Europai – dar vienos pabėgėlių bangos grėsmė: keičiasi net Merkel pozicija

delfi.lt

Parengė Eglė Gatelytė.

JAV ir sąjungininkams pasitraukus iš Afganistano, kyla naujos pabėgėlių bangos grėsmė. „Potencialiai Afganistaną galėtų palikti milijonai“, – liepos gale Vokietijos leidiniui „Bild“ sakė Afganistano nacionalinis saugumo patarėjas Hamdullahas Mohibas.

Paskutiniuosius Vokietijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvus, birželio 29 d. pakilusius iš bazės Mazari Šarife, civilinio vietos oro uosto vadovas Majidas Saddadas palydėjo liūdnu komentaru: „20 metų trukusi draugystė baigėsi. Vakar vakare jie man dar pažadėjo: vieną gražią dieną grįšim atgal su savo šeimomis kaip turistai, ne kaip kariai.“

Tačiau toks pažadas afganams skamba veikiau jau kaip pasityčiojimas, matant, kokiu tempu pozicijas atsikariauja Talibanas, – reportaže iš Afganistano komentuoja Vokietijos radijui WDR korespondentė Silke Diettrich.

Ir išties netrukus gali nutikti atvirkščiai: ne vokiečiai su šeimomis vyks į Afganistaną kaip turistai, o afganai su šeimomis trauks į Vokietiją kaip pabėgėliai. Pasak Afganistano vyriausybės atstovo H. Mohibo, dėl besiplečiančių karo veiksmų milijonai afganų palieka savo namus ir kol kas bėga į miestus.

„Mėginame suteikti jiems pastogę, aprūpinti. Tačiau neturtingai, karo alinamai šaliai su ribotais ištekliais tai padaryti sunku“, – sakė jis.

Kiek šių žmonių galiausiai atvyks į Europą, priklausys nuo jų finansinių galimybių, – aiškino H. Mohidas Vokietijos leidiniui „Bild“.

Sebastianas Kurzas pasiryžęs daryti viską, kad nesikartotų „2015 scenarijus“

Kokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė dalis afganų, puikiai supranta ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Austrijos liaudies partija, ÖVP).

„Žmonės tenai atsidūrė dramatiškoje situacijoje, ir tai sukels migracijos srautus“, – sakė jis liepos 25 d. „Bild“ politinių pokalbių laidoje „Teisingi klausimai“. 34-erių politikas pasiryžęs padaryti viską, kad Europoje nepasikartotų „2015 scenarijus“.

Jis įsitikinęs, kad Afganistano problemų neišspręsime, masiškai priimdami žmones iš ten, kaip 2015 m. darė Vokietija ir Austrija. Todėl jis „labai džiaugiasi“, jog Europos ir Vokietijos kursas dėl nekontroliuojamos imigracijos pasikeitė.

Drauge jis nepraleido progos kritiškai pažvelgti į ES praktikuojamą prieglobsčio teisę: „Prieglobsčio teisė buvo sumanyta kaip individuali teisė žmonėms, persekiojamiems dėl politinių ar religinių priežasčių. Niekada nebuvo numatyta, kad į kelią leisis ištisi kraštai ar regionai, kad atvykėliai Europoje pasirinks pageidaujamą šalį ir pareikš: aš noriu būtent į Vokietiją. Tokios prieglobsčio teisės jos sumanytojai niekada neturėjo omenyje.“

Europa privalo geriau saugoti savo sienas. „Jei nenorime, kad pasikartotų tai, kas buvo anuomet, turime kaip Europos Sąjunga jau dabar, vasarą, imtis veiksmų“, – sakė S. Kurzas. Jis žadėjo ir toliau tęsti nuoseklią afganų išsiuntimo iš šalies politiką, – net ir tuo atveju, jei daugiau šalies regionų būtų kontroliuojami Talibano.

Nenori „tos liguistos ideologijos“ importo

Griežtą savo poziciją Austrijos kancleris pagrindžia keliais svariais argumentais. Pirmiausia susirūpinimą jam kelia tai, kad su migrantais bei pabėgėliais į šalį ateina ir islamizmas. „Nenoriu, kad ta liguista ideologija būtų importuojama į Europą“, – sakė jis „Bild“ laidoje.

„Jau plačiai pasklido žinia, kad ši didžiulė migracija iš visiškai skirtingų kultūrų, o dar žmonių, kurie menkai išsimokslinę ar ir visai bemoksliai, sukėlė Europai didelių problemų. Tik pažvelkite, kokia saugumo padėtis Prancūzijos priemiesčiuose, ką pakartotinai patiriame Belgijoje, kitose šalyse, o ir toje pačioje Austrijoje“, – kalbėjo S. Kurzas.

„Ačiū Dievui, esama nemažai tokių, kurie gerai integruojasi, tačiau mes turime labai labai daug žmonių, kurie atsinešė į Europą savo mąstyseną. Migracijos srautai pastaraisiais metais atplukdė į Europą daug antisemitizmo, dabar mes turime daug aiškiai homofobiškų žmonių ir tokių, kurie nebūtinai paiso moterų teisių“, – tęsė jis.

Tokio masto brutalaus nusikalstamumo anksčiau čia nebuvo

Kita didžiulė su migracija susijusi problema – smurtinis nusikalstamumas. „Neseniai keli jauni afganų vyrai apsvaigino narkotikais trylikos metų mergaitę, išprievartavo ją, nužudė ir numetė parke nelyginant daiktą. Nevalia daryti klaidos ir vertinti visus vienodai. Vis dėlto tenka pripažinti, kad turime rimtų problemų su daugeliu, atvykusių pas mus iš Afganistano, Čečėnijos ir kitų pasaulio kraštų, – iš visai kitų sistemų ir kultūrų“, – kalbėjo S. Kurzas.

Austrijos vadovas baiminasi, kad drauge su augančiu pabėgėlių iš Afganistano skaičiumi smurtinis nusikalstamumas pasieks naują lygį: „Tereikia pažvelgti į nusikalstamumo statistiką. Tokio masto brutalaus nusikalstamumo čia anksčiau nebuvo. Skaičių kalba yra vienareikšmiška: tam tikrose grupėse dažniau įvykdoma smurtinių nusikaltimų, pavyzdžiui, seksualinio smurto prieš moteris.“

Jei žmonės priversti bėgti, tai jie, austrų politiko manymu, turėtų rinktis „kaimynines valstybes, Turkiją arba saugius regionus tame pačiame Afganistane, užuot vykę į Vokietiją, Austriją ar Švediją“.

Austrijos vadovas džiaugiasi, kad į migraciją pastaruoju metu panašiai žvelgia ir europiečių dauguma. „Tai galima matyti ir Vokietijoje: pradedant kanclere Merkel, niekas nebesako „prašom leistis į kelią, jūs rasite saugumą Vokietijoje“. Signalai yra visiškai priešingi“, – teigė S. Kurzas.

Vokietijos kanclerė ragina afganus nesileisti į kelią

Itin griežta Austrijos kanclerio pozicija migracijos klausimu nestebina, – juk jis buvo pirmasis Vakarų Europos vyriausybės vadovas, per pabėgėlių krizę parėmęs Višegrado valstybes ir 2016 m. inicijavęs Balkanų kelio uždarymą.

O štai nedviprasmiškas Vokietijos kanclerės pareiškimas paskutinėje jos spaudos konferencijoje leidinį „Bild“ netgi paskatino prabilti apie „posūkį Angelos Merkel migracijos politikoje“.

Tiesa, buvusių bundesvero bendradarbių afganų – vertėjų, virėjų, valymo personalo – Vokietija bėdoje nepalieka. Per pirmą šių metų pusmetį jiems jau išduota arti 3000 vizų.

„Mūsų tikslas – kad tie, kurie nuo 2013 m. dirbo Vokietijai, gautų galimybę, jei tik to norės, atvykti į Vokietiją, jog išvengtų grasinimų“, – sakė A. Merkel liepos 22 d. vykusioje spaudos konferencijoje.

Tačiau paklausta, ar paaštrėjus padėčiai Afganistane Vokietija galėtų priimti didesnį kiekį pabėgėlių afganų, kanclerė paaiškino: „Mes jau priėmėme tiek daug afganų pabėgėlių.“

Vokietija negali kompensuoti „visų Afganistaną ištinkančių sunkumų“. Be to, sudėtingą situaciją matome ir kitose šalyse. „Neišspręsim visų tų problemų, priimdami iš ten žmones“, – sakė A. Merkel.

Kanclerė lyg ir susivokė, deja, per vėlai

Toks pareiškimas skamba visiškai kitaip, nei 2015-ųjų rugsėjį kanclerės ištarti padrąsinantys žodžiai „Wir schaffen das“ – „Mums pavyks tai padaryti“.

„Pagaliau kanclerė aiškiai pasakė: migracija gali vykti tik tvarkingai“, – laikraščiui „Bild“ komentavo Bundestago laisvųjų liberalų (FDP) frakcijos seniūno pavaduotojas grafas Alexanderis Lambsdorfas.

Pakitusi A. Merkel pozicija „leistų manyti, kad kanclerė susivokė. Deja, per vėlai“, – sakė FDP politikas. Jos pabėgėlių politika 2015 metais pakenkė politinei kultūrai ir esmingai prisidėjo prie dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ sustiprėjimo.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) prieš keletą dienų taip pat perspėjo dėl naujų pabėgėlių srautų iš Afganistano grėsmės ir apeliavo į tarptautinę bendruomenę, ragindama „daugiau padėti Afganistano vyriausybei ir žmonėms bei jo kaimynams šiuo kritiniu momentu“.

Agentūros informaciniame lape nurodoma, kad pačiame Afganistane dabar esama beveik 2,9 milijono vidaus perkeltųjų asmenų, o kaimyniniame Pakistane bei Irane atitinkamai po 1,4 ir 0,8 milijono.