Vytautas Sinica. Faktinis narkotikų legalizavimas

Prenumeruokite Pro Patria laidų kanalą

Kalėdų išvakarėse, gruodžio 22 dieną, Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, naikinančioms baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliais kiekiais narkotikų be tikslo parduoti. Iki pataisų priėmimo likę dar mažiausiai du balsavimai, tačiau parama Seime joms tokia didelė, jog pagrįsta tikėtis pataisų sėkmės. 

Vienas Laisvės partijos rinkiminių pažadų buvo narkotikų dekriminalizavimas ir konkrečiai kanapių legalizavimas. Dekriminalizuoti žadėta narkotikų turėjimą nedideliais kiekiais, o kanapes – legalizuoti apskritai.

Skirtumas tarp dekriminalizavimo ir legalizavimo didelis, bet daug kas jį ignoruoja ir šiuos dalykus maišo. Lietuvoje narkotikų laikymas be tikslo platinti nebuvo legalus, bet nebuvo ir baudžiamas pagal baudžiamąjį kodeksą, taigi už tai negrėsė kalėjimas. Pastaroji valstiečių valdžia jį kriminalizavo (pradėjo grėsti kalėjimas) pagrinde dėl praktinių priežasčių – pagauti su nedideliais kiekiais prekeiviais vis išsisuka nuo baudžiamosios atsakomybės apsimesdami, kad narkotikus nešiojasi savo reikmėms. Taigi nešiojantiems narkotikus nedideliais kiekiais be tikslo platinti liberalai pažadėjo naikinti baudžiamąją atsakomybę, bet palikti administracinę – baudas. Nešiojantiems kanapes pažadėjo visišką legalizavimą, nors po rinkimų Armonaitė nuo to tarsi ir atsitraukė, pradėjusi kalbėti apie kompromisus ir pirmiausiai dekriminalizavimą.

Dekriminalizavimo projektą Seime pristatė Morgana Danielė iš Laisvės partijos, jas teikė beveik 40 Seimo narių, tarp kurių buvo daugiausia – 15 – TS-LKD frakcijos atstovų. Daugiausiai balsų už projektą, trisdešimt, taip pat buvo TS-LKD. Tai buvo tris kartus daugiau balsų „už” nei bet kurioje kitoje partijoje (Laisvės partija – 11 balsų „už“). Oponuojantys konservatoriai tilpo ant vienos rankos pirštų. Tiesa, net 12 jų balsavime nedalyvavo. 

Pataisas pristačiusi Morgana Danielė teigė, kad pataisomis siūlomas naujas požiūris, kad valstybė tuo pereis nuo baudimo prie gydymo ir kad Lietuvoje toks pokytis labai reikalingas narkotikų problemai spręsti. Tačiau statistiškai Lietuva neturi išskirtinės narkotikų problemos – pagal 15-34 metų asmenų statistiką, esame viena mažiausiai kanapes vartojančių tautų Europos Sąjungoje. Žiūrint visą visuomenę, narkotikų vartojimas yra 2,5 karto mažesnis nei ES vidurkis. Grubiai tariant, mums nėra iki ko pasitempti, į ką lygiuotis ir kokią krizę spręsti. Narkotikų vartojimui baudimo ar pagalbos paradigma apskritai neturi didelės reikšmės – viena labiausiai baudžiančių už narkotikus Prancūzija yra pirma, bet viena liberaliausių Olandija – penkta pagal kanapių vartojimą. 

Šiuo projektu Laisvės partija ir visi valdantieji vykdo savo rinkiminį pažadą labai įdomiu ir gudriu būdu. Nors formaliai tik naikinama baudžiamoji atsakomybė, faktiškai nėra grįžtama prie ankstesnių baudų. Iki kriminalizavimo, už narkotikų turėjimą nedideliais kiekiais bausta 30-150 eurų bauda, nusižengus pakartotinai – 150-300 eurų bauda. Dabar baudos atitinkamai mažinamos iki 20-100 eurų pirmą kartą ir 100-200 eurų prasižengus pakartotinai. Turint galvoje, kad nesant papildomų sunkinančių aplinkybių įprasta skirti mažesnes nei vidutines galimas bausmes, pagrįsta manyti, kad dauguma skiriamų baudų bus 20-50 eurų. Tai reiškia, kad prie narkotikų įsigijimo kainos tereikia pridėti šią sumą ir turėsime faktinę legalaus narkotikų vartojimo kainą. 

Pataisos apima ne tik kanapes, apie kurias dažniausiai kalbama ir kurių liberalizavimui  daugiausiai žmonių pritaria. Pataisos apima visus natūralius ir sintetinius narkotikus. Suprantama, priklausomai nuo medžiagos, skiriasi tai, koks kiekis laikomas nedideliu. Visais atvejais nedideliu laikomas 4-5 to narkotiko vartojimo dozių kiekis. Sintetinių narkotikų atveju – 4-5 mirtinų dozių kiekis. 

Pataisose yra vienas pozityvus dalykas – įpareigojimas dalyvauti narkomanijos prevencijos ir kitokiose (pagal situaciją) reabilitacijos programose. Morgana Danielė akcentavo, kad iki šiol egzistavo problema, jog žmonės tik nubaudžiami ir nenukreipiami pagalbai. Tačiau kadangi pagal pataisas grįžtame prie administracinės atsakomybės, niekas negalės nuvesti į reabilitacijos programas prievarta, žmogus turės norėti eiti pats, blogiausiu atveju susimokėti taip pat neįspūdingą baudą. Žinia, narkomanams patiems sąmoningai kovoti su savo priklausomybe sekasi sunkiai. 

Narkotikų dekriminalizavimo klausimas spėjo tapti „gero skonio“ ženklu šalies žiniasklaidoje ir politikoje. Seime neatsirado pasiruošusių argumentuotai tam oponuoti. Vienintelis pasisakęs prieš pataisas Valdemaras Valkiūnas vietoje to kėlė klausimą, ar viešai prisipažinusi narkotikus vartojusi Morgana Danielė nėra nuo jų priklausoma, nevartoja jų ir dabar. Geriau jokio nei toks oponavimas. 

Reali problema Lietuvoje yra ne bendras narkotikų populiarumas, bet plintantis narkotikų vartojimas mokyklose ir augantis nežinomų, sintetinių medžiagų vartojimas. Medikai skundžiasi, jog dažnėja atvejų, kai tiesiog neįmanoma nustatyti, nuo kokios medžiagos poveikio gydyti. Narkotikai lengvai įsigyjami internetu iš Kinijos, Indijos ir kitur. Su tuo reikia dirbti ir tam niekaip nepadeda šis dekriminalizavimas ir dar baudų mažinimas. 

Narkotikų laikymo kriminalizavimas įvedė išties griežtas bausmes, tačiau praktikoje palengvino policijos darbą kovojant su narkotikų prekeiviais. Tai buvo pliusų ir minusų turintis sprendimas, dėl kurio galima diskusija. Tačiau valdančiųjų pataisos mažina baudas, neužtikrina reabilitacijos priemonių, niekaip kitaip neprisideda prie kovos su narkotikų prekeiviais ir kaip visuma veda link oficialaus narkotikų legalizavimo. Tai žalinga kryptis. Kadangi kalbame toli gražu ne vien apie žolę, jeigu kalėjimas už vartojimą ir yra perteklinė priemonė, baudos turi būti atgrasančios, o visa narkotikų politika orientuota į paauglių apsaugą. Seimui liko dar du balsavimai dėl šių pataisų – nelikime jiems abejingi.