Vytautas Sinica. Ar ir Lietuvoje sudarinėsime Trumpo rėmėjų sąrašus? (atsakymas I. Makaraitytei)

Jeigu JAV lietuviai, palaikantys Donaldą Trumpą, būtų paskaitę ar per radiją išklausę Indrės Makaraitytės komentarą apie Trumpo šalininkus ...


Jeigu JAV lietuviai, palaikantys Donaldą Trumpą, būtų paskaitę ar per radiją išklausę Indrės Makaraitytės komentarą apie Trumpo šalininkus Lietuvoje, tikriausiai neatsikratytų de javu jausmo. Viskas girdėta ir anapus Atlanto. 2016 metais Hillary Clinton nepasikuklino Trumpą remiančių amerikiečių išvadinti apgailėtinais (deplorables). 2020 metais Joe Bidenas, šiandien jau kviečiantis Ameriką susitaikymui, Trumpą ir jo rėmėjus lygino su naciais, o juodaodžiams sakė, kad „jeigu jums dar neaišku, už ką balsuoti, tai jūs ne juodaodžiai“. Nacionalinių televizijų eteryje atvirai kartota, kad balsuoti už Trumpą yra gėdinga ir neamerikietiška, kad jis rasistas ir visoks fobas. 

Pagaliau ir priešrinkiminės apklausos buvo tiek beviltiškai netikslios (kai kuriose valstijose „prašovė“ iki 20 procentų) pirmiausiai dėl to, jog daugybė amerikiečių drovisi pasisakyti palaikantys Trumpą. Drovisi ne dėl to, jog suprastų darantys blogai, o dėl to, jog (kaip pasakoja, pavyzdžiui, JAV lietuvis advokatas Povilas Žumbakis) susiduria su nuolatiniu žeminimu ir net turto niokojimu, jeigu netinkamoje aplinkoje išsiduoda palaikantys Trumpą. Demokratų politikai jau viešai ragina sudarinėti Trumpo rėmėjų sąrašus ir siekti, kad jie niekada negautų nei valstybinio darbo, nei žiniasklaidos eterio. 

Lietuva toli nuo Amerikos ir jos prezidento rinkimų, tačiau atmosfera ir kitaminčių niekinimo metodai labai panašūs. Kol niekas per daug nekalbėjo apie šiuos rinkimus, niekas ir nesipiktino Trumpo šalininkais Lietuvoje. Tačiau užteko poros įspūdingų visuomeninių Trumpo palaikymo akcijų ant Gedimino kalno Vilniuje, trupučio ugnies „Facebook“ diskusijose ir pradėta rašyti pasibjaurėjimo kupinus tekstus apie „trumpizmą Lietuvoje“. Visai kaip JAV Trumpo politika ir šalininkais baisisi CNN ir panašios medijos, Lietuvoje tą daro LRT ir kiti didžiausi žiniasklaidos kanalai. 

Puikiu pavyzdžiu čia pasitarnauja I. Makaraitytės komentaras „Už Trumpo apologetų Lietuvoje – antivakseriai, nacionalistai ir hibridinis karas“. Ne tik dėl to, jog tekstas nuskambėjo LRT radijo eteryje, bet ir dėl autorės statuso. Tai ne šiaip komentarą į LRT nusiuntusi publicistė, o pačios LRT [žurnalistinių] Tyrimų skyriaus vadovė. Autorė lengva ranka nurašo visus Trumpo rėmėjus Lietuvoje į kovotojų prieš skiepus, 5G technologiją ir dirbančiųjų Rusijai stalčiuką. Tai patikrinta manipuliacijos priemonė: rasti, šiuo atveju, tarp Trumpo rėmėjų kelias tikrai ar tariamai gėdingas grupes ir su jomis sieti visus Trumpo rėmėjus. Lygiai kaip JAV visi Trumpo rėmėjai vaizduojami „simpletonais“, „rasistais“, „homofobais“, „seksistais“ arba – įspūdinga logika – šiam blogiui sąmoningai abejingais. 

„Vis dėlto kad ir lėkštos tos lietuviškos trumpistų diskusijos, labai svarbu suprasti, apie ką jos“, - rašo I. Makaraitytė ir visiškai nemėgina suprasti, apie ką iš tiesų yra Trumpo šalininkų diskusijos ir kodėl jie palaiko dabartinį JAV prezidentą. Kai net Valdas Adamkus su prof. Vytautu Landsbergiu pripažįsta, kad Trumpo griežtas spaudimas NATO narėms Europoje didinti išlaidas gynybai ir laikytis įsipareigojimų davė teigiamų rezultatų, I. Makaraitytė kartoja, kad Trumpas „drąsiai statė į kampą Europą, ypač Angelą Merkel, taip, kad drebėjo NATO pamatai. Trumpo santykiai su Europa padarė tiek žalos transatlatiniams ryšiams, kad [...]“. 

Ir tikrai, kiek žalos padarė Trumpo laikysena? Jo šalininkai Lietuvoje gerai supranta, kad nors nebuvo malonu ir eigoje pasakyta daug bjaurių žodžių, Trumpo santykiai su Europa sustiprino NATO ir iš JAV sąskaita parazituojančios organizacijos vėl pavertė ją gyvybinga. Kad Obamos ir Bideno administracija prieš Rusiją sugebėjo tik grūmoti pirštais, o Ukrainai padėti tik apklotais ir maisto daviniais. Gi Trumpas mažiau moralizavo Rusiją, tačiau Ukrainai padėjo ginklais. 

Visa tai nerūpi I. Makaraitytei Lietuvoje, kaip nerūpi ir Trumpo rinkėjus niekinančioms didžiosioms medijoms JAV. Trumpo šalininkus, pasak jos, „vienija tautininkiškos idėjos, ten ir pagonys, ir fanatiški katalikai. Dauguma jų stoja ginti Škirpos ir Vėtros, reikalauja Lukiškų aikštėje Vyčio, daugumai jų žydai ir gėjai yra tapatu ir visur įžvelgia jų sąmokslą.“ Geriausiais Gėbelso propagandos principais, tiesa apie Vytį ar Škirpą suplakama su melu apie gėjų-žydų sąmokslą. 

Tarp Trumpo, kaip ir tarp Bideno šalininkų yra įvairių žmonių. Kaip JAV, taip ir Lietuvoje. Tiek už vieną, tiek už kitą balsavo virš 70 milijonų amerikiečių. Trumpas stereotipiškai laikomas senų ir pokyčiais nepatenkintų baltųjų vyrų kandidatu, tačiau šiemet jo palaikymas tarp baltųjų vyrų kiek sumažėjo, tuo tarpu išaugo tarp  juodaodžių ir ispanakalbių moterų. Įprasta vaizduoti, kad Trumpą palaiko neišsilavinę žmonės, tačiau jis vos 5 procentais (46 prieš 51) atsiliko nuo Bideno tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą. Pagaliau tai netgi keista: maža paslaptis, kad jau ne pirmą dešimtmetį socialiniai mokslai masiškai rengia kairiųjų pažiūrų abiturientus. Liberalus ir I. Makaraitytę ypač stebinti turintis faktas – net 28 procentai LGBT bendruomenės narių balsavo už Trumpą. Taip pat islamofobu žiniasklaidos vadintą Trumpą palaikė net trečdalis JAV musulmonų, tris kartus daugiau nei 2016 metais. Tikriausiai ne dėl palaikymo vienų judėjimo politiniams reikalavimams ar kitų religinei bendruomenei, nes Trumpas jų ir nepalaikė. 

Gal tada yra objektyvių priežasčių (pirmiausiai ekonominė politika), kuri gerino daugelio amerikiečių, tarp jų ir seksualinių bei religinių mažumų gyvenimą? Dauguma amerikiečių net ir koronos kontekste šių metų apklausose teigė, kad jų gyvenimas dabar geresnis nei prieš 4 metus, t.y. prieš Trumpo išrinkimą. 2016 metais Trumpas vadinamųjų elitų buvo laikomas greičiau klounu ir nesusipratimu nei grėsme ir ideologiniu priešu. Po jo išrinkimo bijota ne sėkmingo JAV raidos nukreipimo kita nei iki šiol linkme, o pasimetimo ir apsijuokimo. Tačiau įvyko priešingai – nors elgdamasis (ir ypač kalbėdamas) ekscentriškai ir nesolidžiai, Trumpas parodė gebantis vesti valstybę pagal aiškiai suvoktą doktriną, kuri pritraukė ir įtikino daugybę amerikiečių ir kurią vis daugiau balsų siūlo perimti respublikonų partijai, nepriklausomai nuo to, ar pats Trumpas liks aktyvioje politikoje. 

Tikėta, kad JAV visuomenė, ypač jaunimas, greitai virsta neokomunistine visuomene, kuri savo lyderiais norės matyti tokias naująsias komunistes kaip Atstovų Rūmų narė Alexandra Ocasio-Cortez. Pasirodė esant priešingai – komunistinė kairė, populiarėjanti universitetuose ir pačioje demokratų partijoje, turi daug labiau ribotą palaikymą negu vadinamasis Trumpo radikalizmas. Į naująjį komunizmą atvirai pasidavusi demokratų partija patyrė didžiulį nusivylimą rezultatais Senato, Atstovų rūmų ir valstijų lygmens rinkimuose. Gi prezidento rinkimai buvo absoliučiai lygūs pirmiausiai todėl, kad, pirma, pats Bidenas buvo centristinis, technokratiškas kandidatas, mėginęs atsiriboti nuo komunistinių demokratų partijos tendencijų, antra, kas trečias balsas už Bideną buvo tiesiog balsas prieš Trumpą (jo asmenybę ir elgesį), o ne už demokratų partiją. JAV visuomenė, didele dalimi dėl palyginti ribotos universitetų prieigos ir medijų įvairovės, išlieka gana konservatyvi. 

Dabartinė porinkiminė situacija JAV unikali daugeliu aspektų: pirmąkart milžinišku nepasitikėjimu skaidriais rinkimais, teisminių ginčų gausa, esamo prezidento nesitraukimu iki oficialaus nugalėtojo paskelbimo ir t.t. Tačiau ne mažiau svarbus ir unikalus jų bruožas – beprecedentė cenzūra JAV didžiojoje žiniasklaidoje. Trumpas visada kariavo su medijomis, vadindamas jas fake news ir pats jų kaltinamas tuo pačiu. Tačiau niekada iki šiol televizijos nedrįso nutraukti prezidento kalbos tiesioginės transliacijos, motyvuodamos tuo, jog prezidentas meluoja. Dabar tai tapo sisteminiu elgesiu. Politikai nuolat meluoja ir visi žurnalistai tai žino. Jie rodo politikus ir kai šie sako tiesą, ir kai meluoja, o po to juos kritikuoja. Tai įprasta praktika. Tačiau kokia milžiniška baimė, jog prezidento žodžiai rezonuos su didžiule dalimi amerikiečių turi paskatinti apskritai išjungti prezidento kreipimąsi į tautą ir jo nerodyti? Trumpas su rinkėjais daugiausiai bendrauja socialiniuose tinkluose, turėdamas per 80 milijonų sekėjų vien tik „Twitteryje“. Tačiau „Twitter“, savo ruožtu, grasina net blokuoti Trumpo paskyrą, kai tik šis nebeeis prezidento pareigų. O kol kas apsiriboja tik „įspėjančiais pranešimais“ prie kiekvieno Trumpo įrašo apie rinkimus. 

Didžioji žiniasklaida Lietuvoje kartoja išimtinai tik JAV kairiosios žiniasklaidos naratyvą, respublikonų poziciją vaizduodama kaip nelogišką ir nepagrįstą, kiekvieną Trumpo teiginį palydėdama žodžiais „neva“, „tariamai“ ir panašiais. Neįmanoma sugalvoti, kaip įvairios JAV žiniasklaidos ir ypač socialinių tinklų nesekantis europietis (ir konkrečiai lietuvis) galėtų susidaryti visapusišką vaizdą apie įvykius JAV. Juo labiau, kaip jis galėtų palaikyti Trumpą, kurio tik karikatūrą mato. Tai lemia, jog tiek Lietuvoje, tiek JAV, Trumpo šalininkai telkiasi ne tik tarp intuityviai tikinčiųjų sąmokslais ir norinčių eiti prieš srovę, kokia ji bebūtų, bet ir tarp tų, kas yra labiausiai įsigilinę ir išsamiausiai domisi JAV ir pasaulio politine situacija. Tie, kas tenkinasi ir tiki Lietuvos žurnalistų išfiltruota JAV politikos karikatūra, Trumpo palaikyti negali iš principo. 

Tokia situacija sukuria keistus padarinius. Lietuvoje, kur Trumpas blogietis, o visi jo rėmėjai vaizduojami kaž¬kokiais pusiau psichopatais, net organiški respublikonų šalininkai imasi jo šalintis. Nuoseklų globalistą George`ą Bushą ištikimai palaikę konservatoriai, Donaldo Trumpo visiškai nepalaiko. „Radikalais“ žiniasklaidoje pravardžiuo-jami TS-LKD nariai, priklausę „Trumpo draugų grupei“ šiomis dienomis žiniasklaidos pradėti pašiepinėti už šį palaikymą. 

Tai pirmas žingsnis link to, ką JAV įsukinėja jaunosios kartos neokomunistai (formaliai demokratai) su Ocasio-Cortez priešakyje. Jie gi sudarinėja Trumpo donorų, komandos narių ir viešai jį palaikiusiųjų sąrašus su tikslu, laisvai cituojant, kad jie niekada nebedirbtų valstybės tarnyboje ir nebegautų žiniasklaidos eterio. Norint pradėti kurios dalies piliečių persekiojimą, pirmiausiai reikia paruošti informacinę dirvą, kad tie piliečiai būtų verti persekiojimo, kad jiems „taip ir reikėtų“. Kas, jei ne hibridinis karas prieš savo pačių piliečius, tokiame kontekste yra ir Indrės Makaraitytės straipsnis? Jeigu visi tylės, kai dalinamos diagnozės vienų ar kitų pažiūrų atstovams, netruksime Lietuvoje pereiti ir prie „sąrašų sudarinėjimo“. JAV naujųjų komunistų pavyzdžiu. 




Susiję

Vytautas Sinica 7968282327038873292
item