Žmogaus teisių gynėjai prašo T. V. Raskevičiaus atstatydinimo: ignoruoja ne jo pažiūrų organizacijas

Devynios žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo vadovybę, frakcijas ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami svarstyti klausimą dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas ir užtikrinti, kad visų komitetų posėdžius ir organizuojamus klausymus būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos. Etikos komisijos prašoma inicijuoti tyrimą dėl T. V. Raskevičiaus galimai galimai padarytų Seimo statuto ir kitų teisės aktų bei etikos pažeidimų. 

Kreipimąsi pasirašiusių visuomeninių organizacijų teigimu, Tomas Vytautas Raskevičius sistemingai organizuoja Žmogaus teisių komitete svarstomų klausimų svarstymą ir klausymus, į juos kviesdamas ir sudarydamas galimybę pasisakyti tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų atstovus. Toks elgesys dėsningai kartojasi nuo kadencijos pradžios: 2020 m. gruodžio 9 d. svarstant parlamentinės kontrolės klausimą dėl Vaiko teisių apsaugos, 2021 m. vasario 4 ir 10 d. klausymuose dėl bendros žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Klausymuose dalyvavo tik progresyvios Žmogaus teisių koalicijos nariai, taip pat tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją, turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš  moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. Į nei vieną iš minėtų posėdžių ir klausymų nebuvo kviečiamos kitos žmogaus teisių gynimo srityje veikiančios organizacijos, o taip pat specializuotai moterų teisių srityje veikiantys Lietuvos Caritas, Krizinio nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukomis, nepakviestos. 

Visuomenininkai teigia, kad toks posėdžių ir klausymų organizavimo būdas tiesiogiai prieštarauja Seimo narių darbą reglamentuojantiems konstituciniams, Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio kodekso principams. Šio kodekso 4 str. įpareigoja Seimo narį laikytis teisingumo principo, kuris reikalauja, kad Seimo narys vienodai tarnautų visiems žmonėms, nepaisant jų politinių pažiūrų ar kitų skirtumų, o taip pat nešališkumo principo, kuris įpareigoja būti objektyviu priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo. LR Seimo statutas neleidžia į klausymus selektyviai atrinkti suinteresuotų asmenų: statuto 54 str. gramatinė struktūra aiškiai sako, kad jei komitete yra organizuojami klausymai, jame turi teisę dalyvauti visi suinteresuotų visuomenės grupių atstovai (Statuto 54 str. 2 d.), taigi jie turi būti ir informuojami apie būsimus klausymus, o pareiškę norą dalyvauti - privalomai kviečiami. Tuo tikslu Statutas numato pareigą viešai paskelbti būsimų klausymų rengimo planą (54 str. 4 d.), kad suinteresuotos organizacijos galėtų pasinaudoti Statuto joms suteikta teise.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos tėvų forumas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir Laisvos visuomenės institutas.