Asta Katutė. Nevykęs bandymas dergti krikščioniškas organizacijas (atsakymas Š. Černiauskui)

Autorė yra etnologijos mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Visi suprantame, kad Katalikų Bažnyčiai išsakius savo poziciją prieš Stambulo konvenciją ir Lyčiai neutralią partnerystę bei nepasidavus spaudimui viešai nekalbėti visuomenei aktualiomis vertybinėmis temomis turi suintensyvėti puolimas tiek prieš ją pačią, tiek ir prieš krikščioniškas visuomenines organizacijas. 

Jau ne pirmą kartą puolimą apmokėtais straipsniais tęsia Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas iš Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ (bendradarbiaujant su „Fundacja reporterów“ ir kitais užsienio partneriais). Dar 2020 m. lapkričio mėn. jie analizavo kitų šalių katalikiškų organizacijų tinklo veiklą, kovą prieš abortus ir sąsajas su lietuviškomis visuomeninėmis organizacijomis. Tuomet kliuvo ir poniai Dianai Nausėdienei, kuri globojo konferenciją, skirtą padėti krizinį nėstumą išgyvenančioms moterims, patiriančioms spaudimą darytis abortą. Kaip taikliai pastebėjo D. Rakutis, dekonstravęs tą rašinį, „genderizmo ir kraštutinio feminizmo ideologijoje, kurią, spėčiau, ir bando neakivaizdžiai palaikyti šio straipsnio autoriai, bet koks pasakymas apie pagalbą besilaukiančiai moteriai ar neigiamų aborto pasekmių įvardinimas yra lyg raudonas skuduras įsiutusiam buliui, visada sulaukiantis nirtulingo puolimo“ .Be to straipsnyje figūravo tokie baubai kaip finansavimas iš užsienio šalių, įpinamos Rusijos ir „Black Lives Matter“ temos. Tendencingai padėtį nušvietęs tyrimas buvo finansuotas iš Tiriamosios žurnalistikos IJ4EU fondo, gaunančio lėšas iš Europos komisijos ir Atviros visuomenės instituto (įkūrėjas garsus globalistas G. Sorošas). 

Naujas tos pačios žurnalistų grupės tyrimas narsto Krikščioniškosios kultūros instituto (KKI) veiklą. Organizacijos misija - puoselėti krikščioniškos moralės principais grįstą visuomenės bendrabūvį bei saugoti tradicinę šeimą kaip pamatinę visuomenės atramą. KKI vykdo švietėjišką veiklą – organizuoja įvairius mokymus, ruošia leidinius religinėmis ir socialinėmis temomis, aktyviai dirba šeimos, santuokos ir gyvybės stiprinimo srityse. Organizacija parengė leidinį „Kodėl homoseksualų sąjungos nėra santuokos“ (2019 m.), kuriame išdėsto, kuo vyro ir moters sąjunga esmingai skiriasi nuo tos pačios lyties asmenų pageidavimo gauti tokį pat santykių pripažinimą. Man pačiai buvo labai svarbus KKI parengtas leidinys per 2019 m. vykusius prezidento rinkimus, kuriame visiems kandidatams buvo užduoti ir susisteminti atsakymai į vertybinius klausimus, pvz.: ar „Lietuvoje reikėtų saugoti vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos sampratą ar įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę“; „Ar Lietuvoje reikėtų įteisinti galimybę įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms?“; „Ar Lietuvoje reikėtų saugoti vaikus nuo propagandos apie homoseksualumą viešoje erdvėje, mokykloje ir žiniasklaidoje?“  ir t.t.

Institutas viešai ir ne kartą yra išsakęs savo poziciją gėjų eitynių klausimu, platino peticiją / lankstinuką, nukreiptą ne prieš homoseksualius asmenis, bet akcentuojančią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, kurios draudžia Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos neatitinkančių veiksmų demonstravimą viešumoje. Dėl šito sulaukusi kelių piliečių skundų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo pradėjusi tyrimą, kurio metu nuspręsta, kad KKI skleista informacija pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Šioje normoje draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinama […] neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti […] žmonių grup[ę] ar jai priklausan[tį] asmen[į] dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.  Taigi buvo pripažinta, kad parengta peticija kursto neapykantą. 

Šiuo metu organizacija aktyviai skatina visuomenę išreikšti savo nuomonę dėl Stambulo konvencijos ir pasirašyti peticiją prieš jos ratifikavimą. 

Taigi nenuostabu, jog aktyviai tradicinių vertybių ir dorovės srityje dirbanti organizacija pateko po neomarksistų mikroskopu. Minėtas straipsnis parašytas ant to pačio kurpalio, kaip ir prieš tai buvęs: akcentuojami finansavimo šaltiniai iš užsienio, pateikiami privačių aukotojų iš Lietuvos skaičiai. Kaip didelis ir bais baisus baubas pateikiamas vieno su KKI susijusių asmenų požiūris į „Black Lives Matter“, kuris spėju per daug nesiskiria nuo daugumos Lietuvos piliečių nuomonės apie ilgalaikėmis riaušėmis ir smulkiojo verslo naikinimu pasižymėjusį judėjimą. 

Straipsnyje minima ir nepriklausoma, savanoriška jaunimo organizacija „Pro Patria“, vienijanti krikščioniškos ir tautinės savimonės piliečius. Kaip įtartinas faktas pateikiama informacija apie tai, jog ši organizacija 2015 m. Laisvės premijai gauti nominavo 1960 metais Brazilijoje užgimusią tarptautinę katalikišką organizaciją „Tradition, Family, Property“ („Tradicija, Šeima, Nuosavybė“) (-toliau TFP), kuri 1990 m. visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. „Protu sunkiai suvokiamas skaičius tapo Gineso pasaulio rekordu. Po Michailui Gorbačiovui adresuota peticija surinkta daugiau nei 6 milijonai parašų, tačiau „tik“ 5 212 580 buvo pripažinta galiojančiais. Niekada panašioje parašų rinkimo akcijoje nedalyvavusiam žmogui tai gali būti nieko nesakantis skaičius. Nors kartą tą dariusiam – kone begalybė“, - 2015 metais rašė Vytautas Sinica. Ši akcija prisidėjo prie to, kad Lietuvos nepriklausomybės siekis būtų pastebėtas ir pripažintas pasaulyje. 

Nominaciją palaikė ir Kauno arkivyskupijos emeritas S. Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas, toks buvo ir vienas paskutinių rezistento A. Patacko norų – grąžinti Lietuvos skolą šiai organizacijai. Laisvės premijos TFP negavo, bet jos sukurto tinklo veikla atėjo į Lietuvą. Pasak Vytauto Sinicos, „jų įsteigtoje organizacijoje eilinėse pareigose dirba vienas Pro Patria narys, bet Pro Patria jokios paramos iš Lenkijos, Brazilijos ar kur nors per TFP nėra gavusi ir negauna, ir - pabrėšiu - neprašo. Bet kokios tokio pobūdžio sąsajos [kaip galima numanyti iš straipsnyje išdėstytos medžiagos] yra tiesiog žmonių klaidinimas.“

Taigi aptariamo LRT publikuoto tyrimo vienas iš autorių – Šarūnas Černiauskas, pagarsėjęs  ikiteisminiais tyrimais dėl prekybos informacija, bando sukonstruoti neaiškiomis lėšomis finansuojamo pasaulinio katalikų tinklo schemą. Tuo tarpu publikacijai parengti pats naudojasi ideologiškai orientuoto IJ4EU fondo parama. Noriu nuraminti šališką poziciją užėmusį poną Černiauską, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek ir katalikiškos organizacijos Lietuvoje pagrinde išlaikomos iš tikinčiųjų aukų, neabejojančių, kad lėšos panaudojamos tinkamai ir ne kryžiaus karams organizuoti bei neapykantą skleisti, bet ginti tradicionalistinę pasaulėžiūrą nuo aktyviai stumiamos genderistinės ideologijos. Tokiais užsakomaisiais straipsniais nepavyks marginalizuoti ir į paribius išstumti visuomeninių organizacijų, nes jūsų skleidžiamos sąmokslo teorijos pačios yra ne kas kita kaip grynų gryniausia propaganda. 

Pabaigai, keltinas klausimas, kuri sekanti katalikiška organizacija sulauks puolimo dėl savo vykdomos veiklos tradicinių vertybių gynimo srityje?