Lietuvių kalbos institutas nepritaria moterų pavardžių su galūne -a įteisinimui

akademikė Grasilda Blažienė    

www.alkas.lt

Rugsėjo 14 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryboje buvo apsvarstyta darbo grupės parengta išvada „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“ ir pritarta šio įstatymo projekto įvertinimui.

Darbo grupė, kurią sudarė LKI mokslininkai dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Daiva Murmulaitytė, įvertino projekto siūlymą papildyti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įrašant galimybę moterims įgyti pavardę su galūne ‑(i)a, jeigu vyro pavardė baigiasi tokia pat galūne.

Išvadoje apibūdinti esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodyti galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai.

LKI Mokslo taryba priėjo prie išvadų:

1) įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 yra lingvistiškai ydingas;

2) projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos ir prieštaringos informacijos;

3) projekto siūlomos moteriškos pavardės su galūne -(i)a nepritampa prie lietuvių kalbos sistemos, nes bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą;

4) dirbtinai kuriamas naujas moteriškų pavardžių atsiradimo būdas – pavardės perėmimas iš vyro – ir tokiu būdu naikinamas gramatinis vyrų ir moterų pavardžių skirtumas, siekiant lietuvių pavardes ilgainiui paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris);

5) silpninamas lietuvių pavardžių sistemos gramatinis funkcionalumas ir apsunkinamas vartojimas;

6) naikinamas istoriškai natūraliai susiklostęs lietuvių pavardžių sistemos savitumas, nes kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis;

7) projektas sukuria prielaidas nelygioms galimybėms ir ilgainiui neišvengiamai vestų prie išimčių dauginimo, o tai lietuvių pavardžių sistemą padarytų nestabilią, nenatūralią ir nefunkcionalią.

„Lietuvoje asmenvardžiai per kelis dešimtmečius, įskaitant 2003 m. įteisintas nepriesagines moterų pavardes su galūne -ė, yra tapę tuo kalbos dalyku, kurį mėginama net Seime priimamų įstatymų lygmeniu vis „tobulinti“ pagal įvairių visuomenės grupių interesus ir įgeidžius. Kalbos mokslui prieštaraujantys teiginiai patenka į Seimo dokumentus, už juos automatiškai, neturint reikiamo supratimo ir nesigilinant balsuojama, ir tai sudaro precedentą tolesniems ant kreivų pagrindų kuriamiems įstatymams. LKI dokumente parodoma, kad, rengiant šį projektą, buvo remiamasi klaidingomis prielaidomis ir su kalbos mokslu besikertančiais teiginiais (vien ką reiškia teiginys, kad vyrų pavardės su galūne -(i)a yra moteriškosios giminės!). Išvadoje apibūdinami esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodomi galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai“, - išvadą komentavo viena jos rengėjų kalbininkė profesorė Rita Miliūnaitė.