Page

2021-01-11

Šarūnas Jasiukevičius. Aukštoji kairiųjų perykla


Dabartinė aukštojo mokslo sistema yra kvailių, nevykėlių ir komunistuojančių kairiųjų perykla. Arba kodėl aš palaikau valstybinį aukštojo mokslo reguliavimą? 

„Visi nori visko. Bėda, kad visų yra daug, o visko yra mažai.“

Ši Juozo Erlicko įžvalga jau keletą dienų neišeina iš galvos stebint kaip į radikalią dešinę ir radikalią kairę poliarizuojasi pasaulis pastaruoju metu. 

Čia turbūt galėtų būti startas pradedant galvoti apie socializmo, dabar atgimstančio kaip neomarksizmas, arba dar kitaip vadinant – kultūrinio marksizmo šaknis.

Vienas sofistas Platono veikale „Valstybė“ yra pasakęs: „Teisingumą garbina tik tie, kurie neįstengia būti neteisingi“. Dar vienas atskaitos taškas pradedant galvoti apie kovas už visokias lygybes.

Čia turbūt galėtų būti atsakymas į klausimą, kodėl tipinis kovotojas už visokias lygybes ir teisybes paprastai yra dar nieko gyvenime visuomenei pasiūlyti neįstengęs jaunimas. Dėl jaunimo kaip ir aišku. Kai pats neturi nieko, tai labai faina siūlyti išbuožinti turinčius ir pasidalinti jų turtu. O kaip yra su vyresniais kairiaisiais aktyvistais? Tipiškai tai yra koks nors nepritapėlis ar nevykėlis, kuris per savo gyvenimą taip ir nesugebėjo sukaupti jokio reikšmingo turto ar įgyti kompetencijų, už kurias visuomenė dosniai atseikėtų.

Ką daryti jei esi ne talentingas, ne gabus ir dar šiek tiek tinginys? Arba darei daug klaidingų pasirinkimų savo gyvenimo kelyje? Bet ambicijos sako, kad esi vertas visko daugiau ir lengviau. Kaltinti kitus dėl savo nesėkmių! 

Ar pastebėjote, kad sėkmingi žmonės niekada nekalba apie visokias lygybes ir teisybės? Na nebent kokie aktoriai ar influenceriai, dirbantys su tam tikromis auditorijoms, kurių palankumo siekia. Sėkmingi žmonės neturi laiko kurti paskvilių, kaip visas pasaulis kaltas ir dabar skolingas, kad jiems kažkas nepasisekė. Gal dėl to mes turime taip mažai dešiniųjų aktyvistų? Nes jie tiesiog neturi laiko užsiiminėti teisybių ieškojimais. Jie dirba ir kuria gėrį sau ir kitiems.

Ir tada pagalvojau, kodėl socializmas atgimsta būtent dabar? Kodėl jaunimo tarpe taip daug galvojančių ne apie maksimalią alga, o apie minimalią? Juk jei įstengi dirbti ir užsidirbti, tau neturėtų rūpėti valdžios nustatyta minimali alga. Jei įstengi apginti savo poziciją, tai tau neturėtų rūpėti visokios lygybės ir jų gynėjai. Kodėl yra toks didelis kairiųjų noras apriboti kitų žmonių gerbūvį? Jei pats nesugebi užsidirbti, tai mažiau liūdna, kai ir kiti negali? Juk tokia buvo sovietmečio ideologija. Pasidalinkime sugebančių kurti turtu, net jei jis to ir nenori! 

Grįžtu prie klausimo „kodėl dabar“. Galvojau apie jaunimą. Kairysis jaunimas nori socializmo, nes neįstengia būti toks ekonomiškai efektyvus kaip jų dešinieji kolegos. Todėl ieško kaltų aplinkoje. Tokia jau žmogaus prigimtis.

Mano nuomone, pagrindinės priežastys yra dvi.

Skyriau keletą dienų ir peržiūrėjau aršiausių Lietuvos kairiųjų aktyvistų feisbuko profilius ir įrašus. Dauguma jų turi aukštąjį mokslą. Bėda, kad specialybės tokios, kurias turintis net ir labai talentingas, gabus ir darbštus žmogus sunkiai gali pasiekti materialinės gerovės ir nepriklausomybės. Problemą matau, ne tik tame, kad universitetai kepa specialistus visiškai neatsižvelgiant į rinkos poreikius, bet ir tame, kad yra siūlomos specialybės patraukliais pavadinimais, iš kurių vėliau nėra jokios naudos. Kiek Lietuvai reikia, pavyzdžiui, renginių vadybininkų? Tikriausiai nereikia 30 metų iš eilės, kasmet po 30 naujų iš kiekvieno universiteto? Aš jau nekalbu apie visokias žmogaus teisių ar lyčių studijas. Pasitaiko, kad tikrai protingi ir gabūs žmonės, susivilioję madingais studijų pavadinimais, baigę mokslus nesupranta, ką daryti toliau. 

Antroji problema, kad universitetai tapo tokie liberalūs, kad net vidutinių gabumų nesiekiantis jaunuolis po trijų metų mojuoja aukštojo mokslo diplomu. Ką jau ten kalbėti apie vidutinius gabumus, kai kursiniai darbai būna su gramatinėmis klaidomis. Ko galima tikėtis iš žmogaus, kurio protinių gabumų neužteko įveikti 5 klasės lietuvių kalbos kursą? O jie gauna diplomus ir įsivaizduoja, kad yra perspektyvūs darbuotojai su nerealiais atlyginimo lūkesčiais. 

Teko pažinti universiteto veikimą iš vidaus. Mane labai nustebino ir papiktino gauti administracijos nurodymai palankiai vertinti, kad ir kokią nesąmonę pasakytų ar padarytų studentas. Dabar jie visi labai jautrūs ir gali pasiskųsti dekanui, rektoriui ar parašyti neigiamą atsiliepimą feisbuke. Todėl dabar negalima sakyti „Sėsk, du. Nusišnekėjai.“ Dabar reikia sakyti „taip... gali būti ir tokia nuomonė“. Dabar jei dėstytojas reikalauja žinoti bent pusę išdėstytos medžiagos, jis jau yra kirvis.

Iš kitos pusės, yra sisteminė dėstytojų problema. Tie patys kažkada padarę klaidingus specialybės pasirinkimus, buvę gabesni nei vidutiniškai, bet per kvaili, kad įsitvirtintų darbo rinkoje, puikiai pritapo akademinėje bendruomenėje. Ne visi, žinoma, bet tipažas dažnas. Nes baigus kokias lyčių studijas juk daugiau nieko kito negali dirbti, kaip mokyti kitus apie lyčių studijas. O nuoskauda dėl nerealizuotų materialinių lūkesčių su laiku tik auga. Ta nuoskauda dažnai perduodama ir įteigiama studentams. Jaunas, kritinio mąstymo ir atsparumo nesąmonėms neturintis protas dažnai susigundo tuo, kas dabar skambiai vadinama progresyvumu.

Ką daryti?

Matau dvi išeitis. Pirmoji galėtų būti valstybės specialistų poreikio formavimas ir finansavimas tik tų specialistų mokymo, kurių reikia. Aišku, dėl konkurencijos reikėtų šį skaičių galbūt patrigubinti. Bet tikrai nereikia kepti kasmet po 30-50 naujų specialistų, kurių apskritai reikia dešimties. Likusios programos galėtų būti apmokamos pačių studentų ir traktuojamos kaip hobis.

Kitas variantas būtų įstatymu įtvirtinti rinkos reguliaciją ir specialistų prognozes perkelti patiems universitetams. Kitaip tariant, jei studentas baigęs universitetą nepradeda dirbti pagal specialybę bent 3 metus, universitetas turi grąžinti to studento išmokslinimui skirtus pinigus. Valstybei arba pačiam studentui, kaip kompensaciją už netikusias paslaugas. Tokiu atveju universitetai ne tik planuotų specialybes ir nesiūlytų visokių nesąmonių, bet ir stengtųsi neišleisti pusgalvių į rinką su nepagrįstomis viltimis, ambicijomis ir to universiteto vardu. O ir dėstytojui svarbiau būtų ne būti fainu ir talkovu, bet neprarasti darbo užmokesčio.

Išvada, tingėjusiems skaityti viską nuosekliai: kol universitetai sieks ne mokslo kokybės vietoje studentų kiekio, tol komunistuojančių savęs nerealizavusių kairiųjų skaičiai augs.


11 komentarų:

  1. Eurika !!!
    Super !
    .
    Pirmą kartą per 30 m. straipsnio autorius ne tik įvardino, iškėlė aktualias problemas, bet ir PATEIKĖ
    GALIMUS PROBLEMŲ SPRENDIMUS. Sprendimus tikrai vertus dėmesio, o gal net kaip vienintelius galimus tautos ir Lietuvos išlikimo variantus.
    .
    Bet ar kas tai įvertins, bent paviršutiniškai, bent prabėgom.
    .
    Sėkmės autoriui..., ir neliūdėk kai pradės nevidonai "putoti".

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2021-01-12 10:59

    Respekt, tuo pačiu būtų taupomos ir taip nedidelės lėšos švietimui ir mokslui.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kiekviena reforma turi prasidėti nuo paprasto dalyko - nuo valdžios renkamumo, skaidrumo ir atskaitomumo realių svertų sukūrimo. Kai valdžioje yra su kuo ir apie ką kalbėti, problemos po truputį išsisprendžia. O kai valdoma principu "aš viršininkas - tu kvailys", nėra prasmės kalbėti apie kokias nors reformas. Pirmiausia turi įvykti reali desovietizacija.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2021-01-12 18:03

    Prieš patardamas V. Putinui, kaip išspręsti Ukrainos problemą turėtumėt suprasti, kad V. Putinas ir yra Ukrainos problema. O prieš patardamas nomenklatūrai ir biurokratijai, kaip spręsti aukštojo mokslo problemas, turėtumės suprasti, kad nomenklatūra ir biurokratija ir yra aukštojo mokslo problema. Kertiniuose postuose yra žmonės, kuriems Jūsų, Šarūnai, idėjų nereikia, nes jų tikslai yra kiti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2021-01-12 18:48

    Pirmoji išeitis galiotų tik esant planinei komandinei ekonomikai. Jei valstybė galėtų kontroliuoti bent jau savo viešojo sektoriaus poreikius (šiai dienai daroma tiksliniu studijų finansavimu), tai poreikių verslui iš principo negali valdyti esant laisvai rinkai. Tarkim, šiai dienai veikia koks nors fabrikas, su dideliu specialistų poreikiu, o rytoj jau jis iškeliamas į pigesnės darbo jėgos šalis... Ir kur tuomet suplanuoti specialistai dėsis?
    O jei jau kalbame apie rinkos reguliavimą, tai šiai dienai jis ir yra. Čia ir buvo Steponavičiaus reformos esmė. Tik paklausą lemia studentai, o universitetai todėl ir neriasi iš kailio, kad juo prisiviliotų (gi krepšeliai). O tiems universitetams, kuriems rinkoje nepavyko (bet jau buvo aišku, kad visokiems ASU, ŠU, KU, VPU ir pan. nepavyks) baigėsi sumažinimais, prijungimais ir tt. Čia iš esmės ta pati baigtis, kurią universitetui lemtų pinigų už nesėkmingas studijas grąžinimas. Bet štai realių pažymių rašymas, skolos, pašalinimai ir tt., labai gadina universiteto galimybes rinkoje, užtat ir turime tuos diplomuotus, net vidutinių gabumų neturinčius absolventus. Todėl ir kokybė čia visiškai ne prie ko.
    Bet nereikia labai baimintis dėl to, toliau šitą sutvarko jau pati darbo rinka ir vidutiniokai su aukštaisiais sėkminai keliauja į profesines, kad bent jau kažką išmoktų, tik aišku už savo pinigus jau. Ir išmoksta, ir dirba.

    Aišku, brandžių asmenybių formavimas ne universitete prasideda, todėl tikėtis, kad štai padarysim dar vieną reformą ir problemos ims ir pradės spręstis, tai švelniai tariant yra naivu.

    Tik šiame lietuviško aukštojo mokslo kontekste mėgdžioti vakarų universitetuose vykstančius procesus yra tikrai finansiškai naudinga ir perspektyvu. Visokios vaivorykštinės studijos gauna fondų paramą, vyksta konferencijos, stažuotės ir tt. Taigi komunistuoti apsimoka. Buvęs VU rektorius pasakė esmę apie jo paties įkurtą VU LGBT grupę - jiems gi reikėjo įsiteisinti dėl finansinių dalykų. Papūs permainų vėjas ir tie komunistavę greit kailius išvers, čia tame reikale jie profesionalai.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Iš sovietmečio aukštojo mokslo sistema yra paveldėjusi atotrūkį tarp to, kas deklaruojama ir to, kas iš tiesų yra. Liaudiškai tariant - valdžia sistemingai meluoja. Deklaruojama, kad krepšelių metodika paskatins universitetus konkuruoti kokybe. Iš tiesų universitetai konkuruoja ne kokybe, kartelės žemumu. Deklaruojama, kad universitetai netoleruoja nesąžiningumo. Iš tiesų krepšelio metodika skatina universitetus nesąžiningumą slėpti. Deklaruojama, kad Clarivate Analytics bazės straipsniai, interpretuojami kaip mokslo produkcija ir kaip pagrindinis mokslo vertinimo kriterijus, skatina mokslą. Iš tiesų tai skatina grafomaniją ir leidybos korupciją. Tai tik keli sisteminio melo pavyzdžiai. Kol neturime sąžiningos aukštojo mokslo valdymo sistemos, kuri nemeluoja žmonėms ir jų nekvailina, nelabai yra prasmės kalbėti apie permainas. Situacija panaši, kaip Rusijoje ar Baltarusijoje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2021-01-13 15:35

      Beje sovietiniais laikais buvo aukštąjį išsilavinimą liudijantys ženkliukai, todėl buvo juokaujama, kad čia ypač tiems, kuriems iš veido nesimato, kad diplomuoti.

      Panaikinti
    2. Gal galėtum kokia nuoroda į tokio ženkliuko vaizdą pasidalinti.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2021-02-16 13:58

    OK, bet kairieji ekstremistai išsirita iš nelabai vykusios humanitarinės terpės ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos universitetuose. Tai universali problema, pvz. 1968 m. Be to, autorius neakcentavo 68-jų kartos įtakos dabartiniams 50-30-mečiams. Ir nuo kada socialinis teisingumas blogai, jo pasekmes mes matome Lietuvos situacijoje su emigracija. O nurodytas receptas universitetams kiek absurdiškas, negalima universiteto funkcijų suredukuoti į paslaugas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šiandien jaunimo padėtis daug blogesnė, nei ji buvo 1968m. Bet jaunimas tapęs stambiojo kapitalo ir valžiažmogių patrankų mėsa tyliai sau vegetuoja ir kaupia skolas. Be to, jaunų žmonių dalis visuomenėje daug mažesnė nei prieš 50 metų, tiesiog visuomenės visai nusenusios o vaikų niekas negimdo (gal iš 430€ juos augins?).

      Panaikinti
    2. "Anonimiškas 2021-02-16 13:58" Kairiųjų ekstremistų "gamyba" universitetuose prasidėjo ne septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir ne Europoje, o JAV, kai į ten atsibastė iš Europos pabėgusi neomarksistų gauja, žinoma "Frankfurto mokyklos" pavadinimu, ir "nusėdo" JAV universitetuose, kur pradėjo indoktrinuoti žalią jaunimėlį, o dėl savo žydiškos kilmės to meto kontekste gavo priėjimą ir prie valdžios, įskaitant dalyvavimą visokiose "denacifikavimo" programose. Būtent tos šutvės "dėka" (o taip pat dėl milijardinių investicijų iš sovietų sajūzo) JAV prasidėjo t.v. "seksualinė revoliucija" (beje, antroji - pirmoji buvo bolševikinėje Rusijoje), ir galiausiai neomarksizmas buvo sėkmingai "reimportuotas" atgal į Europą. Ir tai nėra ekonominis dalykas, kaip nors susijęs su, tarkim, studentų finansine būkle - atvirkščiai, dauguma leftistinių ekstremistų yra iš gana pasiturinčių (o kartais - ir labai turtingų) šeimų. Šitas marksizmas ne be reikalo vadinamas "kultūriniu" - "proletariatas" jam "dzin".

      Panaikinti