Jonathon von Maren. Siekiama kriminalizuoti net privačius pokalbius prieš LGBT ideologiją

Kanados premjero Justino Trudeau vyriausybei judant į priekį dėl įstatymo C-6 - vadinamojo „konversijos terapijos draudimo“ – ir jį remiant ...


Kanados premjero Justino Trudeau vyriausybei judant į priekį dėl įstatymo C-6 - vadinamojo „konversijos terapijos draudimo“ – ir jį remiant daugeliui konservatorių pasitarimų narių, viena iš pagrindinių progresyvistų taktikų vėl atsiskleidžia visu gražumu. 

Nors kritikai pabrėžia, kad šis įstatymas teoriškai gali įkalinti tėvus už kalbėjimą su vaikais apie nepageidaujamą potraukį tos pačios lyties atstovams ir daugelį kitų būdų, kuriais šie teisės aktai riboja žodžio laisvę, šalininkai tvirtina, kad visi tokie perspėjimai yra tik baimės kėlimas (ir atsisako pataisyti teisės aktus, kad tas baimes sumažintų). Mes matome pavyzdį to, ką Rodas Dreheris vadina „Nusipelniusio neįmanomumo dėsniu“: „tai neįvyks, o kai visgi įvyks, jūs, homofobai, būsite to nusipelnę“.

Tie, kurie tiki, kad „konversijos terapijos draudimas“ nėra pirmas žingsnis link didesnių krikščionių žodžio laisvės apribojimų, nežiūri, kas vyksta visuose Vakaruose. Pavyzdžiui, „The Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Škotijoje „Teisingumo sekretorius patvirtino, kad aktyvistai, propaguojantys požiūrį, jog translytė moteris nėra moteris, pažeidžia įstatymus, jei teismas nusprendžia, kad jų kampanija buvo skirta neapykantai sukelti.“

Škotijos teisingumo ministras Humza Yousafas priešinasi raginimams į neapykantos nusikaltimų įstatymus, kurie šiuo metu yra pertvarkomi ir plečiami, įtraukti „būsto apsaugos“ nuostatą, kuri reikštų, kad „neapykantos nusikaltimais“ kaltinami asmenys išvengtų baudžiamojo persekiojimo, jei tariamą nusikaltimą padarytų savo namuose, privačioje aplinkoje. Yousafas teigia siekiantis, kad žmonės nebūtų „statomi prieš teismą ar metami į kalėjimą“, vien dėl to, kad pasakė tai, kas gali būti laikoma „įžeidžiančia nuomone” LGBT ir kitais klausimais. Tačiau pridūrė:

„Bet jei be pagrįstų abejonių galima įrodyti, kad jūsų elgesys buvo grėsmingas ar įžeidžiantis, ir be pagrįstų abejonių galima įrodyti, kad ketinote sukelti neapykantą, tada būsite patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Anokia gynyba tai, kad taip nutiko jūsų namuose, kur galbūt buvo susirinkę 10 ar 15 žmonių... galbūt turite dvarą ir turėsite 50 svečių, tarp kurių kelsite tokią neapykantą. Man tai nėra tinkama gynyba”.

Trumpai tariant, keičiantis neapykantos, taigi ir neapykantos nusikaltimo apibrėžimui, neišvengiamai keisis ir „neapykantos kurstymo“ apibrėžimas. Jūsų pačių namuose pareiškus savo požiūrį, kad biologinis vyras nėra moteris, jūsų atžvilgiu gali būti taikoma baudžiamoji byla. Vėlgi, kaip ir Kanados įstatymo C-6 atveju, vyriausybė turėjo pakankamai laiko atsakyti į kritikų susirūpinimą keisdama teisės aktus. Jie atsisako – nes nori plataus neapykantos nusikaltimų traktavimo ir stebėsenos, o taip pat maksimalių galimybių ateityje patraukti žmones baudžiamojon atsakomybėn.

Tas pats vyksta ir Norvegijoje. Pasak žurnalo „Out Magazine“: „Norvegija pripažino neteisėta bifobišką ir transfobišką kalbą“. Norvegijos vyriausybė neseniai „išplėtė savo baudžiamąjį kodeksą, kuris anksčiau nuo neapykantos kalbos saugojo lesbietes ir gėjus, įtraukdamas į saugomų grupių sąrašą lytį ir visas „seksualinės orientacijos” formas ... Baudžiamajame kodekse teigiama, kad už neapykantą kaltiems asmenims gresia bauda arba didesnė bauda, taip pat iki metų kalėjimo už privačius komentarus ir daugiausiai trejų metų kalėjimas už viešas pastabas“.

Ir vėl matome, kad už privačias pastabas – pavyzdžiui, namuose ar bažnyčiose – yra konkrečiai baudžiama. Žurnalas „Out Magazine“ citavo vieną teisės aktų kritiką - Oslo universiteto teisės docentę Anine Kierulf, tačiau Kierulf buvo nusiminusi, kad įstatymai nebuvo pakankamai toli siekiantys, ir skundėsi, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti paprasčiau. 

„Apie saugomas grupes galite pasakyti daug neapykantą keliančių dalykų“, - guodėsi ji. Jei tokie žmonės kaip Kierulf pasieks savo, bet koks pamokslas arba homilija, kuriame pristatoma Biblijos pozicija seksualinės moralės klausimais, patrauks žmones už grotų vietoje bažnyčių.

Net daugeliui krikščionių Kanadoje ir kitur, atrodo, kelia baimę paminėti baudžiamojo persekiojimo galimybę už krikščioniškų tiesų išsakymą. Mes taip ilgai gyvenome taikoje, kad idėja apie tai, kad vyksta kažkas tokio totalitarinio, atrodo siurrealistinė. Tačiau paklauskite savęs: jei mūsų vyriausybės nenorėjo bent jau galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už LGBT kritiką – o LGBT grupės tikrai to nori – kodėl jos atsisako keisti teisės aktus, kad panaikintų šį susirūpinimą? Kodėl jie palieka pasirinkimą ant stalo? Manau, kad žinome atsakymą į tai ir jau matome pasekmes, atsirandančias kitose tautose.

Suomijos politikė Päivi Räsänen, buvusi ministrų kabineto narė, su kuria kalbėjausi du kartus, jau keletą kartų buvo apklausta policijos, nes tiesiog viešai išsakė biblinį požiūrį į seksualumą.

Tai gali atsitikti ir čia.

thebridgeahead.ca vertė Karolis Beinoravičius



Susiję

Šeimos politika 5212308694333709427
item