Alvydas Butkus. "Originali" pavardžių rašyba

"Lie­tu­vos ži­nio­se" (2013 05 27) pa­skelb­tas tei­sin­gu­mo mi­nis­tro Juo­zo Ber­na­to­nio in­ter­viu, ku­ria­me jis tei­gia, jog "tei­sė į ori­gi­na­lią pa­var­džių ra­šy­bą - pri­gim­ti­nė". 

Iš kar­to rei­kia pa­sa­ky­ti, kad raš­tas yra su­si­ta­ri­mo da­ly­kas, joks pri­gim­ti­nis. Raš­tas il­gai­niui ga­li kis­ti, bū­ti mo­der­ni­zuo­ja­mas ar net kei­čia­mas iš es­mės. Kei­čiant raš­tą, kin­ta ir as­men­var­džių ra­šy­ba - ji pri­tai­ko­ma prie nau­jes­nės raš­to for­mos kar­tu su ki­tais tos kal­bos žo­džiais. Va­di­na­si, ra­šy­ba na­tū­ra­liai nu­tols­ta nuo anks­tes­nio­sios. Lat­viai su es­tais XX am­žiaus pra­džio­je at­si­sa­kė go­ti­ki­nio šrif­to ir pa­var­des, tiek lat­viš­kas, tiek ki­tos kil­mės - Lee­pa, Schtell­ma­chers, Ruh­de, ėmė ra­šy­ti pa­gal da­bar­ti­nės ra­šy­bos rei­ka­la­vi­mus ir da­bar­ti­nė­mis abė­cė­lės rai­dė­mis: Lie­pa, Štel­ma­hers, Rū­de. Ir nie­kas ten ne­rei­ka­lau­ja grįž­ti prie ori­gi­na­lios as­men­var­džių ra­šy­bos. Tur­kai be­veik prieš šimt­me­tį at­si­sa­kė ara­biš­ko raš­to ir pa­si­rin­ko lo­ty­niš­ką - ar dėl to din­go ka­žin ko­kia "pri­gim­ti­nė tei­sė" ra­šy­ti tur­kų as­men­var­džius ara­biš­kai?

Jei pa­var­džių ra­šy­ba, t. y. gra­fi­ka, bū­tų "pri­gim­ti­nė tei­sė", ji ne­bū­tų ati­ma­ma iš Lie­tu­vos pi­lie­čių žy­dų, ru­sų ar grai­kų. Pri­gim­čiai iš­im­tys ne­da­ro­mos. Tuoj at­si­ras ara­bų, in­dų ir ki­nų su sa­vo "pri­gim­ti­ne tei­se" į as­men­var­džių ra­šy­bą ori­gi­na­lo raš­me­ni­mis.

Lie­ka tik pri­dur­ti, kad jei iš­im­tis da­ro­ma ki­toms raš­to for­moms - ki­ri­li­cai, grai­kų, in­dų, ara­bų, žy­dų rai­dy­nui, tai tik įro­do, kad pa­var­džių ra­šy­ba nė­ra "pri­gim­ti­nė tei­sė", ar­ba ji seg­re­ga­ci­nė, tai­ko­ma tik lo­ty­niš­ką raš­tą tu­rin­čioms tau­toms.

Tei­sin­gai pri­pa­ži­nęs, jog "mū­sų vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mai yra bal­tų kil­mės, kaip ir Su­val­kų re­gio­ne, Len­ki­jo­je", J.Ber­na­to­nis už­mirš­ta, kad pie­try­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie da­bar sa­ve lai­ko len­kais, da­lis pa­var­džių ir­gi yra bal­tiš­kos, tiks­liau - lie­tu­viš­kos kil­mės. Kaip jas ra­šy­ti ori­gi­na­liai - Kiš­kis, Mai­še­lis, Rakš­te­lis ar Kisz­kis, Majs­ze­lis, Raksz­te­lis? Ką ta­da da­ry­ti su pa­čių lie­tu­vių pa­var­džių "ori­gi­na­lia ra­šy­ba" tais at­ve­jais, kai pa­var­dė yra ne­lie­tu­viš­kos kil­mės, pa­vyz­džiui, Stan­ke­vi­čius, Kaz­laus­kas, Iva­no­vas, Vė­be­ris? Kur ta­da dings­ta "tei­sė" į ori­gi­na­lią ra­šy­bą?

Ar­gu­men­tai kaip užkeikimai

Mi­nis­tras J.Ber­na­to­nis nė­ra vie­ni­šas. Per pra­ėju­sią ka­den­ci­ją as­men­var­džių lie­tu­viš­kos ra­šy­bos chao­ti­za­vi­mu itin rū­pi­no­si tei­sin­gu­mo mi­nis­tras R.Ši­ma­šius, ku­rio pa­var­dę Len­ki­jos spau­da ra­šė ti­krai be­veik ori­gi­na­liai - Szi­mas­zius. Mi­nis­trui ak­ty­viai an­tri­no jo par­ti­jos va­do­vas, li­be­ra­liai teig­da­mas, jog pa­var­dė esan­ti as­mens nuo­sa­vy­bė, ne­tu­rin­ti nie­ko bend­ra su kal­ba, o į nuo­sa­vy­bę jau esą ne­va­lia kė­sin­tis. Va­di­na­si, as­men­var­dį rei­kia ra­šy­ti taip, kaip jo sa­vi­nin­kas no­rįs.

Iš ki­tų už­kei­ki­mų daž­nai mi­nė­ta "eu­ro­pi­nė tra­di­ci­ja", "eu­ro­pi­niai stan­dar­tai", už­mir­šus, kad kiek­vie­na ša­lis pir­miau­sia lai­ko­si sa­vo stan­dar­tų ir sa­vo tra­di­ci­jų, o ko­kio nors bend­ro "eu­ro­pi­nio stan­dar­to" šiuo klau­si­mu iš­vis nė­ra. Gal to­dėl Vo­kie­ti­ja sa­vo pi­lie­čių len­kiš­kos kil­mės pa­var­des ra­šo sa­vo raš­me­ni­mis - No­witz­ki? Gal to­dėl bal­tiš­kai už­ra­šy­ta Lat­vi­jos pi­lie­čio Šiš­ki­no pa­var­dė Va­ka­rų Eu­ro­po­je virs­ta Sis­ki­nu, o lie­tu­vio Šiš­kaus­ko - Sis­kaus­ku? Net Len­ki­ja, 1994 me­tų su­tar­ty­je su Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­ju­si sa­vo pi­lie­čių lie­tu­vių pa­var­des ra­šy­ti "pa­gal fo­ne­ti­nį skam­be­sį", nie­ka­da jų taip ne­ra­šė, ir Vai­čiu­lis ten vi­sa­da bu­vo Wojc­zul, ne Waic­zu­lis, o Šid­laus­kas vi­sa­da ofi­cia­liai yra Szyd­lows­ki, ne Szid­laus­kas. 2005 me­tais vien­pu­siš­kai Len­ki­jos pri­im­tas as­men­var­džių ra­šy­bos įsta­ty­mas, lei­džian­tis lie­tu­viams ra­šy­ti pa­var­des lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, taip ir li­ko vien­pu­siš­kas net tai­ky­mo po­žiū­riu, nes Re­gis­trų cen­tre pa­var­dės li­ko se­nos. Tad pa­var­dę su­lie­tu­vi­nu­siam Len­ki­jos pi­lie­čiui vis tiek rei­kia tu­rė­ti anks­tes­nę as­mens kor­te­lę ar pa­są, kad as­me­nį bū­tų ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti ban­ke, li­go­ni­nė­je ar­ba ki­to­je įstai­go­je.

Teig­ti, jog as­men­var­džiai ne­prik­lau­so kal­bos sis­te­mai, yra tas pat, kas sa­ky­ti, kad dvi­ra­čiai ne­prik­lau­so trans­por­to prie­mo­nėms. Ar­ba kad la­pės ne­prik­lau­so gy­vū­nų ka­te­go­ri­jai. Iš ti­krų­jų vi­si as­men­var­džiai kiek­vie­no­je kal­bo­je yra pri­tai­ky­ti prie tos kal­bos fo­ne­ti­nės ir mor­fo­lo­gi­nės sis­te­mos. To­dėl net tarp­tau­ti­niai per krikš­čio­ny­bę, li­te­ra­tū­rą ar kul­tū­ri­nius mai­nus pa­pli­tę var­dai kiek­vie­no­je kal­bo­je tu­ri skir­tin­gas for­mas, plg., grai­kų Pe­tros, lie­tu­vių Pe­tras, ang­lų Pe­ter, ru­sų ar len­kų Piotr. Po­pie­žiaus var­do nei li­be­ra­lai, nei soc­de­mų mi­nis­tras ne­siū­lo ra­šy­ti ori­gi­na­liai, pa­gal "pri­gim­ti­nę tei­sę" - Fran­cis­cus. Net Kris­taus var­do ta­ri­mas ir gra­fi­ka skir­tin­go­se kal­bo­se įvai­ruo­ja, bet dėl to nie­kas ie­čių ne­lau­žo.

Dėl "eu­ro­pi­nių (ar va­ka­rie­tiš­kų) stan­dar­tų". Jų pro­pa­guo­to­jai ga­lė­tų pa­si­do­mė­ti, kaip at­ro­do lie­tu­vių pa­var­džių ra­šy­ba Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je lie­tu­viams iš­duo­tuo­se moks­lo bai­gi­mo dip­lo­muo­se. Ten "pri­gim­ti­nės tei­sės" į as­men­var­džio gra­fi­ką kaž­kaip ne­įžiū­rė­ta. Mū­sų gar­sio­ji an­tro­po­lo­gė Ma­ri­ja Gim­bu­tie­nė JAV ir Va­ka­rų Eu­ro­po­je bu­vo ži­no­ma Gim­bu­to pa­var­de. JAV gy­ve­nan­ti ki­ta an­tro­po­lo­gė Liu­ci­ja Baš­kaus­kai­tė ten yra Bas­kaus­kas. Ir nie­kam ne­kliū­va, kad pa­var­dės ne tik ra­šy­ba, bet ir mor­fo­lo­gi­ja pri­tai­ky­ta prie tų kal­bų tai­syk­lių.

Dar vie­nas me­ta­mas bur­ta­žo­dis yra "žmo­gaus tei­sės". Kaip tei­gia mi­nis­tras J.Ber­na­to­nis, "pa­var­džių ra­šy­bos klau­si­mas su­si­jęs su žmo­gaus tei­sė­mis". Ne­ju­čiom pa­gal­vo­ji, kad anks­čiau pa­mi­nė­ti fak­tai apie lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ne­lie­tu­viš­ką ra­šy­bą už­sie­ny­je yra šiurkš­čiau­sias žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Lie­tu­va dėl to ga­lė­tų iš­kel­ti ieš­ki­nius vi­sai Va­ka­rų Eu­ro­pai ir net JAV. Ga­lė­tų pra­dė­ti nuo gi­mi­nai­tės Lat­vi­jos, ku­rio­je vi­sos pa­var­dės, tiek Lat­vi­jos pi­lie­čių, tiek už­sie­nie­čių, ra­šo­mos pa­gal vie­ną mo­de­lį ir tik lat­viš­kai. Keis­ta, kad nie­kas, net Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, dėl as­men­var­džių ra­šy­bos ten ne­įž­vel­gia jo­kių žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų.

Ar tik mer­ge­lių kap­ri­zai?

Mi­nis­tras tei­si­na as­men­var­džių ra­šy­bos chao­ti­za­vi­mo bū­ti­ny­bę tuo, jog "ne­ma­žai mū­sų mer­gi­nų iš­te­ka už už­sie­nie­čių, ku­rių pa­var­dės ne­lie­tu­viš­kos kil­mės". Iš­ei­tų, kad dėl tų mer­gi­nų kap­ri­zų rei­kia keis­ti lie­tu­viš­ką nu­sis­to­vė­ju­sią ir su­nor­min­tą as­men­var­džių ra­šy­bą? Ar ne per di­de­lė kai­na?

Iš ti­krų­jų nu­ty­lė­ta kit­kas. Nu­ty­lė­ta tai, kad ka­dai­se Var­šu­vo­je, gal net fur­še­to me­tu, kaž­ku­ris Lie­tu­vos par­ei­gū­nas, gal­būt at­mir­kęs lie­žu­vį bren­dy­je, kaž­ku­riam Len­ki­jos par­ei­gū­nui pa­ža­dė­jo kai ku­rių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­var­des ra­šy­ti "po pols­ku". Pa­ža­dė­jo nie­kie­no ne­įga­lio­tas, tie­siog šiaip sau, iš ge­ros šir­dies, tskant. Nors pa­ža­das jo­kio­je su­tar­ty­je ar ke­ti­ni­mų pro­to­ko­le ne­bu­vo fik­suo­tas, Var­šu­va jo ne­už­mirš­ta iki šiol. Ir pri­me­na, vis pri­dur­da­ma są­ly­gą: "Jūs - mums, mes - jums." Juo la­biau kad, kaip sa­kė ki­tas kaž­ku­ris Len­ki­jos par­ei­gū­nas, at­vy­kęs į Vil­nių Va­sa­rio 16-osios pro­ga, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos lai­mė­ji­mas Sei­mo rin­ki­muo­se yra Len­ki­jos lai­mė­ji­mas. Tad mi­nis­tro ap­mau­das, kad pa­var­džių ra­šy­bos klau­si­mas, de­ja, "daž­nai po­li­ti­zuo­ja­mas, ban­do­ma pa­kreip­ti, esą tai - tam ti­krų tau­ti­nių ma­žu­mų ar po­li­ti­nių jė­gų rei­ka­la­vi­mai", skam­ba ga­na nai­viai. Žmo­gaus tei­sė­mis ar už už­sie­nie­čių iš­te­kė­ju­sio­mis mer­gi­no­mis čia ne­už­si­dangs­ty­si.

Šaltinis: www.lzinios.lt