R. Ibrahimas. Globali katastrofa: „340 mln. krikščionių pasaulyje patiria didžiulius persekiojimus“

Kiekvieną dieną visame pasaulyje už savo tikėjimą nužudoma 13 krikščionių, 12 neteisėtai areštuojami arba įkalinami; 5 pagrobiami; užpuolamos 12 bažnyčių ar kitų krikščioniškų pastatų.

Tai yra keletas nerimą keliančių neseniai paskelbto „Open Doors“ 2021 m. „Pasaulio stebėjimo sąrašo“ (WWL-2021) radinių. Šioje metinėje ataskaitoje yra aptariamos 50 šalių, kuriose krikščionys yra labiausiai persekiojami dėl savo religijos.

„Daugiau nei 340 milijonų krikščionių dėl savo tikėjimo kenčia nuo daugybės persekiojimų ir diskriminacijos“. Apie 309 milijonai šių krikščionių „kenčia labai didelį ar ypatingai didelį persekiojimą. Tokie būtų 1 iš 8 visame pasaulyje, 1 iš 6 Afrikoje, 2 iš 5 Azijoje ir 1 iš 12 Lotynų Amerikoje“. (Jei nenurodyta kitaip, visos šio straipsnio citatos yra iš 2021 m. „Open Doors“ „Pasaulio stebėjimo sąrašo“.)

Per ataskaitinį laikotarpį, kurį apima WWL-2021 (2019 m. spalio mėn. - 2020 m. rugsėjo mėn.) „Dėl savo tikėjimo buvo nužudyti 4761 krikščionis“ - tai 60% daugiau nei pernai (2 983). Dar 4 277 krikščionys buvo neteisėtai areštuoti, sulaikyti ar įkalinti; 1710 buvo pagrobti dėl su tikėjimu susijusių priežasčių; buvo užpultos 4488 bažnyčios ar krikščionių pastatai.

Dvidešimtus metus iš eilės Šiaurės Korėja (Nr. 1) išliko blogiausia šalimi krikščionims:

„Jei paaiškėja, kad tu esi krikščionis, Šiaurės Korėjoje tai reiškia mirties nuosprendį. Jei tavęs neužmuš akimirksniu, tai nuveš į darbo stovyklą kaip politinį nusikaltėlį. Šiuose nežmoniškuose kalėjimuose siaubingomis sąlygomis išgyvena tik nedaugelis tikinčiųjų. Visi šeimos nariai baudžiami ta pačia bausme. Pranešama, kad Kim Jong-Unas išplėtė kalėjimo stovyklų sistemą, kurioje šiuo metu kalinama maždaug 50–70 000 krikščionių “.

„Ypatingas persekiojimas“, kurį krikščionys patiria 10-yje iš 12-os blogiausių tautų, kyla iš „islamo priespaudos“ arba jis vyksta šalyse, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Į jas įeina: Afganistanas (Nr. 2), Somalis (Nr. 3), Libija (Nr. 4), Pakistanas (Nr. 5), Jemenas (Nr. 7), Iranas (Nr. 8), Nigerija (Nr. 9), Irakas (Nr. 11) ir Sirija (Nr. 12).

Tarp blogiausių esančiuose Afganistane ir Somalyje „persekiojimai yra tik šiek tiek mažiau slegiantys nei Šiaurės Korėjoje“. Kitose krikščionys susiduria su persekiojimais, pradedant priekabiavimu, mušimu, prievartavimu, įkalinimu ar nužudymu vien dėl to, kad yra atpažinti kaip krikščionys arba lanko bažnyčią.

Apskritai persekiojimas, kurį krikščionys patiria 39 iš 50 sąraše esančių tautų, taip pat kyla arba iš „islamo priespaudos“ arba vyksta šalyse, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Didžiojoje dalyje šių šalių taikoma kuri nors šariato forma (islamo įstatymai). Jį tiesiogiai taiko valstybė ar visuomenė, arba, dar dažniau – abu kartu, nors visuomenė, ypač šeimos nariai, paprastai yra taiko jį uoliau.

Indijoje (Nr. 10) – vienintelėje kartu su Šiaurės Korėja neislamiškoje tautoje, kuri patenka į krikščionims gyventi blogiausių šalių 12-ą – kylantis indų nacionalizmas ir toliau naudoja „didžiulį smurtą“ prieš krikščionis, remdamasis įsitikinimu, kad „būti indu - tai būti induistu“. Krikščionys papildomai „kaltinami „svetimo tikėjimo“ laikymusi ir kaltinami atnešantys nesėkmę savo bendruomenėms. Šie tikintieji dažnai yra fiziškai užpuolami ir kartais nužudomi, taip pat nuolat patiria savo šeimos ir bendruomenės spaudimą grįžti prie induizmo“.

Keletas žymesnių pastebėtų tendencijų:

„Covid-19“ buvo ir yra „naudojami persekiotojų kaip ginklas“, skelbia „Open Doors UK“. Visoje Azijoje ir Afrikoje buvo užfiksuoti daugybė įvykių, „kai pažeidžiamus tikinčiuosius vietos valdžia sąmoningai apleidžia dalijant maistą, krikščionių slaugytojoms atsakoma gyvybiškai svarbių AAP (asmeninės apsaugos priemonių), o kai kuriems krikščionims netgi yra nepagrįstai priskiriama kaltė dėl viruso plitimo. "

Pandemija tapo „religinio persekiojimo katalizatoriumi vykdant diskriminaciją skirstant pagalbą, taikant priverstinį atsivertimą bei tapo pagrindu didinti priežiūrą ir cenzūrą“.

„80% Indijos krikščionių, kuriems padėjo „Open Doors“ sako, kad jie buvo praleisti dalijant maistą per COVID-19 pandemiją. Panašiai „krikščionys buvo palikti be COVID-19 vyriausybės pagalbos Bangladeše, dažnai susidurdami su badu ar sunkiomis sveikatos problemomis“. Ir „kai kurie Etiopijos krikščionys buvo diskriminuojami, kai buvo skirstoma vyriausybės pagalba“. (Čia rasite kitų tautų pavyzdžių.)

„Open Doors UK“ duomenimis, smurtas prieš krikščionis ir jų žudymai toliau „smarkiai didėjo į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje“.

„Iš šešių blogiausių šalių, kuriose krikščionys patiria didžiausią smurtą, penkios yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Nigerija, kuri pirmą kartą po 2015 m. pateko į dešimtuką, 2020 m. daugiausiai smurtavo prieš krikščionis. Pasižymėjo ginkluoti Fulani kovotojai, nebaudžiamai žudantys, deginantys, pagrobiantys ir prievartaujantys. Islamistų smurtas lemia tai, kad Kamerūnas pakilo iš 48 į 42 vietą, ir tai, kodėl Kongo Demokratinė Respublika (40) ir Mozambikas (45) pirmą kartą atsidūrė 50 blogiausių sąraše.“

Komunistinė Kinija sukūrė naujus apribojimus ir stebėjimo metodus, įskaitant tai, kad įrengė daugiau nei 415 milijonus veido atpažinimo kamerų, skirtų sekti žmonių buvimo vietą, kad būtų galima „stebėti piliečius dėl jų pačių „apsaugai ir saugumui“ užtikrinti, skelbia „Open Doors UK“. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą per dešimtmetį Kinija pateko tarp 20 didžiausių persekiotojų – pakilo į 17-ą vietą iš 23-osios praėjusiais metais – nežada nieko gero krikščionims, kuriuos jau dabar „intensyviai kontroliuoja valstybė“.

Panašiai ir Turkijoje, kuri pakilo iš 36-os į 25-ą vietą lyginant su praėjusiais metais, kiekvieno piliečio „religinė priklausomybė įrašoma į asmens tapatybės kortelių elektroninę mikroschemą, kad būtų lengva diskriminuoti krikščionis“.

Keletas kitų WWL-2021 pastabų citatų:

• „Nigerijoje dėl tikėjimo nužudoma daugiau krikščionių nei bet kurioje kitoje šalyje“.

• „Egipte krikščionių moterų ir mergaičių pagrobimai ir priverstinės vedybos su jų musulmonų pagrobėjais pasiekė rekordinį lygį.“

• Islamiškoje „gražių salų valstybėje“ Maldyvuose „krikščionių persekiojimas vyksta toli nuo tarptautinių turistų akių“.

• „Tolimajame Vietname moteris, palikusi savo genties įsitikinimus, kad galėtų sekti Jėzumi, dažnai praranda visas teises matyti savo vaikus“.

• Net pačioje nuosaikiausioje arabų tautoje „smurtiniai islamo ekstremistai veikia pietiniuose Tuniso pasienio rajonuose - jie nusitaikys į bet kurį krikščionį“.

Bene labiausiai nerimą kelianti tendencija yra ta, kad persekiojamų krikščionių skaičius kasmet vis auga. Remiantis naujausia statistika, „daugiau nei 340 milijonų mūsų krikščionių brolių ir seserų gyvena tose vietose, kur patiria didelį persekiojimą ir diskriminaciją“. Tai reiškia 31% padidėjimą nuo 2020 m. skelbtos ataskaitos, kai persekiojimus patyrė „tik“ 260 milijonų krikščionių. Tai reiškia 6% padidėjimą nuo 2019 m., kai skaičius buvo tik 245 milijonai krikščionių. Tai reiškia 14% padidėjimą nuo 2018 m., kai skaičius buvo 215 mln.

Trumpai tariant, vien tik nuo 2018 iki 2021 metų krikščionių persekiojimas išaugo beveik 60%.

Kiek truks, kol ši iš pažiūros negrįžtama tendencija pasieks net tas tautas, kurios šiuo metu iškilmingai džiaugiasi turinčios religijos laisvę?

Raymondas Ibrahimas, knygos „Kardas ir scimitaras: keturiolika šimtmečių karo tarp islamo ir Vakarų“, autorius yra Gatestone instituto garbingas vyresnysis bendradarbis, Davido Horowitzo laisvės centro Shillmano bendradarbis ir Judith Rosen Friedman bendradarbis iš Viduriniųjų Rytų forumo.

Iš gatestoneinstitute.org vertė Andrius Balsevičius.