Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Artėjant rinkimams galutinai išryškėjo ir tai, kaip bus stabdomas mano atstovaujamas Nacionalinis susivienijimas (NS). Nespekuliuoju, kad sistema susitelkė prieš vieną partiją, bet tiek, kiek apskritai yra stengiamasi, jog NS nepatektų į Seimą, tai daroma ypač niekingu ir manipuliatyviu būdu. Žmones bandoma įtikinti, kad balsas už mus yra išmestas balsas, nes esą niekas nesiruošia už mus balsuoti. Vieni, kaip Rasa Ališauskienė, šį melą skleidžia sąmoningai, kiti pasigavę ir nuoširdžiai patikėję tų pirmųjų propaganda.

Kodėl būtent tokia taktika? Nes vienų partijų šalininkai yra gana abejingi, o mūsų šalininkai tvirtai apsisprendę ir juos įtikinti, kad „tas Sinica visgi šneka nesąmones“, nelabai išeina. Taigi neefektyvu įtikinėti nebalsuoti, nes esame blogi. Tačiau pasirodo perspektyvu įtikinėti nebalsuoti, nes „taip išmesite balsą“. Gerai žinoma, kad lietuviai labai bijo, kad jų balsas nueis veltui, tad šiam gąsdinimui yra jautrūs. Niekas nenorime išmesti balso. Tačiau kada jis iš tiesų išmetamas? 

Visą rinkimų laikotarpį „Baltijos tyrimai“ nuosekliai skelbė mums absurdiškus 0,2-0,6 proc. reitingus, tuo įtikinėdami, kokie beviltiški mūsų šansai. Jeigu būtų skelbę 2-3 procentus, būčiau rimtai pergyvenęs, kad šansai prasti, nes tokie reitingai galėtų būti įmanomi. Tačiau 0,2 procento yra nepilni 2500 žmonių, taigi patys partijos nariai, taigi tiesiog absurdiškas skaičius. Pernai „Baltijos tyrimai“ prieš pat EP rinkimus skelbė Radžvilo komitetui lygiai tą patį. Tačiau jis paneigė prognozes ir surinko 3,3 procento. Surinko po mėnesio kampanijos, turėdamas bent keturis kartus mažiau žmonių, bent perpus mažiau pinigų, laiko, jokio debatų eterio. Pagaliau – ir be šių žodžių autoriaus.

„Baltijos tyrimai“ pernai nieko nepasimokė ir šiemet vėl varo tą pačią propagandą. Ji vėl nepasiteisins. Tačiau būtent dėl to, kad žmonės tokiais gąsdinimais patiki, jų gali užtekti, kad pranašystė išsipildytų. Juk tokie reitingai ir „ekspertų“ valentinavičių vieši aiškinimai, jog neturime jokių šansų, yra skirti būtent tam, kad dalis žmonių patikėję apsispręstų nebebalsuoti ir būtent jų balsų, tų poros tūkstančių nesiryžtančiųjų, pritrūktų iki 5 procentų. 

Tačiau jeigu svarstote už mus balsuoti ir girdite iš TV, iš portalų ir kitur žinią, kad taip išmesite balsą, turėtumėte ne paklausyti, o susimąstyti ir net kaip reikiant įsižeisti. Susimąstyti, nes jeigu iš tiesų nebūtų daug planuojančių už mus balsuoti, niekam ir nereikėtų vargintis aiškinant, kad tai išmestas balsas. Įsižeisti, nes tai itin piliečius žeminanti žinutė. Jos esmė: jūsų balsas nieko nelemia ir nieko nekeičia. Galite jį arba išmesti, balsuodamas savo galva, arba neišmesti, jeigu balsuosite, kaip jau dabar balsuoja kuri didelė grupė. Eikite su banda arba liksite kvailio vietoje. Pagrindinė žinutė kalbose apie išmestą balsą yra tokia: jūsų balsas nieko nelemia, nebent balsuosite kaip įprasta. Tačiau laisvo pasirinkimo esmė ir yra galėti sukurti pokytį balsuojant ne taip, kaip buvo įprasta. 

Tačiau dar daugiau, niekas rimtai nesusimąsto, ką reiškia išmestas ir neišmestas balsas. Išmestas balsas tai toks balsas, kuris nieko nelemia rinkimų rezultatuose. Tačiau būtent balsas už politikus ar partijas, kurios ir taip pateks į Seimą, yra visiškai išmestas. Mūsų atveju dažnai renkamasi tarp visiškai artimo pažiūromis NS arba kompromisinio varianto, pavyzdžiui, krikdemiškų TS-LKD kandidatų. Tačiau čia balsuoti už TS-LKD kandidatus kaip tik ir reiškia išmesti balsą. TS-LKD kandidatai, esantys jų sąrašo viršuje, ir taip be jokios abejonės ir be jūsų balso pateks į Seimą. Nėra jokios reikšmės, kelintu tiksliai numeriu jie tą padarys. Todėl balsas už juos yra iš tiesų išmestas jūsų balsas, nes nieko nepakeičia. Tobula klasta yra kviesti balsuoti taip, kad jūsų balsas tik patvirtintų ir taip nulemtą rezultatą. 

Tuo tarpu balsuodami už NS, jūs galite – nors tai ne garantuota – nulemti realų pokytį, visiškai naujos partijos, kuria pasitikite (nes svarstote) patekimą į parlamentą. Ir būtent dėl to, jog patekimas yra realus, bet nėra garantuotas, jūsų balsas čia yra prasmingas ir neišmestas. Jis gali būti lemiamas. Praėjusiais metais surinkę 42 000 balsų, šiemet turime surinkti apie 65 000 ir ta linkme nuosekliai dirbome, esame daug geriau žinomi, girdimi ir pastebėti, sukūrėme eilę skyrių, vien patys nariai suaukojo partijai per 40 tūkstančių eurų nario mokesčio. Tai rodo didelį tikėjimą bendru reikalu, kurio neturi kitos neparlamentinės partijos. Neturiu abejonių, kad po praėjusių metų mūsų gautų balsų skaičius išaugs. Niekas negali pasakyti, ar to užteks 5 procentams peržengti. 

Todėl šis balsavimas, jeigu svarstote palaikyti NS, yra pilietinės ir žmogiškos drąsos reikalas. Kaip mes drįstame politinio korektiškumo ir cenzūros atmosferoje kalbėti tai, ką kalbame ir ką (kaip žinome) tyliai galvoja daugybė žmonių Lietuvoje, taip ir jūs galite išdrįsti surizikuoti. Ir ta rizika net nėra didelė. Nes balsuojant už didžiąsias partijas, kurios seniai keičiasi vietomis pakaitomis valdydamos Lietuvą, tikrai niekas esmingo pasikeisti negali. O balsuojant už mus, yra didelis šansas, jog pokyčiai ne tik įvyks, bet ir konkrečiai jūsų balsas bus lemiamas. Valatkos ir valentinavičiai labai norėtų, kad jums pritrūktų drąsos. 

Baigiant reikia pasakyti svarbiausią praktinį patarimą. Būtent dėl to, jog yra masiškai skleidžiama žinia, jog balsuodami už mus prarasite balsą, yra labai svarbu – jeigu mus palaikote – parašyti apie tai viešai. Pasidalinkite savo balsavimu socialiniuose tinkluose, parašykite, kodėl taip pasirinkote, parašykite, kaip jaučiatės, parašykite, ką reitingavote. Leiskite jus matantiems žmonėms pajusti, kad ir jie ne vieni, kad aplink juos yra daug žmonių, kurie ryžosi šiam pasirinkimui ir balsuoja už Nacionalinį susivienijimą. Pasekite Jurgos Lago, Vido Rachlevičiaus, Žydrūno Savicko, Roberto Grigo, Arvydo Janulaičio ir kitų iškilių žmonių pavyzdžiu. Psichologiškai tai labai svarbu. Net jeigu jums atrodo, kad jūsų socialinio tinklo įrašų beveik niekas nemato, nesikuklinkite, ir tam vienam artimam žmogui tai gali būti padrąsinimas. Ir to vieno artimo žmogaus gali pritrūkti iki įrodymo, kad esame pasiruošę kažką pakeisti savo valstybėje ir būti joje šeimininkais.