Nacionalinis susivienijimas. Teisė ir teisingumas

Teisingumas yra pagrindas visų žmogiškų santykių, kurių tarpe yra ir valstybės valdymas. Vadovaudamiesi teisingumu galime ugdyti visų žmonių...

Teisingumas yra pagrindas visų žmogiškų santykių, kurių tarpe yra ir valstybės valdymas. Vadovaudamiesi teisingumu galime ugdyti visų žmonių santykių gėrį: kultūrą, švietimą, ūkinę veiklą, mokesčių sistemą, valstybės biudžetą, pareigūnų ir tarnautojų pareigų paskirstymą ir t. t. Auklėjimo ir švietimo paskirtis yra ugdyti teisingumą ir kitas su juo susijusias dorybes, tokias kaip išmintį (protą), drąsą ir saikingumą, bet dėl įvairių priežasčių reikalingos ir išorinės formaliai apibrėžtos organizacinės prievartinio poveikio priemonės - teisingumui visuomenėje nustatyti ir užtikrinti. Tokių priemonių visuma – teisė, o tos priemonės – įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuos leidžia valstybė. 

Valstybės leidžiami įstatymai (pozityvioji teisė) yra teisingi tik tada, kai yra grindžiami pamatinių, objektyvių ir visuotinių normų visuma, krikščioniškoje tradicijoje vadinama prigimtiniu įstatymu. Prigimtinio įstatymo nuostatos ir ja grindžiamo sąžiningo ir nešališko teisingumo Lietuvos teisė nepriėmė. Prigimtinį įstatymą pakeitė jau nepriklausomoje Lietuvoje įsteigto Konstitucinio Teismo (toliau KT) neskundžiamų ir galutinių nutarimų bei išaiškinimų visuma, kurią KT pavadino oficialiąja konstitucine doktrina. Be jokių įgaliojimų KT atmetė tautos referendumu priimtą LR Konstituciją kaip Pagrindinį valstybės įstatymą. Ir jos vietą dabar užima konstitucinė doktrina, kurią KT nariai, atsižvelgdama į savo  pačios nusistatytas pirmenybes ir esamus socialinius suvaržymus, nuolat plečia, pirmenybę atiduodami būdams, kurie labiausiai didintų jų gerovę ir galią. Savavališkai ėmęsis pozityvios teisėkūros, KT palaipsniui slopino ir darė sau pavaldžiomis kitas valstybės valdžios šakas, kol de facto tapo aukščiausia, niekam neatstovaujančia ir niekam neatskaitinga Lietuvos politine valdžia.

Vertybines nuostatas, kuriomis vadovaujasi Lietuvos KT formuluodamas savo oficialiąją konstitucinę doktriną, geriausiai apibūdina KT įprotis pirmiausia rūpintis ne visuomenės, bet pačių teisėjų ir įtakingų suinteresuotų grupių interesais. Tik atsiradęs KT ėmė skelbtis esąs aukštesnis už visus kitus Lietuvos teismus ir pasitvarkė, kad KT teisėjo atlyginimas būtų gerokai didesnis negu Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas. KT pirmiausiai pasirūpino savo, teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimų atkūrimu ir kompensavimu visų lėšų, kurias jie prarado krizės metu, nusprendę, kad atlyginimų sumažinimas dėl krizės negali turėti poveikio būsimoms teisėjų pensijoms (visiems kitiems Lietuvos piliečiams pensijos gali mažėti). Nepaisydamas interesų konflikto principo KT smulkmeniškai reguliavo aukštųjų mokyklų teisinę bazę. To išdavoje valstybinėms mokykloms buvo suteikta teisė kartu su valstybės finansuojamais studentais priiminėti ir besimokančius savo lėšomis. Interesų konfliktas: besimokančiųjų lėšų didelė dalis naudojama padidinti dėstytojų atlyginimus, tokių studentų daug priima universitetų Teisės fakultetai, į kuriuos po kadencijų KT grįžta jo nariai. Tokiu būdu jie iš anksto pasirūpina savo būsimais atlyginimais universitete.

Lietuvos teisminės valdžios uždarumas

Iš sovietmečio teisininkų ir jų paruoštos naujos kartos, kuriai jau teisės mokykloje įskiepijama ištikimybė ne teisingumui, bet teisininkų gildijai, tiksliau teisininkų nomenklatūrai, susiformavo uždara ir Tautai neatskaitinga nepriklausomos Lietuvos teisminė valdžia. Ši valdžia atkuria pati save – KT kuriamoje konstitucinėje doktrinoje nustatyta, kad Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, jei tam nepritaria Teisėjų Taryba, kurios daugumą sudaro teisėjų nomenklatūra. Tokį teisminės valdžios uždarumą KT konstitucinė doktrina apibrėžia kaip teisėjų ir teismų nepriklausomumą.

Visi bandymai reformuoti nepriklausomos Lietuvos teisėtvarkos institucijas baigdavosi nesėkme pirmiausia todėl, kad reformos būdavo patikimos patiems teisėjams. Visos reformos tik dar labiau padidindavo teismų uždarumą ir visuomenės nepasitikėjimą teismais dėl jiems būdingo viešumo ir atskaitomybės piliečiams stokos.

Teisinio pozityvizmo įsitvirtinimo padariniai Lietuvoje

Tautos nerinkto KT savavališkas įsitvirtinimas teisminės valdžios viršūnėje ir de facto aukščiausios Lietuvos politinės valdžios uzurpavimas kartu su viešpataujančia teisinio pozityvizmo ideologija neigiančia objektyvią tiesą ir prigimtinį įstatymą, o galiojantį įstatymą laikančia teisingu tik todėl kad tokia įstatymų leidėjo valia, atveria kelią valdžios savivalei, statistinės daugumos ar galios svertus turinčios mažumos diktatui, pakertančiam demokratijos pagrindus, kenkiančiam visuomenės ir valstybės bendrajam gėriui. 

Didžiausias teisėsaugos dėmesys teikiamas mažareikšmiams neįtakingų asmenų padarytiems nusikaltimams. Daugiau nei dvigubai viršydama ES vidurkį, Lietuva yra ES čempionė pagal santykinį kalinių skaičių (232 kaliniai 100 tūkst. gyventojų), o įtakingi politikai, politinės partijos ir turtingiausi asmenys išvengia atsakomybės net už nacionalinių projektų sužlugdymą, už didžiulių lėšų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos fondų išgrobstymą ir iššvaistymą. Tai demoralizuoja ir supriešina visuomenę, pamina bausmės neišvengiamumo principą ir skatina  nusikalstamumą.

Lietuvos teisminės valdžios organizacinės struktūros neefektyvumas

Pagal LR Konstituciją teismų sistema yra 4 pakopų: apylinkės teismas, apygardos teismas, Lietuvis apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (111 str. pirma dalis). Iš tikrųjų dėl 2019 m. priimto Konstitucijos pakeitimo teismų sistema yra 5 pakopų. Dabar galiojančios LR Konstitucijos 106 str. 4 dalis teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į KT dėl jo manymu Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų, jei tų įstatymų pagrindu priimtas sprendimas šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Iš čia išplaukia vienareikšmė išvada, jog KT dabar priklauso ir teismų sistemai ir yra aukštesnis už Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kadangi asmuo gali kreiptis į KT po šio asmens netenkinančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Iš pirmo žvilgsnio sukuriamas įspūdis, jog teisingumo siekiančiam asmeniui atsiveria didesnės galimybės sulaukti teisingumo. Iš tikrųjų yra priešingai. Pirma, didesnis pakopų skaičius reiškia ir ilgesnį bylinėjimąsi. Reikia gerinti jau esamų teismų darbą, idealiu atveju – pasiekti teisingumą jau pirmoje teismo instancijoje, o ne didinti teisminių pakopų skaičių. Tikslinga mažinti pakopų skaičių, pirmiausiai panaikinant Lietuvos apeliacinį teismą ir įpareigojant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą spręsti ir teisės, ir fakto klausimus. Antra, KT įvedimas į teismų sistemą nepadidins teisingumo. KT, jau minėta, vadovaujasi savo paties kuriama konstitucine doktrina, ne Tautos referendumu priimta LR Konstitucija, kurios KT nelaiko Pagrindiniu Lietuvos įstatymu.

Teisingumo nedidina ir specializuoto – administracinio teismo buvimas teismų sistemoje. Kaip jau minėta,  įtakingi politikai, politinės partijos ir turtingiausi asmenys išvengia atsakomybės už savo nusižengimus, gana dažnai – administraciniuose teismuose. Administracinių teismų panaikinimas, jų funkcijas perduodant bendrosios kompetencijos teismams, pirma, vienodintų teisingumo taikymą eiliniams piliečiams ir asmenims iš elitinių sluoksnių, antra, sumažintų valstybės išlaidas teismų išlaikymui (mažiau aptarnaujančio personalo).

Konstitucinio Teismo tikslingumas

Siekiant atstatyti sugriautą Lietuvos valdžios šakų (įstatymų leidimo, vykdomosios ir teismų) pusiausvyrą, būtina panaikinti KT. Bandymai sumažinti KT aktyvizmą padėties esminiai nepagerintų. Galima būtų uždrausti dabar KT dažniausiai vykdomą abstrakčią teisės aktų atitikimo Konstitucijai patikrą (teisė akto patikra prieš jį taikant konkrečioje byloje, iškart po to teisės akto priėmimo ar net jo svarstymo metu – būtent tokia patikra kuria sąlygas konstituciniams teismas iškilti virš savo šalių parlamentų ir juos kontroliuoti) ir apriboti KT veiklą tik konkrečia teisės aktų patikra (teisės akto atitikimas Konstitucijai vertinamas tik po to, kai visų lygių eiliniai teismai teisės akto atitikimą Konstitucijai vertintų tik po to, kai visų lygių eiliniai teismai – nuo apylinkės teismo iki aukščiausiojo teismo – taikydami minėtąjį teisės aktą nepajėgė tinkamai išspręsti konkrečios bylos). Konkreti patikra sumažina konstitucinių bylų skaičių, kadangi klausimas arba išsisprendžia eiliniame teisme, arba opozicinės parlamentinės partijos, norėdamos „įgelti“ daugumai, daugiau pagalvoja – per daug ilgai užtrunka, kol aktas pereina visų lygių teismus ir jį pradeda svarstyti KT. Tačiau ir tokia reforma, reikalaujanti nemažai pakeitimų LR Konstitucijoje, galutinai neuždaro landos KT uzurpuoti absoliučią valdžią. Tokia landa yra konstituciniam teismui suteikiamas Dievo vaidmuo – konstitucinės išminties monopolis, galutinių ir neatšaukiamų sprendimų teisė ir konstitucinės demokratijos garanto vaidmuo.

Pasaulyje yra daug demokratiškesnių nei Lietuva šalių, kuriose nėra vienos įstaigos, turinčios konstitucinės išminties monopolį, bet kuriose puikiai veikia taip vadinama decentralizuota įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra. Tai, pavyzdžiui, JAV, visos Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, kai kurios Britanijos tautų sandraugos valstybės. Tinkamai paredagavus, Lietuvoje galima būtų pasinaudoti bet kurios iš šių šalių įstatymų konstitucinės priežiūros sistema. Kadangi Lietuva yra kontinentinės teisės valstybė, paprasčiausia būtų remtis patirtimi Skandinavijos šalių patirtimi (taip pasielgė Konstitucinio Teismo neturinti Estija), kitos paminėtos šalys yra bendrosios teisės valstybės. 

Atgavusi nepriklausomybę Lietuva dėl dviejų pagrindinių priežasčių pasirinko centralizuotą įstatymų leidimo teisinę priežiūrą (įsisteigė KT). Pirma, tikėjosi prisijungti prie Europos Sąjungos ir pradėjusi rengti savo konstituciją, pavyzdžiu laikė kontinentinės Europos civilinės teisės valstybes, ypač Vokietiją, ir pirmenybę teikė jų patarimams. Antra, atsikračiusios komunistinių politbiurų, Lietuva ir kitos pokomunistinės šalys (išskyrus Estiją) nesugebėjo atsikratyti įsišaknijusio paternalizmo – trūko šeimininko, kuris tartų paskutinį žodį ir „pamaitintų liaudį“. Konstitucinis teismas idealiai tiko užpildyti atsiradusią tuštumą.

Teisėsaugos pertvarkos veiksmai

Atkuriant teisingumą, svarbiausia yra švietimas, kurį taip pat reikia pertvarkyti, pirmiausia atgaivinant dorinį ugdymą. Švietimo poveikis gali išryškėti tik per ilgą laiką. Teisėtvarkos ir teisėsaugos sistemoje būtina: 

1. Suderinti teismų nepriklausomumą su veiksminga parlamentine ir visuomenine kontrole, griežtai išsaugant valdžių atskyrimo principą;

2. Įtraukti visuomenės atstovus į teismų ir visos teisėsaugos sistemos reformą ir jos priežiūrą. Mišrios – tarėjų ir profesionalių teisėjų – kolegijos nagrinėtų civilines ir nesunkias baudžiamąsias bylas, prisiekusiųjų – baudžiamąsias bylas, kai kaltinamajam gresia didesnė bausmė, pavyzdžiui, įkalinimas ilgesniam nei pusei metų.  Prisiekusiųjų teismų ir tarėjų institucijų įvedimas – svarbus būdas įveikti pasitikėjimo krizę, susvetimėjimą ir korupciją teisėsaugos sistemoje. Visuomenė narių – tarėjų ir prisiekusiųjų – dalyvavimas su sprendimo teise vykdant teisminę valdžią esminiai sumažintų dabartinį teismų uždarumą. Taip  Tauta ugdytųsi gebėjimus vykdyti savo aukščiausią suverenią galią;

3. Inicijuoti Teisėjų Tarybos pertvarką, kad teisėjų atrankos, skyrimo ir vertinimo procese galių turėtų nuo politinės ir teisinės valdžios nepriklausomi, visuomenės pasitikėjimą turintys ir Seimui atskaitingi asmenys (pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį). Teisėjų Taryboje politinės ir teisinės valdžios atstovai neturėtų sudaryti daugiau ketvirtadalio, o kiti turėtų būti nei su teisės akademinėmis institucijomis, nei su teisėsaugos institucijomis nesusiję asmenys (reikalauja atitinkamos konstitucinės nuostatos keitimo);

4. Naikinti administracinius teismus, jų funkcijas perduodant bendrosios kompetencijos teismams ir įsteigiant administracinių bylų skyrius bendrosios kompetencijos teismuose. Naikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų atrankos kolegiją, sudarant sąlygas visas bylas nagrinėti kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo spręsti ir teisės, ir fakto klausimus. Naikinti Lietuvos apeliacinį teismą, paliekant trijų pakopų teismus: apylinkių (I instancija), apygardų (apeliacinė instancija) ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (kasacinė instancija), kas reikalauja atitinkamų konstitucinių nuostatų keitimo.

5. Naikinti LR Konstitucinį Teismą ir Skandinavijos šalių pavyzdžiu įteisinti decentralizuotą įstatymų leidimo konstitucinę priežiūrą: visų lygių teismai privalo vertinti įstatymų konstitucingumą, kai to reikia nagrinėjant konkrečią bylą.  Tik konfliktuojant dėl konstitucinių sprendimų žemesnėse teisminėse institucijose, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priklauso galutinio sprendimo teisė. Suomijos pavyzdžiu Seime įsteigti Konstitucinės teisės komitetą, kuris, padedamas konstitucinės teisės specialistų, visam Seimui teiktų tik rekomendacinio pobūdžio išvadas apie rengiamų įstatymų atitikimą LR Konstitucijai. Keli pavyzdžiai iš decentralizuotos įstatymų konstitucingumo patikros. Jei jau veikiančio įstatymo konstitucingumo klausimas iškyla teisme, tai Suomijos Konstitucijos 106 straipsnis įpareigoja teismus elgtis taip: „Jei byloje, kurią nagrinėja teismas, įstatymo taikymas akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai, teismas turi atiduoti viršenybę Konstitucijos nuostatai.“ Švedija turi labai panašią konstitucinę nuostatą, tačiau prie jos yra dar vienas sakinys: „Tačiau jei teisinę normą [prieštaraujančią Konstitucijai] patvirtino Parlamentas arba Vyriausybė, tai į tokią teisinę normą gali būti neatsižvelgiama tik aiškiai parodžius klaidą“.

6. Ginti viešąjį interesą ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą, kai svarstomi ūkiniai projektai, galintys pakenkti gamtinei ar kultūrinei aplinkai. Visuomeninės organizacijos turi turėti visas galimybes ginti viešąjį interesą teisme.

Viešųjų pirkimų reguliavimo, korupcijos prevencijos, efektyvaus viešojo valdymo ir kiti neretai su teisine sistema siejami klausimai aptariami kitose programos dalyse. 




Susiję

Vytautas Daujotis 6744590140052050760
item