Algimantas Rusteika. Naujienos iš “demokratijos“ frontų

Mindaugo Šernos nuotrauka 

Na ką, “lygių“ ir “skaidrių“ rinkimų cirkas prasideda. Valdžios ir provaldiškos, “laisvos ir nepriklausomos“ žiniasklaidos uždavinukas paprastas, daugybę kartų spręstas – užtikrinti, kad amžinai politikoje viešpataujančios interesų grupuotės, pasivadinusios partijomis, vėl būtų perrinktos ir amžinieji Seimo gyventojai ir toliau, iki grabo lentos, bezdėtų Seime.

Seimo “tradicinės“, pasisakančios už visų tradicijų paskandinimą globaliame genderizmo buljone, pagal savo pačių ir sau priimtą partijų finansavimo įstatymą sėkmingai gavo iš mūsų mokesčių surinktus milijonus savo partinei veiklai ir rinkimams. Kitos gavo špygą taukuotą.

Tokios, matot, finansinės, D.Grybauskaitės prastumtos demokratinių rinkimų taisyklės – prie starto linijos vieni rikiuojasi su bulvių maišu ant nugaros, kiti – sėdėdami varžybų teisėjų padovanotuose už žiūrovų pinigus ferariuose. Lygios galimybės, ponai, lenktynės prasideda!

Tradiciniai, valdžioje esantys ir jų etatiniai Seimo kritikai rodomi per visus galus, stovi susikibę laisvės keliukuose, sėdi studijose, komentuoja savo sprendimus ir pasaulines problemas, užsakytais jų straipsniais mirga valdiški portalai. Konkurentų niekur nerodo, tekstai dingsta be atsako redakcijose, jų tiesiog nėra viešojoj erdvėj. Tuo pačiu – ir žmonių sąmonėj. Lygios galimybės, ponai, lenktyniaukit demokratiškai, lygiateisiškumą stebi visamatančios VRK akys!

Žodžiu, viskas užvaldyta ir padaryta, kad nieko naujo nebūtų ir tie patys sukirmiję kazlėkai viešpatautų dar keturis metus. Liko tik smulkmena, kur dar ponai gali susimauti – TV debatai. Tai šiais ekranų viešpatystės laikais visame pasaulyje svarbiausias rinkimų momentas, kur apsisprendžia neapsisprendusieji ir nulemiamas rezultatas.

Čia iškyla uždavinys – kad valdantieji ir jų tradiciniai oponentai negautų klausimų, į kuriuos negali atsakyti, nes atsakymų neturi. Svarbiausia, kad ponai ir ponios galėtų laisvai ir nepriklausomai toliau kabinti makaronus apie investicijas, darbo vietas, teises, ekologijas ir atrajoti nuvalkiotas teisingų frazių abrakadabras, kad tik nereikėtų kalbėt apie nugyventą šalį, iš jos bėgančius žmones ir nykstančią valstybę.

Bet tam juk mes turime valdžios viešųjų ryšių kontorą LRT ir Moniką Garbačiauskaitę Budrę! Ir štai, po ilgų nemigo naktų sugalvota – problemų nebus, nes klausimų ponams nebus, kadangi neteisingų klausiančiųjų nebus! Partijų debatų dalyviai bus parenkami ne pagal jų susitarimą ar burtų keliu, kaip anksčiau, o pagal reitingų rezultatus!

Reitingus, betgi, pateiks net ne visi tie sprinteriai, kurių skelbiami reitingai ir skirti suformuoti reitingams, o pačios LRT pagal neaiškius kriterijus ir procedūras parinkta ir apmokėta LRT užsakymų bendrovė, politiniais tyrimais nelabai ir žinoma NORSTAT.

Ir bus taip, kad “reitingų lyderiai“ TV debatuose kausis tik su kitais “reitingų lyderiais“, ir jokių nepatogių oponentų! O mažiukai tik su mažiukais – kas gi juos ten žiūrės, tam per kitus kanalus bus parinkti geri filmai, varžybų finalai ar dainorėlių atrankos.

O po to galėsit bylinėtis dėl rinkimų įstatymo pažeidimų metus ar du, traukinukas jau bus nuvažiavęs – tū tū tū. Ir bulvės vėl žydės.

***

„Demokratiškų“ rinkimų cirkas tęsiasi. Kitas etapas - atkirsti sistemos neapkenčiamo, jai baimę keliančio Nacionalinio susivienijimo kelius pas žmones ir uždaryti į feisbuko bendraminčių burbulus. Įrankis - Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), metodas - prigąsdinti žiniasklaidą ir atimti iš partijos jos reklaminei kampanijai skirtas lėšas.

Partiją įkūrus ir ją įregistravus, balandžio mėnesį DELFI buvo publikuotas jos pirmininko V. Radžvilo straipsnis apie įvykusį steigiamąjį suvažiavimą. Po to šį tekstą perpublikavo žurnalas „Miškai“. Žurnalas mėnesinis, spausdinamas popieriniame formate ir jo parengimas, maketavimas ir leidyba užtrunka, todėl tekstas išėjo gegužės numeryje. 

Nacionalinis susivienijimas dėl šio teksto į žurnalą nei kreipėsi, nei žinojo apie jo publikavimą. Tačiau VRK pritaikė sankcijas, publikaciją paskelbdama "paslėpta politine reklama". Žurnalo redaktoriui gresia bauda iki 1450 €, iš partijos rinkiminės sąskaitos atimta teisė naudotis 1161 € suma - tiek įvertinta "politinė reklama", kurios neužsakėme.

VRK savo pažymoje maloniai paaiškina, kad DELFI rubrikoje „Ringas“ skelbiamos „įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, laikantis lygiateisiškumo ir objektyvumo principų“, todėl ten viskas puiku. Deja, tai elementarus melas, šiais principais ten net nekvepia. 

Tiesa ta, kad į „Ringą“ esame iš viso neįleidžiami. Rubrikoje „Politiko akimis“, kur publikuojamos esamų ir pretenduojančių būti politikoje asmenų nuomonės, mirgėte mirga kubiliai ir armonaitės, čmilytės, šimašiai ir šiaip liberalūs jaunikaičiai, esantys partijų sąrašuose. Vienintelis mano tekstas buvo publikuotas gegužę, kiti iki šiol guli redakcijos stalčiuose, o autoriui nesiteikiama net atsakymo parašyti. Toks „lygiateisiškumas“ VRK akimis.

Dabar VRK pradeda „tyrimą“ dėl mano ir V.Sinicos tekstų „Respublikoje“. Publicisto tokia duona - rašyti apie tai, kas gyvenime ir politikoje negerai, ką ir darau daugelį metų. Niekur, nei viename „Respublikoje“ publikuotame straipsnyje net neminėjau Nacionalinio susivienijimo, ką bekalbėti apie jo programą ar raginimus kaip nors balsuoti. 

Tačiau vien tas faktas, kad viešai reiškiu savo nuomonę apie valstybės gyvenimo įvykius, siekiamas pripažinti „paslėpta politine reklama“. Nors kiekvieną mielą dieną pro visus galus girdim skvernelių ir verygų, kasčiūnų, landsbergių ir juknevičienių nuomones apie politinius įvykius. Ir nors jie lygiai taip pat balotiruojasi šiuose rinkimuose, tai, anot VRK,  „nėra politinė reklama“.

Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei VRK „tyrimas“ nustatytų „pažeidimus“ - o juk nustatys! 14 mano apžvalgų „Respublikoje“ įvertinus pagal redakcijos reklamos įkainius partijos rinkiminė sąskaita būtų šluote iššluota. Galėtume tuščiomis kišenėmis „lygiai“ varžytis su valstybės milijonais netikėtai pamalonintu V. Uspaskichu ir kitais biudžeto numylėtiniais, stovėdami per lietų sankryžose su skrajutėmis, kurių net neturėsim už ką atsispausdinti. 

„Respublikos“ redakcija irgi asmeniškai ir finansiškai nukentėtų. Savaime suprantama, kad tai neteisėta, neteisinga, tačiau kiek kartų valdžia per rinkimus šį derinuką taikė ir kalė tritaškius! Redaktoriai išsigąsta baudų ir daugiau tavo tekstų nebepublikuoja - viso gero, mieli skaitytojai. 

Tai kas, kad tokie sistemos paskirtų rinkimų arbitrų sprendimai apskundžiami ir po ilgų teisminių procedūrų naikinami. Traukinukas juk ir vėl būna nuvažiavęs - tū tū tū. Rinkimai būna įvykę ir valdžios priešininkai juose iš žiniasklaidos eliminuoti - ką ir reikėjo įrodyti. 

Kreipkitės į teismus iki Strasbūro, jei turit už ką samdyti advokatus po 200 € už valandą ir neturit ką veikti kokį penketą metų. Jei labai pasiseks, galėsit prisiteisti tuos eurus, kuriuos atėmė. O „tradicinių“ partinių grupuočių nariai ir jų pakalikai ir toliau dešimtimis publikuos savo tekstus „objektyvioje ir lygiateisiškoje“, valdžiai lojalioje žiniasklaidoje.

Ir užsitikrins galimybę toliau plėšti užgrobtą šalį dar ketverius metus. Juk turime Nepriklausomybę, kuri nuo žmonių nebepriklauso. Jie daro tiek, kiek leidžiam ir sustos tik tada, kai kas nors juos sustabdys.