Pirminiai to rezultatai yra tokie: demilitarizuotas itin svarbus ir rusų intensyviai naudotas karinis aerodromas, kuris buvo naudotas, be kita ko, Chersono sričiai iš oro dengti, kurią artimiausiu metu demilitarizuoti ketina ukrainiečiai. Taip pat, pagal labai kuklius ir labai pirminius ukrainiečių paskaičiavimus, buvo demilitarizuoti ir 9 lėktuvai (naikintuvai ir atakos lėktuvai). Čia, reikėtų pažymėti, kad tai yra labai kuklūs ir pirminiai skaičiai, nes, pagal palydovo duomenis, likus kelioms valandoms iki to momento, kol aerodromas pokštelėjo ir padūmavo, jame buvo apie 20 lėktuvų. Matant, kad nuo pokštelėjimų smūgio bangos aplink aerodromą esančiuose daugiabučiuose buvo lauk išneštos net butų šarvuotos durys (taip, tokios ten ir šarvuotos durys. Kinietiška klastotė), o už 600 metrų nuo aerodromo buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje ištaškyti absoliučiai visi automobiliai, klausimas, ar tame aerodrome iš viso liko dar naudotinų lėktuvų iš tuo metu stovėjusių. Gal išskyrus tą IL-76, kuris pokštelėjimų metu kaip tik buvo nuvažiavęs į pakilimo taką ir ruošėsi kilti. Velnias, būtų gaila, jei pati brangiausia skraidyklė iš tuo metu buvusių aerodrome būtų išvengusi demilitarizacijos. Trumpai tariant, rusams -1 svarbus karinis aerodromas ir daug skraidyklių. Gal dar, netyčia, po įvykdyta demilitarizacija ir kiek nors liočikų papuolė, kurie dar svarbesni už skraidykles.
Tačiau svarbesni, mano manymu, antriniai rezultatai. Visų pirma, kas iš karto krinta į akis, kad šis aerodromas buvo nutolęs daugiau kaip 200 km nuo artimiausių ukrainiečių pozicijų, todėl rusai jame jautėsi absoliučiai saugūs. Nes ką ukrainiečiai turėjo iki šiol: žymiuosius ir jau labai daug darbo nudirbusius HIMARS, kurių pasiekiamumas yra 70 km. Sakoma, kad esant absoliučiai idealioms visoms sąlygoms, HIMARS gali pasiekti 100 km nuotolį. Bet kuriuo atveju, net ir absoliučiai idealioms sąlygoms esant, HIMARS‘ams šis aerodromas yra gerokai per toli. Ką ukrainiečiai dar turėjo? Turėjo Točka-U, kuri skrenda 120 km. Bet Točka-U yra senos, labai lėtos (todėl lengvai numušamos) raketos, kurios dar ir yra labai netaiklos. Bet kuriuo atveju, per toli ir Točkoms.
Pagal internetuose ir Telegram kanaluose išplitusias filmuotas medžiagas, matyti, kad smūgiai buvo ganėtinai taiklūs ir jų buvo ne vienas. Kaip minimum – keli. Todėl iš karto internetuose pasipylė svarstymai ir spėliojimai, kad ukrainiečiai arba kažką naujai gavo, arba turi kažką, kas jų galimybes atstumo klausimu labai smarkiai praplečia. Patys ukrainiečiai į tą klausimą jokio aiškumo neįneša, nes tik trauko pečiais ir sako: „O mes čia prie ko? Senai sakėm, kad nereikia rūkyti prie ginklų sandėlių ir nereikia mėtyti degančių nuorūkų į sprogmenų dėžes. Bet va, neklausėt...“ Tačiau žinant, kad vakar rimtai pokštelėjo ir Melitopolyje, kuris yra irgi daugiau kaip 100 km iki artimiausių ukrainiečių pozicijų, panašu, kad slapukaujantys ukrainiečiai visgi kažką turi.
O čia jau yra naujas itin didelis galvos skausmas rusų generaliniam štabui. Nes panašu, kad ukrainiečiai kažką turi, tik klausimas – ką? Opcijos čia iš esmės yra dvi: jau prieš savaitę buvo pasirodę gandų, kad JAV Ukrainai galėjo perduoti ATACMS raketų, kurios skrenda iki 300 km, kas reiškia, kad iki to aerodromo nuskristų lengvai. Tačiau JAV to nepaskelbė, kai anksčiau – paskelbdavo. Taip pat pasirodė gandų, kad ukrainiečiai jau nuo 2014 metų kūrė savo balistines raketas, kurios teoriškai gali skristi iki 550 km. Ir pasirodė gandų, kad va dabar užbaigė ir tokiu būdu jas išbando.
Bet kuriuo atveju, rusų generalinis štabas dabar žino, kad ukrainiečiai turi kažką, kas skrenda gerokai toliau, nei ukrainiečiai anksčiau pasiekdavo, tik neaiškų, ką ir kiek toliau. Todėl jau nebeužteks didelės vertės taikinių perkelti iki 80 km už fronto linijos, kad jų HIMARS nepasiektų. Teks perkelinėti gerokai toliau. Iki kiek toliau – neaišku. Kas, tikėtina, dar labiau išklibins ir taip per visas siūles jau klibančią rusų logistiką.
O antrasis antrinis vakarykštės atakos rezultatas yra ne mažiau svarbus. Rusija nuo pat vasario 24 d. apsimetinėjo, kad kariauja „kolonijinį karą“, kurio net karu vadinti neleido. Kolonijinis karas yra toks karas, kuris kariaujamas kažkur labai toli, prieš šviesmečiais silpnesnį priešą, jis kariaujamas iš einamųjų kariuomenės išteklių, todėl neskelbiama jokia mobilizacija, o ekonomika nepajungiama karo poreikiams. Nuostoliai tokiame kare jei ir patiriami, tai patiriami maži ir uždengiami iš einamųjų rezervų. Trumpai tariant – karas gal kažkur ir vyksta, bet visuomenė gyvena jai įprasta gyvenimą ir laukia pergalės paskelbimo.
Nepavyko. Vakarykščiai smūgiai smogti prieš Kryme atostogaujančių rusų turistų ir rusų kolonialistų akis. Vaizdas buvo tikrai įspūdingas, kai sprogimų smūgių bangos viena po kitos ėjo taip, kad taškė viską aplinkui. Greičiausiai, matėt vaizdo įrašą, kaip kažkas pliaže su taisiklingu maskvietišku akcentu rėkia: „Mama, mamule, laikas nešdintis iš čia!!!“ (aš rusų akcentuose nesigaudau, bet labiau už mane išmanantys rašė, kad čia tipiškas taisyklingas maskvietiškas akcentas). Visi Krymo keliai užkimšti rusų turistų ir rusų kolonialistų, kurie iš paskutiniųjų bando nešdintis lauk iš Krymo, nes supranta, kad sekantis geros valios gestą demonstruos Krymo tiltas. Rusų Telegram kanalai persunkti panikos ir nesupratimo, kas čia vyksta. Trumpai tariant – tas tolimas kolonijinis karas, kurį rusai įsivaizdavo kariaujantys, atėjo ir pas rusus į namus.
P.S. Man labiausiai patiko vieno panikuojančio ruso pasvarstymai: jei ukrainiečiai pasiekia ir pasiekia taikliai objektus, esančius už 250 km, tai dar keli šimtai km ir jie jau Maskvą apšaudys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.