Dauguma gyventojų nepritaria dabartiniam pandemijos valdymui

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc.

Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.), vaikų skiepijimui nuo COVID-19 (nepritaria 61 proc., pritaria 24 proc.), galimam ligos išmokų nemokėjimui nepasiskiepijusiems asmenims (nepritaria 72 proc., pritaria 15 proc.), jiems taikytiniems ribojimams dirbti (nepritaria 74 proc., pritaria 21 proc.) ar studijuoti (nepritaria 68 proc., pritaria 23 proc.). 65 proc. respondentų teigia, kad su virusu reikėtų išmokti gyventi be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, o 21 proc. siūlo taikyti griežtus ribojimus.

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie sociodemografiniai rodikliai kaip lytis, amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta daugeliu atvejų neturėjo lemiamos įtakos daugiau ar mažiau kritiškam gyventojų požiūriui į šiuo metu Lietuvoje pandemijos valdymui taikomas ar planuotas taikyti priemones. 

„Remiantis pirmine tyrimo metu gautų statistinių duomenų apžvalga aiškėja tendencija, kad daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko taikomos pandemijos valdymo strategijos, o kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Nepriklausomai nuo minėtų demografinių rodiklių, vidutiniškai 60–75 proc. gyventojų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Ž. Advilonienė.

Galiojant prievolei dėvėti kaukes viešose uždarose vietose ir politikams svarstant privalomą kaukių dėvėjimą lauke, svarbu įvertinti šios priemonės efektyvumą. Reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo, bet ne rečiau nei kas keturias valandas (kaip būtina) keičia apie 14 proc. gyventojų.

Farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno teigimu, tai rodo netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. „Kol kas geriausiai su COVID-19 tvarkosi tos ES valstybės, kuriose kaukių prievolės nėra (Suomija, Norvegija, Švedija). Praeitą žiemą daugiausiai perteklinių mirčių mūsų regione fiksuota valstybėse, kuriose kaukės lauke buvo privalomos (Lietuvoje, Lenkijoje). Š. m. vasarį atsisakius kaukių dėvėjimo lauke reikalavimo, koronaviruso reprodukcijos rodiklis (antrinių užsikrėtimų skaičius) pradėjo mažėti, o spalio pradžioje sugriežtinus kaukių prievolę – nepasikeitė, t. y. užsikrėtimo atvejų ir toliau daugėja kaip daugėjo iki tol. Tinkamai dėvimos vienkartinės kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai ir dėl to tampa kovos su virusu imitacija“, – teigė mokslininkas.   

Reikalavimui vaikams mokyklose dėvėti kaukes nepritarė beveik 54 proc., pritarė 32 proc. apklaustųjų. 

Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc., pritarė – 42 proc. apklaustųjų. Svarbu, jog 31 proc. galimybių pasui pritarė, nes tiki, kad pasiskiepiję jo dėka gali saugiai naudotis paslaugomis. 11 proc. galimybių paskui pritarė todėl, kad šis skatina skiepytis. 

Ž. Advilonienės teigimu, atsakymai rodo, kad galimybių pasas vertinamas kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.  

Gydytoja prof. dr. Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad trečdalis apklaustųjų mano, kad pasiskiepijusieji negali platinti COVID-19. „Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atvejų skaičius toks didelis ir nuolat auga. Net jei paskiepytieji serga lengviau, virusą jie platina panašiai. Įsitikinę, kad yra saugūs ir nepavojingi kitiems, paskiepyti sergantys asmenys laisvai perduoda virusą savo aplinkoje tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems žmonėms. Ši klaidinga nuostata gali būti labai svarbi tolesniam COVID-19 plitimui visuomenėje ir ji yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė“, – pabrėžė D. R. Railaitė.  

Advokato dr. Justo Sakavičiaus nuomone, dauguma Lietuvos gyventojų jau yra pasiskiepiję arba persirgę ir tikėtinai naudojasi galimybių pasu ne dėl to, kad jam pritartų, o todėl, kad turi sąlygas jam įgyti, o be jo gyventi nepatogu. Teisininkas taip pat pastebėjo, kad du trečdaliai galimybių pasui nepritariančių asmenų taip pasisako dėl jo sukuriamos segregacijos ir diskriminacijos. „Tai yra etinis motyvas, rodantis, kad visuomenei yra svarbios žmogaus teisės ir Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – akcentavo J. Sakavičius. 

Vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritarė 61 proc. apklaustųjų. Ši tendencija ryškiausiai pastebima tarp darbingo amžiaus žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritaria beveik trys ketvirtadaliai (73,2 proc.) 30–39 m. ir beveik po du trečdalius 40–49 m. (65,3 proc.) bei 50–59 m. (61,7 proc.) amžiaus gyventojų.

51 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų skiepijimui nepritaria dėl nežinomų ilgalaikių vakcinos rizikų vaikams. „Šis atsargumas – pamatuotas. Šiuo metu jau yra duomenų, kad įprastas gripas vaikams (0–14 metų grupėje) yra iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei COVID-19. Patys sau atsakykime, ar ankstesniais metais, kai vyravo kitos gripo formos (pavyzdžiui, H1N1), siekėme vaikus masiškai vakcinuoti, raginome juos dėvėti kaukes, neleidome į pamokas? Juk gripas jiems tuomet buvo pavojingesnis. Š. m. rugpjūtį pasirodė tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad po dviejų „Pfizer“ vakcinų hospitalizacijos dėl miokardo infarkto rizika padidėja iki 34 kartų. O kiek galimų pasekmių dar nežinome – pagrindiniai klinikiniai vakcinų tyrimai nesibaigs dar kelis metus“, – teigė imunologas Gintaras Zaleskis.

Gyventojų nuomonė dėl galimybės nepasiskiepijusiems asmenims dirbti, studijuoti ir gauti ligos išmoką susirgus COVID-19 buvo panaši: beveik trys ketvirtadaliai nepritaria tam, kad nepasiskiepijusiems COVID-19 susirgusiems asmenims būtų nemokamos ligos išmokos (72 proc.) ir nepasiskiepijusiųjų nušalinimui nuo darbo (74  proc.), o 68 proc. nepritarė universitetų politikai, kad studijuoti gali tik galimybių pasą turintys studentai. 

„Su ligos išmokos nemokėjimu nesutinkama motyvuojant tuo, kad visi mokesčių mokėtojai turi teisę į ligos išmokas nepriklausomai nuo to, kokia liga suserga ir ar yra nuo jos pasiskiepiję. Tokios pozicijos laikosi dauguma, nepriklausomai nuo sociademografinių veiksnių. Tai rodo šalies gyventojų nepritarimą ketinimams riboti žmonių laisvo ir informuoto pasirinkimo teisę pasitelkiant didesnį ar mažesnį nesaugumą dėl studijų ar darbo sukeliančias priemones“, – apibendrino sociologė Ž. Advilonienė. 

J. Sakavičiaus teigimu, nušalinimui nuo darbo ir studijų ribojimui daugiausiai nepritariama dėl moralinių priežasčių („kiekvienas turi teisę laisvai spręsti, ar pasiskiepyti“), o pritariama daugiausiai motyvuojant medicinine priežastimi, t. y. kad nepasiskiepiję gali užkrėsti aplinkinius. „Šis atsakymas rodo klaidingą žmonių prielaidą, kad vakcinuoti žmonės yra „saugūs“, neplatina viruso. Toks įsitikinimas padeda tik viruso plitimui, o ne suvaldymui“, – akcentavo teisininkas.  

Nepasiskiepijusių darbuotojų ir studentą nušalinimą nuo darbo ir studijų komentuodama prof. dr. D. R. Railaitė akcentavo, kad „teisės būti neužkrėstam“ nei medicinoje, nei apskritai niekada nebuvo. „Tai nerealu. Mes gyvename virusų ir bakterijų apsuptyje, užkrečiamųjų ligų yra daugybė, todėl kiekvienas privalome saugotis. Ši epidemiologinė situacija įpareigoja mokyti darbuotojus laikytis pagrįstų apsisaugojimo priemonių, o darbdavius – užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę. Tuo tarpu prievarta skiepytis atimant iš žmonių pragyvenimo šaltinį ir tokio elgesio teisinimas klaidinančia informacija yra nepagrįsti ir nesprendžia pandemijos problemos“, – sakė profesorė. 

Tyrimo ataskaitą rasite ČIA.