D. Trumpas pasmerkė E. Macrono komentarus apie NATO

tiesos.lt

NATO viršūnių susitikimo Londone, prasidėjusio gruodžio 3-iąją, išvakarėse JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerkė naujausius Prancūzijos Respublikos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus apie NATO karinį aljansą.

Per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, surengtą prieš Londono viršūnių susitikimą, skirtą Aljanso 70-mečio jubiliejui paminėti, D. Trumpas sakė, kad E. Macrono žodžiai buvo „labai, labai bjaurūs“. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidento pareiškimas, jog NATO ištiko „smegenų mirtis“, nuskambėjo kaip „labai įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“.

„NATO tarnauja didžiam tikslui“, – pabrėžė JAV prezidentas tvirtindamas, jog JAV ir Europos NATO narių santykiai, išskyrus Prancūziją, yra tokie, kad kalbėti apie kokius nors susiskaldymus nėra pagrindo. „Matau, kad Prancūzija atskyla. Aš žiūriu į jį [Macroną] ir sakau, kad jam [Macronui] reikia apsaugos labiau nei bet kam kitam, o jis, atrodo, atskyla, ir todėl esu šiek tiek nustebęs “, – sakė JAV vadovas.

Šis D. Trumpo kritikos sulaukęs E. Macrono komentaras buvo išsakytas spalio 21 dieną per interviu žurnalui „The Economist“, skirtą NATO viršūnių susitikimui Londone Prancūzijos prezidentas teigė, jog Aljanso nariai nebegali pasikliauti JAV. Ne ką mažesnę sumaištį įnešė ir vienašališki E. Macrono pareiškimai po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

1966 m. Prancūzija jau buvo pasitraukusi iš NATO karinių struktūrų. Suabejojęs organizacijos pajėgumu pasipriešinti Sovietų Sąjungos karinei invazijai prezidentas Charles de Gaulle liepė iškeldinti NATO būstinę iš Paryžiaus ir palikti Prancūzijos teritoriją visiems užsienio kareiviams. Nors Ch. de Gaulle buvo pareiškęs tai darąs protestuodamas prieš JAV dominavimą Aljanse, tačiau bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto organizacija Prancūzija nenutraukė.

Visiška Prancūzijos narystė buvo atkurta tik prieš 10 metų – 2009 m. pavasarį pažymint Šiaurės Atlanto aljanso įkūrimo 60-ąsias metines. Tąkart premjeras François Fillonas prieš balsavimą Nacionaliniame susirinkime taip pakomentavo šiuos Prancūzijos sprendimus: „1966 m., kai tvyrojo įtampa tarp Rytų ir Vakarų, mūsų pasitraukimas iš šios organizacijos buvo šokas. Tačiau 2009-aisiais mūsų sugrįžimas yra paprasčiausias derinimasis, nekeliantis jokių emocijų tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.