Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Ariogala.

Kasmet jų vis mažiau. Buvo ir 30 000 šiame stadione, buvo visai neseniai 5000, dabar – gal tūkstantis. Gyvoji istorija išeina. Su savo vėliavom, dainom, Tėvynės meile ir prisiminimais. Dar galima juos pamatyti, pakalbėti, pajusti tą šviesą akyse. Nė vieno nemačiau pikto.

Vincas Karvelis iš Naisių. Štai jis stovi su namie pasidarytu plakatu. Kalbėjom gal pusantros valandos. Apie viską – kaip atskyrė vaikus nuo tėvų tik išvežus, kaip atrodė jaunam tie 25 metai be teisės sugrįžti, kaip ten užšaldavo upės iki dugno ir kiek uodų, ir kaip sunkiai teko dirbti ir kokie buvo žmonės geri. Ir kaip grįžo į Naisius, ir kaip senasis Karbauskis buvo kaip reikiant, o šitas – slidukas. Atvažiuok bet kada, paklausk, kur gyvenu – kiekvienas parodys.

Štai žmonės, už savus pinigus važinėję po tremties vietas, atlikę keliones į praeitį, išleidę knygą. Štai autorė Živilė Kavaliauskaitė, štai Virginijus Steponavičius. Ir šie žmonės, ir jų knyga skleidžia šviesą ir šilumą.

Taip, atėjo ir etatinių politinių pamėklių, kuriems viskas, kas yra – gerai ir kitaip negali būti. Kurie už tai, kad KGB bendradarbiai būtų įslaptinti dar 75 metams, kol visi išmirsim. Kuriems valstybės duotas pažadas išdavikams svarbiau už jų aukų teisę žinoti savo budelius ir skundikus.

Kampe stovėjo blizgios ir brangios Ingridos Šimonytės atvaizdais apklijuotos reklaminės mašinos, prismaigstyta visokių pseudokoplytstulpių, prikrauta dėžių su konservatorių simbolika. Niekas praktiškai nebuvo priėjęs, išskyrus kelis savus pasisveikinti.

Lynojo, bet paskui išlindo saulė. Esamas ir faktinis prezidentai veikiai išvažiavo, kasmet tokios pačios kalbos buvo pasakytos, apsauga dingo. Ir tada suskambėjo jų dainos ir viskas pasidarė tikra.

Pasirašėme šią peticiją:

MES, žemiau pasirašiusieji, SIEKDAMI istorinio teisingumo ir suprasdami, kad kiekviena tauta turi žinoti ne tik savo didvyrius, bet ir išdavikus, lėmusius didelį lietuvių tautos naikinimą bei tremtį;

30 metų Lietuvą valdančios politinės nomenklatūros sprendimai riboja galimybes Lietuvos žmonėms, įskaitant ir nuo tremties bei represijų nukentėjusiems ar/ir jų palikuoniams, realizuoti šią teisę, nes istorinė tiesa yra slepiama, prisidengiant tariamai dar neįvykdytais Valstybės įsipareigojimais prisipažinusiems KGB darbuotojams;

prisipažinusių KGB bendradarbių įslaptinimas, kuomet jo trukmė viršija daugelio nuo represijų nukentėjusiųjų ar net ir jų palikuonių gyvenimo trukmę, yra nepagrįstas ir neproporcingas, o kartu paneigiantis daugumos Lietuvos žmonių teisę žinoti kolaboravusius su okupaciniu režimu ir bendradarbiavusius asmenis;

dar 1990 metais Lietuvos Respublika įsipareigojo visiems Lietuvos žmonėms, kad praėjus 15 metų terminui prisipažinusių KGB bendradarbių tapatybės bus atskleistos;

Konstitucijos 25 str. 2 dalis garantuoja, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją,

KREIPIAMĖS Į Lietuvos Respublikos Seimą, kad

per įmanomai trumpiausią laiką, ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 1 d. būtų išslaptinti ir paskelbti visi prisipažinę KGB tarnavusieji ir su ja bendradarbiavusieji asmenys bei įvardinti kitoms sovietinio režimo represinėms struktūroms tarnavę asmenys,

todėl REIKALAUJAME:

atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą Nr. VIII-1436 bei kitus įstatymus.

Pasirašykit ir jūs, kas suprantat, ką tai reiškia, ČIA.