Asta Katutė. Apie seksą: kokia kontora moko Lietuvos vaikus?

Autorė yra etnologijos mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Lietuvoje 2021 m. pradžioje parengtas naujas metodologinis le...

Autorė yra etnologijos mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Lietuvoje 2021 m. pradžioje parengtas naujas metodologinis leidinys apie lytiškumą. Rengėjas - VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai”, platesnei visuomenei žinomas kaip „Vulvų ir penių tapybos dirbtuvių” 2020 m. organizatorius, kurį LRT mielai kviečiasi į vaikams skirtas laidas pasakoti apie homoseksualumo istoriją, o Vilniaus miesto savivaldybė facebooko paskyroje tiesiog vadina „savo draugu”. 

Organizacija aktyviai dirba lytiškumo srityje, rašo straipsnius, važinėja po Lietuvą ir veda lytiškumo tema seminarus moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams, su jaunimu dirbantiems asmenims. VšĮ požiūris į lytiškumą aiškiai homo- ir gender- based, kas bene geriausiai atsispindi jų parengtame Lytiškumo žodynėlyje (anot kurio pvz. transseksualūs asmenys siekia ne lyties keitimo, o lyties susigrąžinimo operacijos). 

Įstaigos projektus finansuoja įvairios valstybinės institucijos. Antai 2020 m. leidinio „Kaip kalbėti(s) lyčių temomis su mokiniais?” parengimą iš dalies parėmė Vilniaus miesto savivaldybė visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis (4000 eur.). 2021 m. vykdomą projektą „Lytiškumo kuprinė”, kurio metu bus sukurtos didaktinės priemonės, leisiančios geriau vystyti mokinių lytinį raštingumą, kas užtikrins jų lytinės sveikatos puoselėjimo gebėjimus, finansavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (50878 eur.). 

Projektu „Lytiškumo akademija” (2021-2022 m.), kuris vykdomas kartu su partneriu Lietuvos žmogaus teisių centru, 9 Lietuvos savivaldybėse bus didinamas visuomenės suvokimas apie lytiškumo ugdymo turinį bei jo užtikrinimo svarbą, plečiamos žinios apie reprodukcines teises bei auginama įvairovės kompetencija. Remia projektą „Atvirų piliečių fondas” (APF) (administruojamas „Atviros Lietuvos fondo” (įkūrėjas G.Sorošas)), finansuojamo EEE (Europos ekonominės erdvės) finansinio mechanizmo lėšomis. APF gauna lėšas pagrinde iš Norvegijos karalystės, Islandijos, Europos Sąjungos. Neaišku, kiek gauta paramos iš fondo šio projekto įgyvendinimui. Fondo svetainėje pateikta informacija, jog 2014 – 2021 m. EEE finansinio mechanizmo finansuojamas APF pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti 2019 – 2024 m. skiria 9 mln. eurų. EEE bei Norvegija finansuoja ir įvairius LGBT renginius Lietuvoje. Tikėtina, jog minėto projekto rėmuose ir buvo parengtos metodinės rekomendacijos paauglius auginantiems tėvams bei pedagogams - „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams” (2021 m.).  

Nors leidinio rengėjai  pastebi, kad kiekvieno paauglio branda ir susidomėjimas lytiškumu yra individualus procesas, visgi mano, jog tam tikrais atvejais svarbu šia tema kalbėtis ir su trylikamečiais. Taigi apie „ką svarbu apgalvoti ir žinoti prieš kuriant intymų santykį su kitu žmogumi”? Leidinyje siūloma kalbėtis su paaugliais apie santykius tarp dviejų vienas kitam patinkančių žmonių („žmogus1” ir „žmogus2”). Akcentuojama, kad antra pusė turėtų būti tokia, su kuria gera leisti laiką, jauku, nuoširdu, tas žmogus kelia artumo ir saugumo jausmą. Kaip pastebi leidinio autoriai, tikėtina, jog su tokiu žmogumi kyla noras tyrinėti savo kūnus ir intymias mintis. Pabrėžiama, jog būtina su paaugliais kalbėtis apie lytinių santykių ribas, teisę pasakyti „Ne” bei supažindinti juos su apsaugos priemonėmis…

Paminėjome svarbiausias leidinio temas. Kyla klausimas ar kalbant apie lytiškumą tik tiek suaugęs žmogus turi pasakyti paaugliui? Tik tai svarbu šiam  apgalvoti bei žinoti? Ar siūlomos žinios yra pačios reikalingiausios? Kokias vertybes diegia leidinio medžiaga? - Saugus eksperimentavimas su bet kokiu „žmogumi2", kai tik pajauti, jog su juo miela ir smagu? Sutikimas, saugi aplinka, higiena ir malonumo metu geros emocijos?

Reikia skirti dvi konkuruojančias tarpusavyje paradigmas

„Viena jų laiko ankstyvą paauglių seksualinį gyvenimą neišvengiamu, o švietime akcentuoja pažintį su kontracepcija ir būdais išvengti neplanuotų nėštumų ir ligų. Intencijos geros ir išvados nuoseklios – jeigu atsitiktinis seksas neišvengiamas, reikia bent jau gelbėtis nuo nepageidaujamų santykių. 

Tačiau atviras klausimas, ar paauglių seksualinis aktyvumas tikrai neišvengiamas. Pagal PSO duomenis Lietuva yra mažiausio paauglių seksualinio aktyvumo šalis ES, o šalyse, kuriose mokymas akcentuoja kontracepciją, aktyvumas kaip tik didžiausias. Jeigu kažką daryti saugu, kodėl gi to nedaryti?

Dabar trumpai apie kitą paradigmą. Šiuo požiūriu deklaruojamas siekis ugdyti asmens nuostatas, požiūrį į šeimą ir tėvystę kaip vertybes, o seksualinį aktyvumą – kaip riziką, kol nėra brandesnių ilgalaikių santykių. 

Neišvengiamai kyla ir požiūrio į seksualines mažumas klausimas. Kadangi lytinis švietimas deklaruoja neutralumą, jis bet kokią tikrovę priima kaip normą. Lytiniame ugdyme palaikoma prigimtinė vyro ir moters šeima ir nepalaikomos jos vienalytės ar kitokios alternatyvos. 

2019 m. lytiškumo mokyklose tema atliktos apklausos duomenys rodo, kad apie du trečdalius visų šalies piliečių ir apie 80 proc. turinčiųjų tvirtą nuomonę šiais klausimais palaiko lytiškumo ugdymo perspektyvą ir pritartų mokymui susilaikyti nuo neįpareigojančių lytinių santykių, rengimo šeimai akcentavimui vietoje mokymo apie kontracepciją ir skirtingam heteroseksualių bei homoseksualių santykių vertinimui mokyklinėse programose. Priešingą požiūrį palaiko itin siaura visuomenės dalis”. 

Jau buvo konstatuota, kad VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ veikla vaikų laidoje (homoseksualūs santykiai pateikti lygiaverčiais moters ir vyro santykiams) skatino kitokius, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus santykius, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą šeima sukuriama arba vyro ir moters santuokos, arba tėvystės (motinystės) bei kitais, bet ne laidoje pristatytais pagrindais. Kas taip pat neatitinka LR Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programoje įtvirtintų tikslų, įtvirtintos lytiškumo ugdymo koncepcijos, pagal kurią lytiškumo ugdymas negali būti atsietas nuo rengimo šeimai. Ši programa reikalauja neleisti diskriminuoti asmenį dėl asmens lytinės orientacijos ir (ar) jos nepriėmimo, tačiau neleidžiama kalbėti apie homoseksualius santykius taip, tarsi jie būtų lygūs santykiams tarp vyro ir moters.  Tokia pačia nuostata paremtas ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, reikalaujantis apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamą poveikį jiems darančios viešosios informacijos.

Naujame minėtos organizacijos leidinyje vartojant lyčiai neutralią kalbą - „žmogus1” ir „žmogus2” išstumiamos sąvokos mergina – vaikinas, moteris – vyras. Kas visiškai atitinka kai kuriose šalyse oficialiuose dokumentuose įvestus terminus „tėvas Nr.1” ir „tėvas Nr.2”, vartojamus vietoje motina / tėvas. Taip suponuojama mintis, jog vertingiems santykiams lytis nėra svarbi, t.y. nesvarbu skirtingos ar tos pačios lyties bus partneriai. Tikslingas lyčių ribų suliejimas ir manipuliavimas pamatinėmis sąvokomis griauna prigimtinių į šeimos institutą nukreiptų jaunų žmonių ryšių kūrimą. Paauglių ugdymo medžiagoje toks akibrokštas vertintinas kaip netinkamas paauglių doroviniam vystymuisi ir savyje slepia žalingą ir trikdančią informaciją, priešingą Lietuvos respublikos teisės aktams paminėtiems aukščiau. 

Dar atsimename, kaip už norvegiškų fondų pinigus buvo stumiama Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Šiuo metu galimai norvegiškais pinigais finansuojamos paauglių „lytinei tapatybei ir seksualinei orientacijai” skirtos programos. Pagal dabar galiojančią tvarką tėvai turi teisę bendradarbiaujant su mokyklų atstovais spręsti vertybinius vaikų auklėjimo klausimus. VšĮ skelbiasi, jog mokymai pagal „Lytiškumo akademija” programą 2021-2022 m. bus vykdomi 9 Lietuvos regionuose. Paraginčiau tėveliams aktyviai domėtis, kokios organizacijos lankosi / žada apsilankyti jų mokyklose, kokią informaciją pateikia vaikams bei pasiaiškinti ar tai atitinka jų pačių propaguojamas vertybes.  

Šiame diskurse paliesiu dar vieną temą. Pastaruoju metu vyksta pradinio, pagrindinio ir vidurinio bendrųjų programų ugdymo turinio  atnaujinimo procesas. Tėvus atstovaujančios organizacijos išreiškė susirūpinimą, jog šio proceso metu Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (-toliau SLURŠ) programa bus išbraukta iš galiojančių privalomų bendrojo ugdymo programų sąrašo. Ši programa buvo rengta dvejus metus, pasitelkus platų spektrą atspindinčias visuomenines organizacijas ir buvo rastas bendras susitarimas. 

Dabar pasiūlytas naujas Socialinio, emocinio, sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programos projektas, kuriame nėra integruotos nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo programos dalys. Pasak visuomenininkų, naujajame projekte nelieka nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų, nei vertybinių nuostatų. Projekto tekste neliko tokių sąvokų kaip „berniukas“, „mergaitė“, „vyras“, „moteris“. Naujoje programoje sąvoka „lytiškumas“ suprantama siaurai, tik lytinės orientacijos kontekste. Iš esmės tai reiškia, kad švietimo sistemoje nebelieka rengimo šeimai matmens, o SLURŠ programa visiškai panaikinama. Svarbu pastebėti, kad pagal jos nuostatas tėvai galėjo intensyviai bendradarbiauti su mokykla dėl vertybinių klausimų. 

Tuo tarpu naujos programos projekte analogiško principo nėra. Priešingai, programa remiasi nuostata, jog sėkmingam programos įgyvendinimui pasitelkti pakanka tam tikrų sričių specialistus, o jos įgyvendinimas nesiejamas su tėvams svarbių vertybinių nuostatų ugdymu, nors lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai tiesiogiai susijęs su išimtine tėvų kompetencija ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, kaip tai numato tiek LR Konstitucijos 38 str., tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str. 

Galime tik kelti klausimus, kodėl lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai dalis eliminuota iš pirminio projekto? Ar ministerijoje laukiama Stambulo konvencijos ratifikavimo ir Lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimo, po ko projektas bus papildytas atitinkamomis nuostatomis? Ar siekiama sudaryti situaciją, jog iš bendrųjų programų „pradingus“ lytinio ugdymo daliai valdančioji koalicija netruks pateikti savo parengtą lytiškumo programą?



Susiję

Ugdymo politika 8753201457629454223
item