Page

2022-05-07

Vytautas Sinica. JAV panaikins „teisę į abortą“?

Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

JAV Aukščiausiasis Teismas planuoja panaikinti 1973 metais sprendimu Roe v Wade byloje įsteigtą „teisę į abortą“, skelbia JAV žiniasklaida, remdamasi portale Politico paskelbtu nutekintu Aukščiausiojo teismo sprendimo tekstu. G. Busho nominuotam teisėjui Samueliui Alito priskiriamame išvados tekste atvirai teigiama, kad „teisės į abortą“ nėra nei konstitucijos tekste, nei jos principuose, nei JAV teisinėje tradicijoje, priešingai, nuo pat bendrosios JAV naujakurių teisės iki 1973 metų visa JAV teisinė sistema laikė abortą nusikaltimu ir numatė už jį bausmes. Šią teisę išradę teisėjai iki šiol esą nesugebėjo net nurodyti, kuri konkrečiai Konstitucijos norma numato tokios teisės pagrindą. Iš esmės tai originalistinės teisės filosofijos argumentai: jeigu kažko nėra nei Konstitucijos tekste, nei žinomose jos autorių intencijose, to negalima ir „išrasti“ vien dėl pasikeitusių visuomenės vertybių. 

Sprendimas laukiamas byloje Dobbs prieš Jackson`s Women`s Health Organization. Byloje ginčijama Misisipės valstijos teisė apriboti abortus tik iki 15 nėštumo savaitės. Daugybėje JAV valstijų yra priimta tokių ir panašių ribojimų, nedraudžiančių, bet susiaurinančių abortų prieigą. Daugelis jų iki šiol laikomi prieštaraujančiais Konstitucijai. Spręsdami šią bylą teisėjai iš esmės gali rinktis tris pagrindinius kelius: palikti esamą tvarką, pagal kurią 15 savaičių terminas būtų laikomas neteisėtai varžančiu moters teises, pripažinti tokią tvarką esant teisėta, bet kaip išimtį, neatšaukiant pačios „teisės į abortą“, ir atšaukti pačią teisę į abortą, kas savaime nereiškia jų draudimo, tačiau leidžia drausti. Dauguma konservatyvių stebėtojų tikėjosi antrojo, nors norėjo trečiojo varianto. Jeigu teisėjai neapsigalvos, teisė į abortą bus atšaukta.

Nors pasirodydavo įvairių spekuliacijų, JAV Aukščiausiojo teismo sprendimai anksčiau niekada nebuvo nutekinami visuomenei. Įtariama, kad tai padarė kairiosios teisėjos S. Sotomayor komandos narys, ilgą laiką bendradarbiaujantis su Politico portalu. Toks veiksmas suprantamas kaip paskutinis bandymas sukelti protestus ir kitokį politinį spaudimą prieš numatomą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kurio oficialaus paskelbimo laukiama birželio-liepos sandūroje. 

Įvairūs JAV politikai iškart sureagavo į nutekintą tekstą, demokratai reikšdami pasibaisėjimą numanomu sprendimu, o respublikonai piktindamiesi pačiu nutekinimu, tačiau sveikindami sprendimą. Šiuo metu daugumą Senate turintys demokratai iškart pradėjo svarstymus apie tai, kaip galėtų įteisinti abortus visos valstybės mastu, tačiau tam reikalinga kvalifikuota 60 balsų dauguma, o demokratai turi tik 50 balsų. Ekspertų ir pačių politikų vertinimais, balsų neužtektų ir tam, kad būtų supaprastinta šio balsavimo procedūra, vadinamasis filibusteris. Bent vienas demokratas sako, kad nepritars tam jokiu atveju. Demokratai jau pradėjo „teisės į abortą“ atšaukimo grėsmę naudoti lapkritį artėjančių Kongreso rinkimų mobilizicijai. Jie sako, kad abortai gali būti apsaugoti tik jeigu demokratai laimės 60 balsų Senate. Ryškės viceprezidentės Kamalos Harris vaidmuo – abortai jos tema, ji moteris ir ji atstovauja radikalių leftistų sparną demokratų partijoje, kai Bidenas, nors abortų šalininkas, yra palyginti labai nuosaikus ir šia tema nesidžiaugia. 

Atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimas – Roe v Wade bylos sprendimo atšaukimas – neuždraustų abortų Jungtinėse Valstijose, o tik leistų kiekvienai valstijai pačiai spręsti šiuo klausimu. Pagal dabar galiojančius ir teismų sprendimų laukiančius valstijų įstatymus arba esamas politines daugumas valstijų senatuose skaičiuojama, kad apie pusę JAV valstijų abortus draustų arba griežtai ribotų tik išimtiniais atvejais, o apie pusę paliktų legaliais. Dauguma abortus ribosiančių valstijų būtų šalies viduryje ir pietuose, tuo tarpu dauguma abortus leidžiančių valstijų – pakrantėse.  

JAV visuomenės apklausos abortų klausimu prieštaringos, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kai žmonių klausiama apie tai, ar abortai turėtų būti legalūs, 52-55 procentai sako, kad jie turėtų būti legalūs visais atvejais, kai moteris to pageidauja, 30-35 procentai – kad tik tokiais atvejais kaip kraujomaiša, išprievartavimas ar pavojus motinos gyvybei, o likusieji keliolika procentų – kad abortai turėtų būti draudžiami visiškai. Tačiau klausiami apie tai, ar teismas turėtų atšaukti Roe v Wade bylos sprendimą, daug daugiau žmonių, arti 70 procentų sako ne. Bet juk tai daug daugiau nei yra abortų pagal pageidavimą šalininkų. Skirtumas susidaro todėl, kad kaip rodo tyrimai, dauguma amerikiečių mano, kad Roe bylos sprendimo atšaukimas reikštų visišką abortų draudimą šalyje. Apklausos nepaaiškina amerikiečiams, kad yra visai kitaip – atšaukus šį precedentą teisė spręsti, leisti, riboti ar drausti abortus tiesiog grįžtų įstatymų leidėjams valstijų lygmeniu. 1973 metais tikėtasi, kad įvedus teisę į abortą, visuomenė su tuo susitaikys ir aistros nurims. Tačiau visuomenė šia tema liko skilusi per pusę visus penkiasdešimt metų. 

Įdomu ir reikšminga, jog nutekintame Aukščiausiojo Teismo sprendime pastebimas rasinis abortų atspalvis. Akcentuojama, kad ženkliai daugiau abortų atliekama juodaodėms nei kitų rasių moterims. Juodųjų abortų yra iki penkių kartų daugiau negu baltųjų. Alito atkreipia dėmesį, kad 1970-aisiais abortų šalininkai vartojo atvirai rasistinius argumentus ir juodųjų populiacijos sumažinimas buvo vienas abortų įteisinimo argumentų. Net jeigu šiandienos abortų šalininkai nėra rasistai, faktinis rezultatas būtent toks – daugiausia abortų atliekama juodaodėms. Atvira juodaodžių skaičiaus mažinimo abortais šalininkė buvo Margaret Sanger – Planuotos Tėvystės Asociacijos įkūrėja ir didelė šiandienos JAV kairiųjų ikona. Dar 1939 metais ji teigė, kad „nenorėtų, jog viešai pasklistų žinia, kad norime išnaikinti negrų populiaciją“ bei kad „gimstamumo kontrolė turi vesti prie grynesnės [amerikiečių] rasės“.“ Savo abortų klinikas ji sistemingai steigė juodaodžių gausiai gyvenamuose rajonuose.

Būtina pastebėti, kad jeigu JAV bus atšaukta „teisė į abortą“ ir sprendimas šiuo klausimu grąžintas įstatymų leidėjams, tai bus tiesioginis Donaldo Trumpo palikimas. 2016 metų rinkimuose jis pažadėjo skirti tik abortams prieštaraujančius teisėjus iš konkretaus paties sudaryto sąrašo ir tai buvo viena reikšmingų jo pergalės priežasčių. Trumpas laikėsi šio pažado ir sugebėjo paskirti kaip reta daug – net tris naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jeigu nutekinta informacija teisinga, visi šie trys teisėjai Neilas Gorsuchas, Brettas Kavanaugh ir Amy Coney Barrett yra tarp palaikančiųjų teisės į abortus atšaukimą. Šis sprendimas taigi yra didžiąja dalimi Trumpo politinis palikimas. 

JAV kairieji jau pastebėjo, kad pradžioje cituota Aukščiausiojo Teismo argumentacija, jog teisės į abortą nėra Konstitucijos tekste ir nėra net Konstitucijos nuostatų, iš kurių būtų galima ją kildinti, vienodai tinka ir norint atšaukti kitas pastarųjų dešimtmečių postmodernias teises – teisę į kontracepciją, vienalytes „santuokas“ ir panašias. Pats S. Alito tekste pabrėžė, kad argumentai taikomi tik konkrečiam abortų klausimui ir neturėtų būti taikomi kitur. Tačiau patirtis aiškiai rodo, kad Aukščiausiojo Teismo argumentai visada taikomi visur, kur tik būna tinkami, nepriklausomai, ar to norėjo jų autoriai. Tad JAV kairieji šiandien bijo, kad ir po tokio sprendimo ir gėjų „santuokos“ gali greitai vėl tapti politinio balsavimo klausimu, o ne žmogaus teise.  

Nutekinta teismo išvada dar gali keistis. Ji tam ir nutekinta, kad teisėjai pasiduotų visuomenės spaudimui. Tačiau svarbu ne tik pats sprendimas, o ir tai, ką jis atskleidžia apie žmogaus teisių ir demokratijos santykį. Tarp žmogaus teisių ir demokratinių sprendimų vyksta nulinės sumos žaidimas – viena gali plėstis tik kitos sąskaita. Kai kas nors pripažįstama esant žmogaus teise, tas klausimas pašalinamas iš demokratinių sprendimų lauko. Renkami įstatymų leidėjai nebegali spręsti žmogaus teise pripažintu klausimu. Ne veltui politikai nuolat stengiasi savo ideologinius siekius paversti „žmogaus teise“. Kas tada galėtų jiems prieštarauti? 

Ir atvirkščiai, jei klausimas nustoja būti „žmogaus teise“, renkami įstatymų leidėjai vėl gali priimti sprendimus. Piliečių valia įgauna reikšmę. Visuomenės, priimdamos Konstitucijas ar ratifikuodamos konvencijas, susitaria, kuriuos dalykus laikys žmogaus teisėmis ir taip apsaugos nuo demokratinių sprendimų ir daugumos valios įtakos. Tai sprendimas apsiriboti piliečių galias priimamas demokratiškai, jis dažnai pagrįstas ir teisingas. Tačiau kelių teisėjų balsavimai dažnai vieno balso persvara steigiant naujas žmogaus teises yra pavojinga antidemokratinė tendencija. Kuo daugiau klausimų galima spręsti demokratiniu keliu, tuo geriau. Visos reikalingos išimtys jau surašytos Konstitucijoje.