Aurelijus Veryga: Vaistai neturi būti prabangos preke

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie milžiniškas vaistų kainas Lietuvoje - pateikiami realūs pavyzdžiai, kai kaimynėje Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje tų pačių, net to paties gamintojo vaistų galima įsigyti kelis ar net keliolika kartų pigiau.

- Kodėl Lietuvoje vaistų kainos daugeliui žmonių jau tapo ne tik kad „neįkandamos“, bet, palyginti su kitomis šalimis, net ir sunkiai suvokiamos?

- Yra daug įvairių priežasčių. Tai susiję ir su rinkos dydžiu bei „žaidėjų“ noru ateiti į tą rinką, ir su valstybės gebėjimu sukurti tam tikras konkurencines sąlygas rinkoje. O mes iki šiol neturime politikos, kur einame ir ko norime.

Netiesa, kad gamintojui nesvarbu, ar vieną tabletę parduoti, ar daug. Farmacijos kompanijos žiūri, ar joms verta ateiti, kokios čia yra konkurencijos sąlygos. Jeigu šalis nesugeba sukurti konkurencinių sąlygų, tai jau jos problema. Ar farmacininkų kaltė, kad valstybė sutinka mokėti tam tikrą sumą, nepaisant, kokia yra vaisto kaina? Nors ir turime vadinamuosius laiptus, kad kiekvienas atėjęs naujas generinis vaistas turi būti tam tikru procentu pigesnis, vien to nepakanka. Jeigu valstybė apsispręstų, pavyzdžiui, kad ji kompensuoja pigiausią generinį vaistą, manau, atsirastų gamintojų, kurie rinkoje pasiūlytų mažesnes kainas.

Didžiojoje Britanijoje, mano žiniomis, vaistinės yra finansiškai suinteresuotos parduoti pigesnius vaistus, nes valstybė kompensuoja konkrečią sumą už analogiškus vaistus. Lietuvoje mes tokios praktikos neturime. Pas mus ir dabar yra pigesnių vaistų, tik Konkurencijos tarnybos darytas tyrimas parodė, kad žmogui pigiausias vaistas pasiūlomas tik vienu iš 14 atvejų. Gali būti, kad net galioja susitarimai, kokį vaistą pasiūlyti. Kodėl kilo toks ažiotažas dėl vadinamųjų kontrolinių vaistų pirkimų? Man nesuprantamas vaistinių nerimas, jeigu jos elgiasi sąžiningai.

Kalbant apie nereceptinius vaistus, ši vaistų grupė vėlgi veikia pagal tam tikrus dėsnius ir taip pat labai priklauso nuo konkurencijos. Tačiau kiek Lietuvoje kyla diskusijų, kai atsiranda idėjų leisti tuos vaistus parduoti ne tik vaistinėse ir taip padidinti konkurenciją. O juk didesnė konkurencija mažintų kainas.

Dar viena problema - reklama. Žmonės perka brangius vaistus, kuriuos matė reklamuojant, nors už kelis kartus mažesnę kainą galėtų nusipirkti tų pačių vaistų „be pagražinimų“. Klausimas, ar reikia ir toliau leisti reklamuoti tuos vaistus, nes ta reklama žmones klaidina.

Manau, kad valstybė turėtų aktyviai kištis į visus mechanizmus, nes susirgus žmogui vaistas neturi būti prabangos prekė.

- Ką realiai planuojama daryti, kad tos vaistų kainos sumažėtų?

- Faktas, kad dabar galiojančią sistemą reikia peržiūrėti. Būtina sukurti geresnes konkurencines sąlygas generiniams vaistams, apsispręsti, kokia yra mūsų politika - ar mes toliau darome kaip iki šiol, kad žmogaus teisė yra apsispręsti, ar valstybė pasako, kad kompensuoja 100 proc. pigiausią vaistą. Galvojame ir apie vaistų kainyną, apie skaidresnį vaistų įtraukimą į kompensavimo mechanizmą, apie konkurencijos sąlygų sudarymą, apie galimybes derėtis kelioms šalims dėl inovatyvių vaistų - dėl to Lietuva, Lenkija, Vengrija, Kroatija ir Slovakija praėjusią savaitę jau pasirašė ketinimų protokolą.