Trečiadienį paaiškės, kam bus skirta Nobelio chemijos premija. Lietuva dideles viltis sieja su Vilniaus universiteto profesoriumi Virginijumi Šikšniu.
60 m. biochemikas su savo komanda atrado DNR karpymo ir redagavimo technologiją, kuri, tikimasi, sukels perversmą medicinoje ir žemės ūkyje.
Daugybė sunkių genetinių ligų kyla, kai DNR molekulės grandinėje įsivelia klaidų.
V. Šikšnys su kolegomis atrado, kad tokius pažeidimus įmanoma ištaisyti – galima užprogramuoti vadinamąjį Cas9 baltymą, kad šis tiksliai iškirptų DNR klaidą, o jos vietoje įstatytų sveiką geną.
Šitaip tikimasi išgydyti daugybę ligų, netgi ŽIV. Taip pat, redaguojant genomą, tikimasi išveisti šalčiui ar karščiui atsparius augalus.
V. Šikšnys šiemet tapo pirmuoju lietuviu, priimtu į elitinę Europos molekulinės biologijos organizaciją. Joje jau yra daugiau kaip 80 Nobelio premijos laureatų.
Sukurtas geriems tikslams, bet genomo redagavimas bus pritaikomas ir kitokiems.
AtsakytiPanaikintiIš krikščioniškų pozicijų šis atradimas greitu laiku daugeliu atveju duos etišką (bent jau etiškesnę) alternatyvą embrionų selekcijai. Tarkim tėvai nešioja Tejo-Zakso ligos genus ir jų 1/4 vaikų šiaip mirtų kančiose trečiaisiais gyvenimo metais. Su genomo redagavimo pagalba bus galima pakeisti lytines lasteles prieš apvaisinimą, o gal ir išgydyti sergantį kelių ląstelių embrioną...
AtsakytiPanaikintiNa gal kitais metais. Siais metais ne si tematika laimejo.
AtsakytiPanaikintiKam keisti kažkokius genus, jei galima išmesti. Greičiau ir patogiau. Nebūkite naivus
AtsakytiPanaikinti