Vytautas Sinica. Lietuva auklės Lenkiją?

Savaitės pradžioje Lietuvoje viešėjo Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su žmona. Pagrindiniai vizito klausimai buvo korona virusas, gynybos...

Savaitės pradžioje Lietuvoje viešėjo Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su žmona. Pagrindiniai vizito klausimai buvo korona virusas, gynybos ir saugumo politika. Tačiau žiniasklaidoje pagrindinis klausimas – „žmogaus teisių padėtis Lenkijoje“. Kokia ten problema? 

Abortų ribojimas ir žmogaus teisės

Lenkijoje vyksta masiniai protestai dėl sprendimo uždrausti abortus dėl vaisiaus apsigimimo. Protestus organizuoja daugiausiai radikalios feministės, pagrindinė jų lyderė Marta Lempart. Protestuotojai kaltina valdančiuosius ir Bažnyčią, veržiasi į pamaldas. Jie visiškai klysta. Kodėl? 

Nes sprendimą priėmė ne valdantieji, o Konstitucinis Tribunolas, mūsų Konstitucinio Teismo atitikmuo. Tai nėra prezidento ar parlamento sprendimas. Oponentai kaltina, kad valdantieji „prikišo“ Tribunolą savo konservatyvių teisėjų, todėl neva yra atsakingi dėl jiems nepatinkančio sprendimo. Tačiau Tribunolas balsavo ne pagal partines linijas: buvo liberalios Piliečių platformos paskirtų teisėjų, kurie balsavo už abortų ribojimą, buvo valdančiųjų paskirtų teisėjų, kurie parašė net atskirąją nuomonę prieš abortų ribojimą. Kodėl net liberalų atstovai balsavo „už“? Nes Lenkijos Konstitucija labai griežtai formuluoja gyvybės apsaugą ir dėl jos teksto tokie ribojimai yra natūralus sąžiningo teisėjo sprendimas. Tą pripažino net liberalūs politologai. 

Kodėl tada kaltinami valdantieji? Ar protestuotojai tokie neraštingi ir nesupranta sprendimo kilmės? Ne. Protestuotojai nuosekliai mėgina bet kokiais pretekstais išklibinti esamą konservatyvią valdžią. Jie ilgai kvestionavo prezidento rinkimų rezultatus, mėgino protestuoti prieš šeimų stiprinimo tarybų sukūrimą Lenkijos savivaldybėse (tariamos „LGBT free zones“), dabar naudodamiesi visuomenės pykčiu dėl karantino nulemtų suvaržymų telkia visus galimus protestus. Protestai prieš abortų ribojimą organizatorių greitai paversti protestais tiesiog prieš esamą valdžią. Tam jie ir skirti. 

Patinka mums ar ne, tačiau nėra jokios visuotinės žmogaus teisės į abortą. Atskiros šalys yra pripažinusios tai žmogaus teise, tačiau jokia šalis neprivalo to daryti. Europos Sąjungoje dar neseniai bent trys šalys draudė abortus pagal pageidavimą. Niekada nė viena jų nesusilaukė bausmių dėl taip neva pažeidžiamų žmogaus teisių. Kiekviena šalis yra laisva šį klausimą reguliuoti savo nuožiūra. Abortų ribojimas (tikro absoliutaus draudimo nėra niekur Europoje) nėra joks žmogaus teisių pažeidimas. 

Auklėjimas Lietuvos visuomenėje ir valdžioje

Lietuvoje viešintį Lenkijos prezidentą pasitiko Lietuvos radikalių feminisčių protestai ir žiniasklaidos kritika. Tos pačios kairiosios organizacijos jau kuris laikas nuosekliai kabinėjasi prie Dianos Nausėdienės. Pastarąjį kartą joms užkliuvo esą šališka Nausėdienės globota konferencija apie krizinio nėštumo problematiką. Kuo neokomunistinams kliūva krizinio nėštumo klausimas? Krizinio nėštumo centrai apskritai nekovoja už jokį abortų draudimą. Jie siekia, kad įvairių (dažniausiai socioekonominių) baimių turinčios ar vyrų spaudimą pasidaryti abortą patiriančios moterys galėtų laisvai pasirinkti žinodamos, kad visos tos problemos išsprendžiamos. Tačiau net tokia laisvo pasirinkimo ir pagalbos pozicija neįtinka kairiesiems judėjimams. Ar jie tikrai nori kuo daugiau pačių abortų? Nežinau. Bet jie toliau ieškos priekabių prie kiekvieno D. Nausėdienės veiksmo. 

Tuo tarpu žiniasklaida avansu klausė Lietuvos politikų, ar jie kels svečiui „žmogaus teisių klausimą“. Skvernelis sakė, kad betrūko susipykti su lenkais ir būsime tikri Pilėnai. Gi kandidatas į Užsienio reikalų ministrus G. Landsbergis sakė, kad – cituoju: 

„Tam draugai ir yra, kad atkreiptų dėmesį, jei kas nors yra negerai ar ne iki galo tvarkoje. Manau, kad ir šiandien vyksiančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys Lenkijos prezidento, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja.“

Taigi būsimi valdantieji žada komentuoti Lenkijos „žmogaus teisių problemas“. Būsimoji premjerė Šimonytė atsisakė papasakoti, apie ką kalbėjosi su Lenkijos prezidentu, Gitanas Nausėda užsiminė apie šį klausimą Facebooke, bet iš prezidentūros pareiškimo aišku, kad susitikę kalbėjosi tikrai ne apie tai. 

Kol kas nėra aišku, ar Lietuvos būsimoji valdžia tik asmeniškai „primins“ Lenkijos valdžiai jos tariamas žmogaus teisių problemas, ar prisidės ir prie oficialių veiksmų prieš Lenkiją šiuo pagrindu. Privačios kalbos negali sugadinti santykių, oficialus stojimas Europos Komisijos pusėn prieš Lenkiją tą tikrai padarytų. Lenkija teisi, sakydama, kad nepažeidžia žmogaus teisių ir kad niekas negali kištis į jos vidaus reikalus. Ji pati darydavo šią kišimosi klaidą ir tik esama valdžia nuo jos išsigydė. Lenkija turi pilną teisę vetuoti prieš ją faktiškai nukreiptą ES biudžeto projektą ir, jeigu nebus panaikinti „teisės viršenybės“ reikalavimai ES paramai gauti, tikriausiai tą padarys ir nebus viena. Lietuva turės rinktis, ar palaikyti Briuselį, ar Varšuva. 

Su Briuseliu ar su Varšuva?

Nėra aišku, ką Lietuva pasirinks. Naujosios koalicijos pažadėta „vertybinė užsienio politika“ reiškia kovą už mažumų teises ir – bendriausia prasme – palaikymą Briuseliui, o ne Lenkijai. Tačiau svarbiausias užsienio politikos formuotojas yra prezidentas ir jis iki šiol nuosekliai buvo Lenkijos pusėje. Ar neišskys ir toliau palaikys Lenkiją, ar užleis lyderystę konservatoriams? Nuo to priklausys, ar Lietuva oficialiai prisidės prie Lenkijos auklėjimo. 

Apibendrinkime. Lenkijos valdžia nepažeidžia žmogaus teisių, bent ne daugiau nei kitos šalys ir tikrai nepažeidžia naujuoju abortų ribojimu. Sprendimas apskritai nebuvo esamos politinės valdžios. Protestai rengiami abortų pretekstu, tačiau iš tiesų siekiant nuversti valdžią. Europos Komisija jau prisideda prie to, nes jai Lenkijos valdžia ypač ideologiškai nepatogi. Ji nepatogi ir būsimiems Lietuvos valdantiesiems. Tikėtina, kad jie prisidės prie Lenkijos auklėjimo. Bet tik jeigu tą leis prezidentas. 


Susiję

Vytautas Sinica 5331954541646367480

Rašyti komentarą

  1. Lietuvos vadovybė nujaučia, kad Trumpas gali laimėti, todėl su Lenkija kalba aptakiai.
    Vis tik apmaudu, kuomet aiškiai matyti, kad Lietuvos valdžioje bandoma gudrauti ir laviruoti vien dėl savo parsidavėliškumo pasekmių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne Trumpas, o Trampas (Trump; angl).

      Panaikinti
    2. Skaitytojas (Skaitytojas; liet.)2020-11-22 13:22

      Idijotizmas (idiotizmas; liet.) ir apsurdas (absurdas; liet.) kaškoks (kažkoks; liet.)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2020-11-22 08:03

    abortų klausimas tik pretekstas. neomarksistiniai gaivalai nori sukelt Lenkijoje politinę krizę, kad į valdžią ateitų "teisingos" ideologijos šalininkai. Kažkas neišdegė vasarą su naujomis rinkimų iš kapinių "technologijomis" kaip dabar JAV (galbūt buvo stipri A.Dudos šalininkų kontrolė balsavimo vietose).

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2020-11-22 09:55

    Neaišku, ką Lietuva pasirinks? Ot prajuokino. Ką gali pasirinkti kolaborantai - nepaprastai sudėtinga mįslė. O gal Lietuvos politikai ne kolaborantai? Būtų naujiena. Perfrazavus V. Rachlevičių - kolaboravimas yra Lietuvos politikų DNR.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Papunkčiui (nauja tinklalaidė)

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item