Vėberis gynė „negrįžtamą”
Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką, įsitikinęs, kad blokas gali
išgyventi tarptautinėje arenoje tik su centralizuotu valstybės aparatu. ELP
vadovui ateitis slypi ne nacionalinių kompetencijų stiprinime, o didesnės
galios suteikime ES institucijoms.
Ką Vėberis pasakė nelabai skiriasi nuo
to ką Ursula fon der Lejen išdėstė savo kalboje. Komisijos prezidentė kaip
visada slėpė savo pasiūlymus iškilmingais žodžiais apie “Europos
nepriklausomybę” ir konkurencingumo, žemės ūkio ar žiniasklaidos atsparumo
pažadais – nors tos iniciatyvos galiausiai virsta susitarimais ir struktūromis,
kenkiančioms valstybėms narėms. Tuo tarpu Vėberis atsisakė iliuzijų ir
visiškai pasisakė už federalizmą, tiksliai nurodydamas, ko iš tikrųjų siekia
Komisijos ašis: visiškai centralizuotos Europos.
Bavarietis vadovas
nesustojo ties centralizacijos šlovinimu. Jis savo pareiškimais užsipuolė
Europos patriotus, kaltinant juos būnant “Masko, Vašingtono ir net Maskvos
draugais” ir noru paversti Europą “Silicio Slėniu ir Kremliaus technologine
kolonija”. Jo žodžiai rodo, kad ELP nebemato savęs kaip centro dešinės partija,
bet kaip jėga, kuriai lemta valdyti federalistinį projektą, kurį slapta stumia
fon der Lejen.
Weberis
net gynė kontroversišką Mercosur susitarimą, kuris įžiebė gilų susirūpinimą
tarp Europos ūkininkų, pavadindamas jį „atsakingu“
siekiant nepalikti Pietų Amerikos Kinijos rankose.
Suartėjimas su fon der
Lejen yra akivaizdus, nes abu siekia daugiau globalių susitarimų, didesnio
suvereniteto perdavimo ir viršvalstybinio modelio, kuris silpnina tautines
tapatybes.
Šaltinis: europeanconservative.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.