Nacionalinis susivienijimas. Kreipimasis į Prezidentą dėl pertvarkos būtinybės

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Dėl būtinybės pradėti esminę šalies visuomeninio ir politinio gyvenimo pertvarką 

1990 m. kovo 11-osios vakare LSSR Aukščiausios Tarybos salėje buvo uždengtas sovietinės „respublikos“ herbas. Tą džiaugsmo akimirką buvome įsitikinę, kad pagaliau nusimetėme okupacijos ir dvasinės bei fizinės nelaisvės komunistinėje SSRS imperijoje pančius. Atrodė, kad pagrindinis Sąjūdžio tikslas pasiektas. Kad regime išsipildant kovotojų už Lietuvą – 1941 m. Birželio sukilėlių, kritusių kovoje partizanų ir nepalaužiamų disidentų, sovietinių kalėjimų ir konclagerių kalinių ir kankinių, –  taip pat trėmimų aukų, visų okupacijos naštą kantriai nešusių ir visus jos sunkumus garbingai ir su švaria sąžine ištvėrusių dorų Tėvynės patriotų švenčiausią svajonę. Tą akimirką patikėjome, kad atkuriama tikroji – 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Respublika. Tikrai nepriklausoma, demokratinė, laisva nacionalinė lietuvių valstybė.

• Valstybė, kurioje lietuviai ir šiai valstybei lojalūs kitų tautų piliečiai vėl taps savo žemės, gyvenimo ir ateities šeimininkai. 

• Valstybė, kurios nevaldys okupantų parankiniai ir padlaižiai ir kurioje neviešpataus svetimiesiems tarnaujantys apsišaukėliai „pažangos nešėjai“, prievartaujantys Tautą liaupsinti durtuvais atneštą „šviesios ateities“ saulę. 

• Valstybė, kuri vėl taps saugiais lietuvių tautos namais ir vienintele jų Tėvyne, kurioje Tauta galės laisvai plėtoti ir išskleisti savo kūrybines galias ir gyvuoti bei klestėti per amžius.

• Valstybė, kurioje niekada nebebūsime ujami ir žeminami kaip nesugebanti savęs valdyti ir turėti savos valstybės tariamų tamsuolių ir atsilikėlių tauta. 

• Valstybė, kurioje bus visapusiškai gaivinama ir plėtojama tautinė kultūra, ugdoma tautinė jausena ir savigarba, puoselėjama pilietinė ir valstybinė sąmonė, skiepijama meilė ir ištikimybė Tėvynei, vertinamas ir gerbiamas patriotizmas, jo įkvėptas nuoširdus darbas Lietuvos gerovei ir rūpinimasis jos ateitimi;

• Valstybė, kurioje nebebus – kaip atgyvenos ir prietarai – niekinamos ir griaunamos per amžius susiklosčiusios Tautos moralės normos ir kultūros paveldas, papročiai ir tradicijos. 

• Valstybė, kurioje niekas nedrįs iškraipyti ir menkinti piliečius telkiančios ir įkvepiančios jos istorijos, trinti ir klastoti Tautos ir jos Laisvės kovų istorinę atmintį, šmeižti ir žeminti tos kovos didvyrius ir aukas. 

• Valstybė, iš kurios pasitrauks brutalios ateistinės „kovos su religiniais prietarais“ šmėkla, Bažnyčia ir kitos religinės bendrijos nebebus ujamos ir persekiojamos, o visų konfesijų tikintieji nebebus laikomi antrarūšiais piliečiais. 

• Valstybė, kurioje mylintys savo Tautą ir Tėvynę bei norintys gyventi iš tiesų suverenioje ir orioje valstybėje piliečiai nebebus vadinami „siaurais nacionalistais“ ir jiems nebebus klijuojamos smerkiančios ir žeminančios atsilikėlių ir reakcionierių etiketės. 

• Valstybė, kurioje nebebus privalomos vienos tiesos ir nevyks ,,neteisingai mąstančių“ piliečių politinio persekiojimo ir ideologinio ujimo kampanijos, jie nebebus šalinami iš viešosios erdvės ir savavališkai atleidinėjami iš darbų, remiantis fabrikuojamais „kolektyvų“ skundais, smerkimais ir prašymais. 

• Valstybė, kurioje baigsis minties, sąžinės ir žodžio laisvės varžymai ir kurios piliečiai nebus verčiami gyventi nuolatiniame ideologiniame ir propagandiniame mele, skleidžiamame nelaisvos ir griežtai kontroliuojamos bei cenzūruojamos žiniasklaidos.

• Valstybė, kurioje teisėsaugos ir teisėtvarkos organai nebebus piliečius persekiojančio represinio režimo prievartos ir savivalės įrankiai, o taps piliečiams atskaitingomis ir visuomenės griežtai kontroliuojamomis, demokratiškai ir skaidriai teisingumą vykdančiomis institucijomis.

• Valstybė, kurioje bus panaikintos atviros ir slaptos biurokratijos ir politinio sluoksnio nomenklatūrinės privilegijos ir kuri užtikrins ne tik prie svetimšalių valdžios sugebėjusių prisitaikyti krašto žmonių sotų gyvenimą, bet sieks visų piliečių bendrojo gėrio vadovaudamasi teisingumu, reikalaujančiu sąžiningai ir proporcingai atlyginti kiekvienam visuomenės nariui už indėlį kuriant nacionalinį turtą ir visuomenės gerovę.

1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo viltingas ir šviesus tokios Valstybės pažadas. Jis liko neįvykdytas. Kovo 11-osios Lietuva gyvuoja tik jos idealus turėjusioje įkūnyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos valstybės fasadas slepia iš esmės išsaugotą, bet šiek tiek atnaujintą ir modernizuotą SSRS okupacijos laikais pavergtam kraštui primestą antitautinį ir antilietuvišką režimą. Palaipsniui Lietuvoje buvo kuriama ir konsoliduojama vakarietiško neoliberalizmo ir neokomunizmo ideologijų deriniu pagrįsta nomenklatūrinė oligarchinė ekonominė, socialinė ir politinė santvarka. Buvo sugriautos Sąjūdžio metu atsiradusios demokratijos užuomazgos, Lietuvoje buvo įtvirtinta „valdoma“ procedūrinė demokratija be realaus politinio turinio.  2012 m. LR Seimui patvirtintus  Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir formaliai atsisakyta sąjūdinės  Kovo 11-osios Aktu paskelbtos Lietuvos valstybės. Strategijos brėžiamos ideologinės ir politinės šalies ilgalaikės raidos gairės yra grindžiamos ,,globalios Lietuvos“ vizija. Todėl Lietuva tapo vienintele pasaulio šalimi, kurioje aukščiausiu politiniu lygmeniu buvo įtvirtinta nuostata, kad daugiaamžės istorinės jos raidos galutinis tikslas yra visiškas lietuvių tautos ir jos sukurtos valstybės išnykimas.

Nespėjusi sustiprėti ir nemėginta rimtai konsoliduoti nacionalinė Lietuvos valstybė buvo pradėta ardyti jau praėjusio šimtmečioje pabaigoje, šalyje įsteigus iš užsienio valdomas globalistinę „atviros visuomenės“ ir ,,laisvos rinkos“ ideologiją propaguojančias įstaigas. Patvirtinus Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo programa įgyvendinama vis sparčiau. Lietuvos griovimo mastas ir užmojai didesni net sovietinės okupacijos laikotarpiu, nes jau kėsinamasi ir į bet kurios visuomenės pagrindą – vadovaujantis antihumaniška ir nusikalstama genderizmo ideologija, siekiama sunaikinti prigimtinę šeimą.

Kovo 11-osios Respubliką įgalinusi atkurti nacionalinio valstybingumo idėja yra atvirai stumiama iš viešųjų diskusijų erdvės ir trinama iš visuomenės atminties. Ją skelbiantys asmenys yra marginalizuojami ir tildomi pasitelkus visas, išskyrus atvirai represinį baudžiamąjį persekiojimą, sovietmečiu naudotas prievartos priemones. Šalyje de facto jau įtvirtintas vienintelės tiesos režimas. Lietuva pavojingai priartėjo prie neokomunistinės ideologinės ir politinės diktatūros slenksčio.

Išsižadėjusi pagrindinio valstybės tikslo laiduoti tautos tvarią politinę būtį ir ilgalaikį istorinį tęstinumą, Lietuva tapo viena sparčiausiai demografiškai nykstančių Europos Sąjungos ir pasaulio šalių. Milžiniška socialinė atskirtis ir augantis piliečių nepasitenkinimas darosi vis pavojingesniais valstybę destabilizuojančiais veiksniais. Kartu stiprėja prasidėjęs tiesioginis, didelio masto hibridinio karo prieš Lietuvą pobūdį įgyjantis atviras valstybės idėjinių ir vertybinių pagrindų griovimas. Siekiama sugrąžinti ir valstybei primesti SSRS ir Rusijos skleidžiamą Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos pasipriešinimo bei Laisvė kovų istorijos interpretaciją. Tautinės ir regioninės politikos srityje vėl mėginama subtilesniais būdais priversti Lietuvą įgyvendinti atkurtosios nepriklausomybės nepripažinusių ir prieš ją kovojusių KPSS/LKP veikėjų ir Pietryčių Lietuvos separatistų keltus oficialios daugiakalbystės ir administracinės-politinės autonomijos reikalavimus. Šalyje tvyro moralinio, intelektualinio ir politinio sąstingio atmosfera, kuri niekuo nesiskiria nuo LSSR išgyvento sąstingio sovietų imperijos byrėjimo ir Sąjūdžio išvakarėse. Šis sąstingis įsivyravo Lietuvoje tuo metu, kai pasaulyje didėja geopolitinė sumaištis ir irsta tarptautinė saugumo tvarka. Tačiau šalies valdantieji sluoksniai ignoruoja valstybei iškilusias  egzistencines grėsmes ir vadovaujasi nuostata „po mūsų – nors ir tvanas“. Jų abejingumas Lietuvos likimui ir nusikalstamas aplaidumas faktiškai kuria prielaidas pasikartoti 1940 m. tragedijai, kai nepasipriešinus žlugo valstybė. 

Siekiant išvengti tokios atomazgos ir išsaugoti Tautą bei valstybę būtina pradėti esminę visų svarbiausių Lietuvos gyvenimo sričių pertvarką. Pagrindinis jos tikslas – išlaisvinti moraliai ir politiškai bankrutavusios nomenklatūrinės oligarchinės santvarkos sukaustytas tautos ir visuomenės iniciatyvą, energiją ir kūrybines galias. „Sugrąžinti Kovo 11-osios Respubliką Tautai!“ – toks yra moralinis ir politinis vis didesnio skaičiaus bundančių ir trokštančių esminių pokyčių Lietuvos piliečių reikalavimas valdžiai.

Esame įsitikinę, kad įgyvendinant tokią pertvarką būtina nedelsiant ir ryžtingai imtis šių parengiamųjų veiksmų:

• Atsisakyti ideologinės „globalios Lietuvos“ vizijos ir inicijuoti tautai bei valstybei savižudiškos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ atšaukimą.

• Pakviesti visuomenę parengti nacionalinius interesus atitinkančią, tautos ir valstybės išlikimą laiduosiančią šalies ilgalaikės plėtros strategiją.

• Kuriant strategiją kaip lygiaverčiai ir lygiateisiai šio svarbaus Lietuvos ateičiai darbo dalyviai turi būti pasitelkti tautines ir valstybines nuostatas nuosekliai ir tvirtai ginantys ir todėl iki šiol valdžios ignoruojami kvalifikuoti ir patriotiški piliečiai.

• Užkirsti kelią tiesioginiam ir atviram nacionalinio valstybingumo pagrindų griovimui ir neleisti LR Seimui priimti tautinių mažumų ir kitų įstatymų, kuriais siekiama de facto įtvirtinti administracinę-politinę kai kurių regionų autonomiją ir paneigiamas konstitucinis lietuvių tautos kaip valstybės steigėjos statusas atkuriant okupuotos LSSR laikų tvarką, kai tauta buvo laikoma tik viena iš daugelio ,,internacionalinės Lietuvos darbo liaudies“ etnokultūrinių kalbinių bendrijų.

• Atkurti realią visuomeninę ir parlamentinę specialiųjų tarnybų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

• Nutraukti viešąją inkviziciją – stabdyti dažnėjančias ir vis aršesnes piliečių moralinio, politinio ir psichologinio persekiojimo ir terorizavimo dėl ,,neteisingų pažiūrų“ kampanijas.

• Uždrausti piliečių diskriminavimą ir susidorojimus su jais pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu,  ištirti visus žinomus tokio susidorojimo atvejus ir atskleisti jų organizatorius bei vykdytojus.

• Nedelsiant stabdyti Lietuvoje įsigalėjusią visuotinę ir nuolatinę, mastais ir griežtumu prilygstančią veikusiai sovietmečiu, nuomonių ir pažiūrų cenzūra ir imtis politinių bei teisinių  priemonių jai nutraukti.

• Iš pagrindų pertvarkyti globalistinės ideologijos propagandos ir antivalstybinės ardomosios veiklos židiniu tapusią LRT ir grąžinti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomą nacionalinį transliuotoją visuomenei.

• Neteikti LR Seimui ratifikuoti prigimtinę šeimą griaunančios Stambulo konvencijos ir neleisti, kad būtų priimti totalitarinę genderizmo ideologiją Lietuvoje įtvirtinantys antidemokratiniai įstatymai.

• Nutraukti antilietuviškos ir antivalstybinės ideologijos ir propagandos sklaidos visose akademinio ir viešojo gyvenimo srityse ir šią ideologiją formuojančių bei skleidžiančių asmenų ir institucijų finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

• Pradėti valingai formuoti aiškią ir nuoseklią valstybinę istorijos ir istorinės atminties politiką, užkardyti Lietuvos valstybei priešiškų politinių jėgų kišimąsi į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistecijos Tyrimų Centro veiklą, bandymus pakeisti jo vadovybę ir panaudoti Centrą Lietuvos laisvės kovotojų bei rezistentų juodinimui ir šmeižtui.

• Nedelsiant naikinti iš sovietmečio perimtas ir dar labiau išplėtotas nomenklatūrines privilegijas įvedant viešą, skaidrią ir aiškią atlyginimų viešajame sektoriuje sistemą, atsisakant privilegijuotų pensininkų kategorijų ir atšaukiant padidintas pensijas buvusiems okupacinio režimo represinių struktūrų darbuotojams.

• Pandemijos sukelto ekonominio sunkmečio sąlygomis imtis realių žingsnių visų lygių biurokratiniam aparatui mažinti, naikinti mokesčių mokėtojų pinigais parazituojančių viešųjų įstaigų, valdžią aptarnaujančių tariamai nevyriausybinių organizacijų tinklą, sutaupytas lėšas skiriant nuo įvestų veiklos apribojimų nukentėjusių piliečių ir smulkiojo bei vidutinio verslo poreikiams tenkinti.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente! Kreipiamės į Jus ir raginame Lietuvoje pradėti demokratiją, viešumą ir piliečių teises turinčią atkurti esminę šalies politinio gyvenimo pertvarką. Kviečiame Jus tapti tokios pertvarkos iniciatoriumi ir aptarti jos įgyvendinimo kryptis ir būdus su Lietuvos pilietinės visuomenės ir politinės tautos atstovais.

Viliamės būti išklausyti ir išgirsti. Kadaise laisvę sunkioje kovoje susigrąžinusi Tauta pavargo ir nebenori gyventi ideologinio ir politinio sąstingio ir propagandinio melo sąlygomis, kokiomis vegetavo Sąjūdžio išvakarėse. Primename, kad jeigu Tautos valia ir balsas lieka valdžios neišgirsti, piliečiai turi teisę ginti savo laisvę visomis teisėtomis ir civilizuotomis politinės kovos priemonėmis. Sąjūdis parodė ir įrodė, kad kovoti galime ir mokame. Prireikus šiai kovai esame pasiruošę ir šiandien. Bet trokštame ir tikimės lygiateisio ir pagarbaus valdžios ir piliečių dialogo, kuris būtų tvirčiausias ir patikimiausias seniai pribrendusių pokyčių Lietuvoje taikaus ir sklandaus įgyvendinimo laidas.

Nacionalinio susivienijimo politinės akcijos dalyviai