Page

2017-03-08

LVAT: asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis galima rašyti, bet ne vietoje užrašo valstybine kalba

Alkas.lt koliažas
Kovo 7 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti asmens tapatybės korteles, jei jose būtų nurodytos pavardės su nelietuviškomis raidėmis, įpareigojo AVPK išduodamose tapatybės kortelėse asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba.

Šiuo sprendimu LVAT galutinai išsprendė dviprasmišką padėtį, kuomet skirtingų vietinių pirmosios instancijos teismų sprendimai dėl įrašų oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba buvo pradėję kurti šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus.

Kovo 7 d. administracinėse bylose Nr. eA-2176-662/2017 ir Nr. A-1867-261/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl raidės „w“ rašybos dviejų Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse ir pase. Šiose bylose ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus AVPK Migracijos valdybos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta į pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles ir pasą įrašyti asmenvardžiius ne valstybine kalba, šiuo atveju su „w“ raide. Pirmosios instancijos teismas nurodė Vilniaus AVPK išduoti dokumentus be įrašų valstybine kalba įrašytų asmenvardžių, tačiau Vilniaus AVPK apskundė šį sprendimą teigdamas, kad pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, o lietuvių kalboje raidės „w“ nėra.

Išnagrinėjusi administracinę bylą LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad praktika šio pobūdžio administracinėse bylose suformuota LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, todėl, be kita ko, vadovautasi šioje teismo nutartyje suformuotais išaiškinimais. Priimtoje nutartyje teisėjų kolegija akcentavo, jog asmens naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Priminsime, kad vasario 27 ir 28 d. LVAT priėmė nutartis dviejose administracinėse bylose, kuriose pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo (KT) doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis. LVAT, remdamasis KT išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, to paties paso kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. LVAT paaiškino, kad nors tokio teisinio reglamentavimo kol kas nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.

Lietuvos Seimas praėjusioje kadencijoje svarstė du skirtingus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Vienas projektas siūlo leisti asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o įrašo valstybine kalba išvis atsisakyti. Kitas projektas siūlo išsaugoti įrašą valstybine kalba, o nelietuviškais rašmenimis asmenvardį leisti rašyti paso papildomų įrašų skyriuje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui yra pateikusi ir piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, sėkmingai surinkusi daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų. Asmenvardžiai šitaip jau kurį laiką rašomi Latvijoje ir jokia pasaulio valstybė (net Lenkijos Respublika) Latvijai jokių pastabų dėl to nereiškia.

Po LVAT sprendimo šis lenkakalbių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir  Lenkijos Respublikos politikų eskaluojamas klausimas turėtų būti išspręstas Seimui priėmus atitinkamus sprendimus. Tačiau kai kurie lenkakalbiai politikai ir jų idėjas propaguojantys vadinamo Europos žmogaus teisių fondo veikėjai žada įtampą kurstyti ir toliau. Jie nesutinka su LVAT sprendimais, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase oficialiais įrašais būtų laikomi įrašai valstybine kalba ir žada Lietuvą skųsti tarptautiniams teismams.