Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius

Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje. Ši būklė iš šaltos fazės gali nejučia peraugti ir į smurtinę fazę, į fazę, kai joks dialogas tampa nebeįmanomas, o nesiekti priešo fizinio sunaikinimo reikštų žūti pačiam. Kad artėjame link tokios būklės, rodo visur žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklindančios tezės, jog kita pusė nėra žmonės, kad jie yra šiukšlės, atmatos, kurias reikia arba sunaikinti, arba išmesti iš šalies, arba mažų mažiausiai ignoruoti. Tokios kalbos, deja, sklinda iš abiejų pusių. 

Kol kas ryškiausiai šis šaltojo karo vardo vertas susipriešinimas pasimatė per šių metų Sausio 13-osios minėjimą. Tiek pačioje aikštėje, tiek per visą Lietuvą nusiritusiuose vertinimuose skamba dažniausiai vieni kitiems adresuoti pasmerkimai. Jie neturi prasmės. Galima užsikasti diskusijoje „ar laiku ir ar vietoje buvo protestas“ ir taip užsikasus nebematyti esmės. O problemos esmė glūdi ne čia. Esmė yra bent jau pasistengti atsakyti į klausimus, kaip ir kodėl mes iki šito priėjome? Kas dėl šito kaltas? Ir svarbiausias – kaip iš šito išsikapstyti? Tik dėl jo apskritai svarbūs pirmieji du. 

Žvelgiant į pastaruosius metus, sunku nematyti, kad dėl susidariusios situacijos kalta yra dabartinė valdžia. Ji ir tik ji sugebėjo pasiekti tokį susipriešinimo lygį Lietuvoje. Jokia valdžia iki jos negalėjo pasigirti, kad jai valdant žmonės eina protestuoti Laisvės gynėjų dieną. Jokia ankstesnė valdžia taip nuosekliai to nesiekė. Pagaliau jokia, nors kiek protinga, valdžia neleistų sau tokiu mastu ir taip demonstratyviai supriešinti visuomenės iki tokio lygio, kai liejasi atvira neapykanta ir joks dialogas tampa nebeįmanomas. Mes Lietuvoje tą lygį pasiekėme. 

Bet kokia visuomenė be priežasties nepradeda protestų kultūringomis ar nekultūringomis formomis. Visuomenė tik reaguoja į valdžios veiksmus. Kuo baisesni atrodo ar yra protestai, tuo gilesnė yra valdžios sukelta krizė šalyje.

Šia tema tikrai verta paklausyti politologės profesorės Ainės Ramonaitės pasisakymo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, kur ji pateikė gilesnį žvilgsnį į mūsų visuomenės raidą nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo ir būklę šiandien. Nuo 46.30 įrašo minutės turėtų būti aktualu visiems, kam dar yra svarbi pilietinė taika šioje valstybėje. 

Ieškokime būtų tą taiką atkurti. Baisėjimaisi kitaminčiais ir jų niekinimas tik gilina ir toliau gilins šaltojo karo būklę. Vienintelė išeitis yra kompromisų paieška. Bet kompromisams pirmiausiai turi atsiverti valdantieji. Kamuolys ir iniciatyva jų rankose. Jeigu premjerė liks prie požiūrio, kad „jei nepatinka, per rinkimus išsirinksite kitą valdžią“, visiškai nėra aišku, ar taikioje šalyje tų rinkimų sulauksime.