Povilas Žumbakis. „Bideno Amerika – bilionieriai, bolševikai ir biurokratai“

Svarbiausias pasaulyje metų politinis įvykis – JAV Prezidento ir Kongreso rinkimai, vyksiantys šių metų lapkričio 3 dieną. Apie situaciją JAV, rinkimų eigą ir svarbiausius juose keliamus klausimus, kandidatų perspektyvas ir porinkiminę Ameriką kalbamės su Lemonte (Čikagoje) gyvenančiu iškiliu JAV lietuviu teisininku dr. Povilu Žumbakiu. 

- Norėčiau pradėti nuo abstraktaus, bet kartu tai, kas svarbiausia, išsakyti leidžiančio klausimo. Kokiomis mintimis pasitinkate artėjančius rinkimus, kas atrodo svarbiausia jų akivaizdoje? 

- Neapleidžia mintis, kas atsitiktų, jeigu laimėtų Bidenas? Būtų bilionierių, bolševikų ir biurokratų valdžia. Paaiškinsiu kodėl. Bilionierių globalistų, nes jie šimtais milijonų dolerių dabar remia Bideną. Štai vakar išėjo naujas per šimto milijonų dolerių vertės pirkimas. Bidenas visą kampaniją vykdo mokamai, per medijas. Per paskutines šešias dienas penkias jis slėpėsi „sklepe“. To nėra buvę. 

Toliau bolševikai. Jie dabar rengiami universitetuose, bet aktyviausiai reiškiasi gatvėse. Jose dabar siautėja dvi bolševikinės organizacijos: „Black lives matter“ (BLM) ir ANTIFA. ANTIFA yra dar sovietinių laikų reliktas, tačiau labai gerai finansuojama turtingų baltųjų šeimų vaikų, lankančių universitetus. Tai organizacija, perkanti brangią techniką, ištraukianti savo narius iš kalėjimų. BLM remiasi masiniu lėšų rinkimu ir per pirmąją riaušių savaitę po G. Floydo mirties surinko per 100 milijonų dolerių. Trys jos steigėjai viešai pasisakė, kad tai marksistinė organizacija. Su ANTIFA dar aiškiau, ant šalmų jie užsidėjo kūjus. Jūs Lietuvoje tikrai nematote, nes žiniasklaida neperduoda, bet riaušės šiuo metu vis dar vyksta apie 50 miestų. Portlande riaušės vyksta jau per 100 dienų iš eilės. Sugriauti pastatai, sužlugdyti verslai. Visi nukentėję žmonės balsuos prieš šitų riaušininkų rėmėjus. 

Biurokratija yra suaugusi su akademija. Keli milijonai žmonių dirba valstybės tarnyboje. Jų neįmanoma atleisti, dauguma jų priklauso profsąjungoms. Kiekvienas naujas prezidentas paskiria apie 3000 žmonių, kurie pasitraukia kartu su juos paskyrusiu prezidentu. Tačiau šie žmonės dirba su daugybe karjeros tarnautojų, kurių negalima atleisti, kurie priešinasi politinio pasitikėjimo tarnautojams. Šių karjeros tarnautojų daug daugiau. Beveik visi jie linkę į kairę, neretai atvirai į marksizmą. Jie priešinasi Prezidentui, jeigu jis ne kairysis. Paprastas pavyzdys: užsienio politikos sektoriuje dirba per 15 000 tokių karjeros tarnautojų. Jie tiek nusiteikę prieš Trumpą, kad nesilaikė net tradicijos iškabinti ambasadose prezidento portretus. 

Esmė – Bideno JAV būtų valstybė, kurioje gal ir gerai kelioms konkrečioms privilegijuotų žmonių grupėms, bet ne daugumai amerikiečių. Dauguma amerikiečių jos negalėtų atpažinti. 

- Iškart akcentavote finansavimo klausimus. Paprastai JAV daug skundžiamasi kandidatų finansavimu ir pinigų įtaka. Šiemet to beveik nesigirdi. Kokios to priežastys? Kas finansuoja Bideną ir Trumpą?

- Žiniasklaida beveik totaliai valdoma kairiųjų ir remia Bideną, todėl šiemet apie pinigus nekalba. Demokratai šiemet renka kelis kartus daugiau paramos. Yra trys būdos kampanijoms remti. Yra trys būdai remti kandidatus. Vienas, remti tiesiogiai patį kandidatą. Taip galima skirti daugiausiai 2800 dolerių. Antras būdas yra aukoti neribotą sumą pačiai partijai. Tarkime, demokratai gali prašyti paaukoti milijardą ir tai neįsiskaito į kampanijos ribas. Bent respublikonai daugumą partijos gautų lėšų skiria Atstovų Rūmų ir Senato rinkimų kandidatams, ne Trumpui. Trečias būdas, žmonės gali sudaryti komitetą ir aukoti jam. 

Demokratai skelbia, kad vidutinis aukos už Bideną dydis yra 49 doleriai. Suprask, remia tik paprasti žmonės. Tačiau žiniasklaida tyli apie tai, kad beveik visi turtingiausi žmonės, kurie yra globalistai ir jaučiasi peržengę Ameriką, remia Bideną. Vien Michaelas Bloombergas ir vien tik reklamai Floridoje skyrė Bidenui 100 milijonų dolerių. Tokių pavyzdžių yra visa eilė. Konservatyviai skaičiuojant šiemet kampanijoms bus išleista per 11 milijardų dolerių ir dauguma jų yra demokratų (tokius skaičius pateikia „Wall Street Journal“). Trumpas yra pasakęs, kad partijos pinigų jam nereikia, kiek trūks, jis paskirs iš savo pinigų, ką kandidatas gali daryti neribotai. Be to, Trumpas pinigus naudoja labai efektyviai, kasdien skraido į palaikymo „ralius“ ir bendrauja su žmonėmis gyvai, remiasi ne vien reklamų pirkimu. Tuo tarpu Bidenas visą kampaniją sėdi užsidaręs namie ir remiasi išimtinai vien reklamomis. 

- Ar įmanoma prognozuoti JAV Prezidento rinkimų rezultatus? Įvairios apklausos ir prognozės rodo skirtingai, bet ar išvis verta jomis pasitikėti? Ar nėra rinkimai lenktynės koja kojon, kur viską lems fotofinišas? 

- Vertinant prognozes reikia pastebėti jas skelbiančių agentūrų darbą per 2016 metų rinkimus. Kadangi žiniasklaida yra prieš Trumpą, daugelis šaltinių stengiasi paveikti rinkėjus apklausomis – skelbia apklausas, kurios atitinka jų norimą rezultatą. Dabar prieš pat rinkimus didžiosios medijos pradeda skelbti apklausas, kuriose Trumpas atsilieka jau nebe 10-15 procentų, o vos 4-5 proc. Tai yra ne dėl kokybiškesnių apklausų, o dėl to, jog bandoma išsaugoti reputaciją, būtiną tam, kad po rinkimų ji išsaugotų patikimumą ir gautų komercinius užsakymus. Rasmussen Reports praneša, kad 52 proc. JAV registruotų balsuotojų teigiamai vertina Trumpo darbą, o 46 proc. vertina neigiamai. Jie vos ne vieninteliai teisingai prognozavo 2016 metų prezidento rinkimus. Aš manau, kad dabar pagrindinėse valstijose, lemiančiose rinkikų kolegijos sudėtis, yra nedidelė Trumpo persvara, nors šaltiniai rodo, kad viskas paklaidos ribose. 

Beje, šių rinkimų ypatybė yra masinis balsavimas paštu dėl viruso pavojaus. Balsai paštu kai kuriose valstijose siunčiami net be parašų ir daugybė žmonių tikisi masinio balsų klastojimo, didesnio skaičiaus sugadintų biuletenių. Kalifornijoje gausu atvejų, kai gyventojai konkrečiu adresu pasikeitę, o užtenka gauti biuletenį ir jį siųsti, niekas netikrina, ar asmuo tas pats. Siekiama, kad rinkimų naktį nebūtų aišku, kas laimėjo, kad būtų galima pritempti nugalėtoją per balsus paštu. Kai kurie demokratijų valstijų pareigūnai yra viešai pasakę rinkėjams: nebijokite, kas bus rinkimų naktį, mes laimėsime, kai baigsime skaičiuoti balsus paštu. 

- Žiniasklaida skelbia, kad koronavirusas yra svarbiausias rinkimų klausimas amerikiečiams. Ar ir kaip jis paveiks rinkimų baigtį? Ką piliečiai laiko atsakingais už ligos padėtį šalyje?

- Vieni sako, kad virusas yra svarbiausia tema, kitiems verslo ir gyvenimo lygio klausimai svarbesni. Aišku, abu klausimai susiję. Nuo sausio mėnesio varoma propaganda, kad Trumpas kaltas dėl viruso atėjimo į Ameriką. Faktiškai, Trumpas buvo pirmasis viešai reagavęs į viruso pasirodymą JAV ir daręs tai, ką federalinė valdžia gali daryti. Pavyzdžiui, po 5 dienų nuo viruso pasirodymo šalyje, jis nutraukė susisiekimą su Kinija, atitinkamai per 10 dienų nutraukė susisiekimą su Italija. Dėl šių dalykų demokratai Trumpą skelbė rasistų. Tuo pačiu metu Pelosi, Cuomo ir kiti demokratai skelbė, kad nėra jokio pavojaus, ragino žmones eiti į gatves ir konkrečiai į kinų rajonus. Be to, Trumpas suorganizavo sveikatos apsaugos įstaigoms masinę pagalbą pasitelkdamas privačias bendroves. JAV prezidento galios leidžia jam priversti bendroves ypatingomis aplinkybėmis gaminti tai, ko reikia valstybės reikmėms. Kai Kinija supirko visas reikiamas priemones, Trumpo nurodymu šalies įmonės pradėjo gaminti šias reikiamas priemones valstybės užsakymu. Trečia ir svarbiausia, pagal JAV įstatymus su ligomis tvarkosi valstijos ir federalinė valdžia gali kištis tik kaip pagalba. Kai valstijos kreipėsi į federalinę valdžią, ši stokojo priemonių, nes Obamos administracija buvo visas reikiamas priemones išnaudojusi ir neatstačiusi atsargų po kiaulių gripo. Žmonės suvokia šią situaciją. 

Dabar Bidenas sako, kad jeigu mokslininkai rekomenduos, visiškai uždarys JAV ir jos ekonomiką, kad būtų išvengta antrosios bangos. Trumpas sako, kad negalima uždaryti visko, nes per ekonomiką tai duos daugiau žalos. Jis siūlo uždarinėti tik konkrečias teritorijas. O siautėja virusas daugiausiai demokratų valdomose teritorijose. Pavyzdžiui, daugiausiai žmonių nuo koronos mirė Niujorke ir Niudžersyje. Abiejose valstijose, kai susirgo senukai, jie buvo nepriimami į ligonines, o siunčiami į senelių prieglaudas. Ten jie užsikrėtė ir mirė masiškai. Tai buvo tiesiogiai gubernatoriaus sprendimas. Kai galiausiai valstijos valdžia kreipėsi į Trumpą, jis per dvi savaites pastatė karo ligoninę ir atsiuntė karo laivą. Abu jie galėjo priimti per 3 tūkstančius pacientų. Tačiau vien Niujorke mirė 25 tūkstančiai žmonių. Kitos daugiausiai aukų pareikalavusios valstijos buvo Kalifornija, Ilinojus ir Mičiganas. Visur demokratų gubernatoriai sprendė, kaip pritaikyti sveikatos apsaugos sistemą. Kas įdomu, 7 demokratų gubernatoriai sutarė (ir tai nutekėjo žiniasklaidai), jog uždarys valstijas kuo labiau, kad nukentėtų ekonomika ir tai rinkimuose pakenktų Trumpui. Yra prasitarimų, jog demokratų valstijos „atsidarys“ kitą dieną po rinkimų. Įdomu, jog nacionalinėje apklausoje 56 procentai amerikiečių šiemet pasisakė, kad gyvena geriau nei prieš rinkimus, nors ir siaučia virusas. Žinoma, žiniasklaida apie šią apklausą visiškai tyli. 

- Kaip vertinate paskutinius prezidento rinkimų debatus? 

- JAV debatų sistema yra savita. Prieš daug metų naivūs respublikonai sutiko, kad debatus organizuotų komisija, kurią sudaro 5 demokratai ir 5 respublikonai. Kairieji respublikonai, nekenčiantys Trumpo, paskyrė keturis iš penkių antitrumpiškai viešai nusistačiusius komisijos narius. Komisija viską – nuo laiko, vietos iki žurnalistų – parinko nepalankiai Trumpui. Žurnalistai parinko temas ir didelį jų skaičių, kad nebūtų galima apsistoti ties viena tema ilgiau. Nekelti ekonomikos, užsienio politikos, gynybos, migracijos klausimai, vietoje to kalbėta apie viruso ir aplinkosaugos reikalus. Kadangi pirmuose debatuose Trumpas agresyviai trukdė Bidenui meluoti, žmonėms tas labai nepatiko, Trumpas šia prasme pralaimėjo dėl savo stiliaus. Antrieji debatai neįvyko dėl viruso. Tretieji debatai turėjo naujas taisykles ir Trumpas prie jų prisitaikė. Kalbantis su žmonėmis, niekas nesiginčija, kad Trumpas laimėjo trečiuosius debatus. 

- Kas juose buvo svarbiausia?

- Labai svarbu, jog Trumpas privertė Bideną debatuose atsiskleisti, kad jis yra prieš skalūninių dujų ir naftos gavybą ir naftos industriją apskritai. Bidenas sakė, kad nėra prieš, bet Trumpas priminė anksčiau jį daug kartų pasisakius prieš skalūnų gavybą. O Trumpo komanda surinkusi tokių pasisakymų įrašus ir nuolatos juos skelbia socialiniuose tinkluose. Skalūninės gavybos industrijos uždarymas JAV reikštų milijonų darbų uždarymą ir kainų kilimą. Gavybos bendrovės užsidarytų tiesiog dėl draudimo, bet fabrikai taip pat turėtų užsidaryti nebe dėl perkėlimo į užsienį, o dėl nekonkurencingumo. Trumpas labai daug dirbo, kad grąžintų pramonę iš užsienio, ir svarbiausia tam buvo maži verslo mokesčiai ir pigūs energetiniai ištekliai. JAV gauti elektrą, naftą ar dujas yra trigubai pigiau negu Europoje. Vadinamoji „Rūdžių juosta“, valstijos prie Didžiųjų ežerų, nors dabar tai nebetikslus terminas dėl pasikeitusios ekonomikos, yra ypatingai priklausoma nuo skalūnų industrijos ir analitikai šiandien sako, kad vien tuo pasisakymu Bidenas pralaimėjo Pensilvaniją. 

Čia galima paaiškinti platesnį vaizdą. Kinija gamina plieną pigiai ir parduoda Europai ir Amerikai dėl strateginių tikslų, kad tokia gamyba nevyktų Amerikoje. Bushas ir kiti globalistai sakė, kad pramonės nereikia saugoti, nes galima įsivežti pigiau, ypač iš Kinijos. Trumpas tai laikė strategine klaida ir planavo atstatyti sunkiąją pramonę. Todėl jis uždėjo didelius mokesčius plieno importui. Trumpą pradėjo pulti stambieji prekybininkai, kuriems tai didino gamybos kaštus, tačiau dėka naujų prekybos sutarčių tai susibalansavo ir pradėjo stotis ant kojų JAV plieno fabrikai. Naujos technologijos leido naują pramonę statyti daug švariau nei buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų. Tas pats su anglies, aliuminio ir kita pramone. Dabar tos „Rūdžių juostos“ valstijos pritraukė ir naujausias industrijas, kompiuterių ir kitą pramonę. Ir dėl to pats pavadinimas joms nebetinka. 

Kitas esminis debatų momentas buvo Bideno iškalbinga tyla į klausimą, ar jis didintų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją tapęs prezidentu. Jis tylėjo, to nepaneigė. Amerikiečiams tai baisus konstitucinės sąrangos vertimas aukštyn kojomis ir jie šį epizodą tikrai pastebėjo. Pagaliau Trumpas iškėlė visos žiniasklaidos nutylimą klausimą apie jo sūnaus Hunterio kompiuteryje rastus įrodymus apie jų šeimos praturtėjimą iš užsienio kompanijų. Vien buvusio Maskvos mero žmona Bideno sūnui nusiuntė 3,5 milijono dolerių. Bidenas į tai atsakė nuvalkiota fraze, kad tie įkalčiai netikri ir juos pakišo Rusija. Klausimas, kiek dar tada kompromato apie Bideną turi Rusija. 

- Lietuvos skaitytojams Hunterio Bideno kompiuterio istorija tikriausia negirdėta. Ar galite paaiškinti kontekstą ir kas ten apskritai svarbaus?

Prieš tris savaites seniausias JAV laikraštis „New York Post“, pradėtas JAV Tėvo Kūrėjo (Founding Father) Aleksandro Hamiltono ir turintis penktą didžiausią tiražą JAV, paskelbė, kad turi Bideno sūnaus Hunterio kompiuterį su tūkstančiais jo laiškų, atskleidžiančių susirašinėjimą su Kinija, Ukraina ir kitų šalių biurokratija. Kaip tas kompiuteris atsidūrė laikraščio rankose? Bideno sūnus Hunteris turi problemų su narkotikais, dėl to išmestas iš kariuomenės. Nežinia, kokios būklės būdamas, jis nunešė taisyti savo kompiuterį taisyti ir nesusimokėjo. Pagal valstijos įstatymą, jeigu kas nors pusę metų neapmoka taisymo darbų ir neatsiima pataisyto daikto, tas daiktas atitenka taisytojui. Žmogus, pataisęs Bideno sūnaus kompiuterį, pamato, kas jam atiteko. Originalą atiduoda vietinei policijai, o kopiją – Trumpo advokatams. FTB pareikalauja perleisti jiems tą kompiuterį, nes jis esą reikalingas vienoje tiriamoje byloje apie pinigų plovimą. 

Kompiuteryje randa, kad jis gauna 10 milijonų dolerių sau ir savo šeimai, ir nurodymus, kaip jis turi jais dalintis savo aplinkoje. Nurodyta, kad „10 proc turi tekti „didžiajam Bidenui“, taip pat, kad jam turi tekti 50 proc sūnaus algos. Reikia suprasti, kad tai Joe Bidenui, tėvui. Šis viešai ginasi, kad nieko nežino apie jokius sūnaus reikalus, nors tame pačiame kompiuteryje ir jo vaidmui. Charakteringa, jog Joe Bidenas visada atsako, kad pats asmeniškai jokių pinigų iš užsienio kompanijų nėra gavęs. Žinoma, neneigia, kad gavo jo šeima. Visa tai jau savaitę blokuoja visa didžioji JAV žiniasklaida, net sąžiningesnė kaip „Wall Street Journal“. Niekur nieko nerašo arba aprašo kaip nepagrįstus gandus, kuriuos čia pat paneigia kaip neva Rusijos pinkles. Pranešė tik populiariausia kabelinė televizija Fox. Viską vainikavo tai, kad Twitter ir Facebook atvirai pasakė „New York Post“, kad blokuos jų prieigą prie socialinių tinklų tol, kol šie rašys tai apie Joe Bideną. Atseit, tai šmeižtas. Ir taip blokuojamas seniausias ir penktas didžiausias JAV laikraštis. Nors pats Bidenas ar jo sūnus neneigė, kad tai jo kompiuteris, H. Bideno advokatas net oficialiai kreipėsi į taisyklą dėl kompiuterio grąžinimo jam kaip advokatui. Garantuoju, kad Europoje apie tai nieko nerašoma ir nekalbama. 

- Joe Bidenas nepaneigė, jog laimėjęs rinkimus plėstų Aukščiausiojo Teismo kolegiją, jeigu Amy Coney Barrett bus patvirtinta teisėja. Kodėl tai taip svarbu, ką tai reikštų JAV? Ar tokia perspektyva motyvuoja abiejų pusių rinkėjus?

- Triukšmas dėl Amy Coney Barrett paskyrimo kilo dėl to, jog demokratai reikalavo Trumpo neskirti naujos teisėjos po teisėjos Ruth Bager Ginsburg mirties, paliekant tai būsimam prezidentui. Toks reikalavimas eina prieš visą JAV istoriją ir Konstituciją. Konstitucija ne rekomenduoja, o įsako, kad prezidentas turi skirti teisėjus atsilaisvinus jų vietai. Per rinkimų kampaniją į Aukščiausiąjį Teismą teisėjai buvo skiriami 29 kartus ir tai niekada nebuvo laikoma problema. Kandidatus tvirtina Senatas. Jeigu Senatą kontroliuoja ta pati partija, kuriai priklauso Prezidentas, kaip yra dabar, 22 kartus kandidatas buvo patvirtintas. Kai Senatą kontroliuoja kita partija nei priklauso Prezidentas, patvirtintos tik 2 nominacijos. Demokratai sako, kad kaip 2016 metais Obama neskyrė kandidato prieš rinkimus, taip to neturėtų daryti ir Trumpas. Tačiau Obama nebūtų turėjęs daugumos Senato palaikymo. Po šio paskyrimo galutinai praradę daugumą Aukščiausiajame Teisme demokratai siektų jį išplėsti ir pripildyti sau tinkamais teisėjais. 

Tačiau siūloma išplėsti ir šio teismo funkcijas. JAV Kongreso tikslas yra rašyti įstatymus, o ne juos įgyvendinti ar vertinti jų konstitucingumo. Įstatymus vykdo Prezidento administracija, kuri negali rašyti įstatymų ar vertinti jų konstitucingumo. Aukščiausiasis Teismas yra atskira nepriklausoma institucija ir įsikiša, kai tarp Kongreso ir Prezidento kyla ginčas dėl įstatymų įgyvendinimo ar konstitucingumo. Teismas negali perrašyti įstatymų, pasakyti, ko jam trūksta ar ką rašyti kitaip. Teismas gali tik įvertinti, ar įstatymas atitinka Konstituciją. Taip pat jis neturi jokių galių įgyvendinti savo sprendimus, tą daro administracija. Demokratai dabar nori paskirti teisėjus, kurie ignoruotų, kas parašyta Konstitucijoje, ir užmirštų dviejų šimtų metų teisinę tradiciją. Jie nori, kad Teismas taisytų įstatymus ir taikytų juos šiai dienai. Taptų tarsi įstatymų superleidėju (superlegislator). 

Antra, demokratai žada panaikinti rinkimuose rinkikų kolegijas. Šis mechanizmas dabar suteikia galią visoms valstijoms, nors ir neturinčioms daug gyventojų. Jį panaikinus, penkios didžiausios valstijos išrinktų Prezidentą. Taip pat jie planuoja didinti valstijų skaičių dalinant didžiuosius miestus į kelias valstijas ir taip kuriant Senato rinkimų apygardas. 

Norėčiau paliesti ir tai, kas Bideno ir demokratų valdžios atveju aktualiausia Lietuvai – užsienio politiką. Obama su viceprezidentu Bidenu visur nusileido Rusijai dėl Krymo, o vietoje pagalbos ginklais nusiuntė pagalvių ir maisto davinių. Trumpas gi nusiuntė pagalbą ginklais ir aviaciją. Per keturis Trumpo valdymo metus Rusija Ukrainoje nebepasistūmėjo okupuodama teritorijas. Kaltinama, kad Trumpas sukėlė konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tačiau tai Obama grasino, kad Sirijoje panaudojus cheminius ginklus, JAV to netoleruos. Kai Sirijos diktatorius tą padarė, Bidenas nusiuntė Kerry pas Putiną ir maldavo įsikišti, daryti tvarką. Dabar tenka krapštyti iš ten Putino įtaką. Atitinkamai prie Obamos atsirado ir išsiplėtė Islamo valstybė, Trumpas pažadėjo ją sunaikinti ir tai buvo padaryta. Bideno šeima draugavo, nuolaidžiavo ir per sūnų lobo iš ryšių su Kinijos gynybos pramonės įmonėmis ir Kinijos komunistų partija. Demokratai yra nuolaidžiavimo politikos partija, Trumpas yra nenuolaidžiavimo politikos garantas. Trumpo dėka Lietuvoje dabar yra JAV dalinys, nors ir nedidelis, tačiau simboliškai labai svarbus, nes Rusijai puolant reikėtų žudyti JAV piliečius. Ir valdant Trumpui Putinas tikrai nedrįstų žengti į Lietuvą per amerikiečių karių lavonus. Bent aš manau, kad Bidenui laimėjus to dalinio Lietuvoje neliktų. 

- Istoriškai, kas laimi Ohają, laimi rinkimus. Kodėl taip yra ir ar galima spręsti apie abiejų kandidatų šansus Ohajuje?

- JAV rinkimuose prieš demokratų įsigalėjimą stovi Vidurio Amerika- apie trisdešimt valstijų. Ohajas čia labai įdomus, nes ekonomiškai yra labai įvairus ir panašus į Vidurio Ameriką, o mažumų skaičiumi panašus į demokratiškas pakrančių valstijas. Yra Ohajo dalių, kur dominuoja baltieji fabrikų darbininkai. Ohamas yra tarytum laboratorija, savotiškas JAV miniatiūrinis modelis. 

- Pats gyvenate JAV, be to demokratų valdomoje valstijoje, ir jaučiate nuotaikas. Ar egzistuoja tendencija, jog Trumpo rinkėjai bijo už jį pasisakyti viešai ir rinkimuose jų gali būti daugiau nei atrodo apklausose?

- Žmonės už Trumpą pasisakyti ne tik bijo, bet ir turi tam pagrindą. Jeigu ant namo ar ant mašinos užsiklijuoji, kad esi už Trumpą, gali sulaukti vandalizmo, tyčinės avarijos, net padegimų. Žmonės pradėjo gauti laiškus, kad jų pavardė įrašyta sąrašuose ir Trumpo pergalės atveju jiems bus atkeršyta. Kitose Ilinojaus dalyse dar yra pusiau laisvė, tačiau pačioje Čikagoje jau kelis dešimtmečius net už respublikonus viešai kalbėti yra nedrąsu ir pavojinga. Šiandien yra masinė tendencija – žmonės bėga iš socialistinėmis tampančių demokratų valdomų valstijų į respublikų valdomas. Dar nėra sienų tarp valstijų, bet apie šią problemą tikrai kalbama, aišku, ne žiniasklaidoje. Apskritai, negalima menkinti rinkimų svarbos visiems amerikiečiams. Ant kortos pastatyta JAV ateitis. Tos respublikos, kurią įsteigė JAV kūrėjai, demokratų ir Bideno pergalės atveju tikrai nebeliks, bus drastiškai einama link socialistinės valstybės su iš esmės kita santvarka. 

Kalbino Vytautas Sinica