet Vilniuje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į sutartį, abi šalys įsipareigojo kurti savo santykius „tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia“. Tačiau Lenkija jau ilgą laiką nepaiso šios sutarties nuostatų ir kaltindama Lietuvą dėl esą pažeidžiamų Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisių nuolat kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, daro nuolatinį nepagrįstą spaudimą Lietuvos valdžiai ir šmeižia ją tarptautiniu lygiu dėl neva diskriminuojamų lenkų.

Savo ruožtu Lietuvos valstybė saugo ir mikroskopines lenkiškos mokyklėlės, kuriose mokosi nuo 5 iki 10 mokinių, yra sudariusi geras sąlygas tautinių mažumų mokykloms, leidžia vadovėlius lenkų kalba, tautinių mažumų moksleiviai ligi šiol laikė supaprastintą valstybinės kalbos egzaminą. Nuo šių metų palengvintas lietuvių kalbos egzamino vertinimas dar 8 –eriems metams, be to valdančiojoje daugumoje esanti LLRA išsireikalavo dar papildomų nuolaidų valstybinės kalbos brandos egzamino programoje. Lenkija lietuviams nieko panašaus neleidžia.

Susidaro įspūdis, kad Lenkijos valdžia lietuviškas mokyklas ir Lenkijos lietuvius gyvenančius Punsko krašte, kurį Lenkija okupavo po karo su Lietuva 1919-1920 m., iki šiol laiko to karo įkaitais.

Lenkijos valdžios atstovai yra daug kartų viešai pareiškę, kad lietuvių padėtis Lenkijoje priklausys nuo to kaip Lietuva įgyvendins Lenkijos ir Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos (LLRA) keliamus reikalavimus Lietuvai dėl įvairių lengvatų lenkakalbiams Lietuvos gyventojams.

Šaltinis: www.alkas.lt