Socialdemokratai didina politikų algas prisidengdami valstybės tarnautojais

propatria.lt nuotrauka 

Seimo socialdemokratai Algirdas Sysas bei Andrius Palionis užregistravo pataisą, kuriai įsigaliojus bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas politikų, valdininkų, pareigūnų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos, padidėtų nuo 130,5 iki 142 eurų. Deklaruojama, kad tai daroma mažai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų labui. Tačiau tuo pačiu padidėtų ir pačių seimūnų algos. Ir ne 20-30 eurų, kaip eilinių biudžetininkų, o po maždaug 300 eurų.

„Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad jau devyneri metai valstybės viešajame biudžetiniame sektoriuje yra įšaldytas darbo užmokestis, nors Lietuvos mikroekonominiai rodikliai seniai viršijo visus prieškrizinius rodiklius. Euro įvedimas, kasmetinių prekių ir paslaugų kainų augimas sumažino 300 tūkst. darbuotojų, dirbančių biudžetiniame sektoriuje, realias pajamas ir gyvenimo kokybę. Dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio viešajame sektoriuje ir dėl augančio darbo užmokesčio privačiame sektoriuje dalis darbuotojų pereina dirbti į privatų sektorių. Tokiu būdu valstybinis sektorius praranda kvalifikuotus specialistus“, - teigia socialdemokratai.

Gražu. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Politikams, valdininkams, pareigūnams algos apskaičiuojamos pareiginės algos bazinį dydį (130,5 euro) padauginus iš konkrečios pareigybės pareiginės algos koeficiento. Pavyzdžiui, eilinio seimūno pareiginės algos koeficientas yra 19,4, todėl jų alga be priedų ir išmokų parlamentinėms išlaidoms yra 2537,7 euro. Lyg netyčia Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, pagal kurį analogiškai apskaičiuojamos ir savivaldybių bei valstybės biudžetinių įstaigų darbuotojų algos, nors anksčiau jiems būdavo taikomi visai kiti baziniai dydžiai. Tad dabar, kai deklaruojama, kad norima padidinti algas jiems, reiškia ne ką kita, bet kad automatiškai algos didėtų ir patiems seimūnams.

Jei siūlymui būtų pritarta, eilinio parlamentaro alga šoktelėtų iki 2754,8 euro be priedų. Seimo vadovas ir premjeras gautų ne po 3366,9, o po 3663,6 euro, Seimo komitetų pirmininkai (tarp jų - ir A. Sysas) - 3081,4 euro vietoj 2831,85 euro, ministrai - 3379,6 euro vietoj dabartinių 3105,9. O eiliniai biudžetininkai padidėjimą pajustų simboliškai, nes jų pareiginės algos koeficientai mažesni keliskart.

Beje, teisės aktai numato, kad Seimo nariai sau algų didintis negali, padidinimas įsigaliotų tik prasidėjus kitai kadencijai. Tačiau parlamentarų teisių įstatymą kurpusi Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovauta darbo grupė siūlo įteisinti išimtį - padidinimas įsigaliotų tuoj pat, jei būtų didinamas bazinis dydis.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis pasipiktino, išgirdęs apie parlamentarų planus.

„Visų pirma tas metų pradžioje priimtas įstatymas, pagal kurį eiliniams biudžetininkams pritaikytas toks pat bazinis dydis kaip ir politikams, buvo ne kas kita, kaip gudravimas. Juk dabar galima sakyti, kad didinamos algos bibliotekininkams ar muziejininkams, o iš tikrųjų didės patiems politikams. Ir ne keliais eurais kaip pirmiesiems, o keliais šimtais. O dar sako, kad kovoja su socialine atskirtimi. Taip ta atskirtis tik didės. Todėl reikėtų didžiausias algas uždirbantiems bazinį dydį nustatyti atskiru įstatymu. Tačiau suveikė egoizmas, godumas. Tarsi Seimo nariai ir taip mažai uždirbtų. Mažiau uždirbantys jiems nerūpi“, - įsitikinęs V. Daujotis.

Profesorius gudravimu vadina ir siūlymą seimūnams leisti algas pasididinti sau patiems, jei keičiamas bazinis dydis.

„Tai toks pat gudravimas, kaip ir su tomis išlaidomis sąvaržėlėms. Jiems vis maža. Juk ir tos sąvaržėlių išlaidos yra ne kas kita, kaip priedai prie algos. Juk jei seimūnas iš tų lėšų, pavyzdžiui, perka gėlių, kas ten sukontroliuos, perka jis rinkėjams ar žmonai?“, - retoriškai klausė V. Daujotis.

Parengė Danas Nagelė