Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti antikonstitucinį asmenvardžių rašymo projektą

Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, reikalaudamas atmesti LSDP frakcijos užregistruotą Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą. Projektu LSDP parlamentarai siūlo Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Paramą tokiems projektams jau anksčiau yra išreiškę ir dauguma valdančiosios koalicijos narių. 

„Asmenvardžių pasuose klausimas yra vienas principinių, atspindinčių mūsų požiūrį į valstybingumą. Asmens dokumentas yra piliečio ryšio su valstybe simbolis ir visų piliečių lygybę prieš įstatymą garantuoja principas, jog visi asmens dokumentai yra valstybine kalba. Tik ja bendraujama su valstybės institucijomis. Bet kokie šio principo pažeidimai pakerta valstybinės kalbos statusą, nes panaikina jos vartojimo monopolį, bet kokia tarnautojams privaloma mokėti kalba iškart tampa de facto valstybine. To ir siekia tokių projektų autoriai – iš pradžių antivalstybinė LLRA, o dabar ir įvairios nacionalinės partijos. Asmenvardžiai pasuose nevalstybine kalba tėra dar vienas būdas simboliškai parodyti kitakalbiams piliečiams, kad čia vis dar ne Lietuva, kad jos teisė ir tvarka negalioja visiems vienodai“, - poziciją komentavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas. 

Nacionalinis susivienijimas taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą nagrinėjo skundus dėl pavardžių rašybos ir atmetė reikalavimus nacionalinių valstybių piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti ne valstybinėmis kalbomis, kaip 2004 metų gruodžio 7 dienos byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją, kai EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių. Pareiškime primenama, kad jokie ES teisės aktai neriboja lietuvių kalbos vartojimo Lietuvoje ir neįpareigoja keisti jos vartojimo taisyklių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime Runevič-Vardyn byloje (Nr. C-391/09) nurodoma, kad kompetentingoms   valdžios  institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus nedraudžiama atsisakyti    pakeisti  Sąjungos  piliečio,  turinčio  kitos  valstybės  narės  pilietybę,  santuokos  liudijimą,  santuokos  liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles.

„Bandant apginti antikonstitucinius siūlymus įteisinti asmenvardžius pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės jau ne vienerius metus žiniasklaidoje ir visuomenėje skleidžiami absurdiški mitai: neva tai būtų vakarietiška, neva esame tai įsipareigoję Lenkijai, neva egzistuoja žmogaus teisė į asmenvardį norima kalba ir t.t. Visa tai netiesa. Beveik jokioje Vakarų šalyje neįsivaizduojama, kad pasuose piliečiai rašytų ne valstybine kalba, tokių atvejų yra tik keliose mūsų regiono šalyse. Tarkime, jokie JAV piliečiai lietuviai savo pavardės pasuose nerašo su lietuviškais rašmenimis. EŽTT aiškiai įtvirtinusi, jog rašymas tik valstybine kalba nepažeidžia jokios žmogaus teisės. Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje numatyta pasuose rašyti originalias (nesulietuvintas ir nesulenkintas) pavardes pagal skambesį tos šalies valstybine kalba. Tas Lietuvoje ir yra daroma, sutartis nepažeidžiama. Pagaliau svarbiausia, įrašai pasuose nevalstybine kalba tiesiogiai prieštarautų Konstitucijai, ką ne kartą yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“, - teigė Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas politologas Vytautas Sinica.