Nacionalinis susivienijimas. Aukštojo mokslo politikos programa

1. Aukštojo mokslo misijos atkūrimas Lietuvos švietimo politikoje per paskutinį dešimtmetį įsigalėjusi neoliberalizmo ideologija savo kraš...

1. Aukštojo mokslo misijos atkūrimas

Lietuvos švietimo politikoje per paskutinį dešimtmetį įsigalėjusi neoliberalizmo ideologija savo kraštutine libertarizmo forma įsiskverbė ir į studijų programas. Libertarizmas, genderizmas jau dėstomi kaip mokslai, lygiai taip pat kaip okupacijos metais buvo dėstomas „mokslinis komunizmas“. Neatsitiktinai Vilniaus universitete „mokslinio neoliberalizmo“ įsigalėjimas sutapo su globalistinės rinkos plėtrai Lietuvoje trukdančių lituanistinių padalinių ir lietuvių kalbos statuso menkinimu ir niekinimu. Naujasis universiteto rektorius ne tik nežada to stabdyti, bet ir pasisako už aršesnę Lietuvos nutautinimo politiką: visai Lietuvai kaip Europos Unijos detalei „reikia tvirtesnio „tarpusavio įsipareigojimo akto“ [sąmoninga aliuzija į 1791 m. spalio 20 d. „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo aktą, užbaigusį ir įtvirtinusį Gegužės 3 d. konstitucijos procesą Abiejų Tautų Respublikoje], kuris apimtų ne tik politinius, finansinius, ..., bet ir kultūros bei švietimo reikalus“. Turi būti nutraukta studijų programų, kuriose dėstomi pseudomokslai, valstybinė akreditacija. Grąžinant lietuvių kalbą į viešąją erdvę ir kaip mokslo kalbą, turi būti įtvirtinta nuostata, kad tik lietuvių kalba vykdomoms visų pakopų universitetinėms  studijoms ir neuniversitetinėms studijoms garantuojamas valstybės finansavimas. 

Lietuvos aukštajame moksle turi būti kuo greičiau įveikti neigiami neoliberaliąja rinkos ideologija vadovaujantis įvykdytų „krepšelinių“ reformų padariniai. Lietuvos universitetai transformuojasi į studijų paslaugas parduodančias ir pelno siekiančias verslo organizacijas. Aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, bet negalima jos paversti svarbiausiu universitetų veiklos kriterijumi. Brandesnės demokratijos šalių patirtis rodo, kad įmanoma atsispirti aukštojo išsilavinimo vertimo preke ir vartotojiškumo tendencijoms ir išlaikyti aukštojo mokslo misiją – be jokių išlygų ieškoti tiesos, ją saugoti bei skleisti ir jos mokyti. Turi būti valstybės patvirtintas studijų lygmenų standartas, kuriame bakalauro studijų trukmė negali būti mažesnė nei 4 metai, taip pat mažinant studijų trukmę negali būti nuvertintos magistro studijos (trukmės laisvė tėra studijų marketinginio patrauklumo didinimas ir ir yra atsieta nuo visaverčio universitetinio išsilavinimo).  Tik tai gali laiduoti, jog universitetai ir kolegijos iš tiesų bus tautos ir valstybės intelektinio bei kūrybinio potencialo ugdymo ir nuolatinio stiprinimo vieta. 

LR Mokslo  ir studijų įstatymas tinkamai neapibrėžia ir todėl neapsaugo akademinės laisvės, nors pastaroji yra svarbiausias aukštojo mokslo veiksnys nepriklausomai nuo institucijos turimos autonomijos. Įstatymu turi būti draudžiama naudoti autonomiško universiteto galias jo narių akademinei laisvei mažinti.

Nors išorinių narių dalyvavimas strateginiame universiteto valdyme pasiteisino brandesnės demokratijos šalyse ir Lietuvoje tai bandoma nuo 2000 m., rezultatai nėra geri. Universitetų vadovų atstovavimas siauriems akademinių grupuočių interesams, lobizmas ir valstybinio mąstymo bei patriotizmo stoka smarkiai prisidėjo stumiant Lietuvos aukštąjį mokslą į sisteminę krizę ir kūrė prielaidas besikeičiančioms valdžioms įtvirtinti šioje srityje neoliberalistinės ideologijos principus ir jais grindžiamus valdymo metodus. Kandidatai į universiteto tarybą turėtų praeiti išsamias diskusijas su akademine bendruomene, o jų atrankos procedūra turi būti sugriežtinta. Reikalinga išsami diskusija, kurioje, įvertinus patirtį prieš ir po 2009 m. reformos, būtų suformuluotos tinkamesnės įstatymo nuostatos dėl universitetų valdymo.

Reformuojant universitetus ir kolegijas būtina aukštojo mokslo srityje diegiamus rinkos elementus tinkamai derinti su klasikiniais aukštojo mokslo, ypač universitetinio lavinimo, bei ugdymo tikslais ir uždaviniais. Tam padėtų humanitarikos, ypač filosofijos, kursų statuso stiprinimas. Humanitarikos kaip kultūros studijos formuoja fundamentinę pasaulio, žmogaus ir jo gyvenimo tikslo bei prasmės sampratą, nuo kurios turinio ir brandos priklauso visaverčio žmogaus ir piliečio ugdymas, darnios visuomenės, tvarios tautos ir stiprios valstybės gyvavimas ir išlikimas ilgą laiką. Humanitarikos, ypač filosofijos, kursai turėtų būti viso aukštojo mokslo, neišskiriant gamtos ir technologijų studijų, branduolys ir visapusiško akademinio bei visaverčio pilietinio lavinimo pasaulėžiūrinis ir vertybinis pagrindas. Šie kursai turi būti privalomi ir sudaryti ne mažiau pusės Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų.

2. Humanitarikos darbų vertinimo ir finansavimo kriterijų pakeitimas

Atkuriant universitetų ir humanitarinių institutų misiją, būtina sustiprinti humanitarikos, ypač filosofijos, ir atitinkamų universitetinių kursų statusą. Humanitarikos paskirčiai įgyvendinti Lietuvoje kliūtimi tapo praktiškai tik kiekybiniai humanitarikos darbų vertinimo ir finansavimo kriterijai, orientuojantys ne į humanitarikos paskirtį, bet į kuo didesnį publikacijų ir spaudos lankų skaičių. Dabartiniai kiekybiniai humanitarikos darbų vertinimo ir finansavimo kriterijai turi būti pakeisti kokybiniais kriterijais, atitinkančiais humanitarikos paskirtį.

3. Mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų pertvarka

Mokslo politikos formavimo ir finansavimo funkcijų sutelkimas vienoje institucijoje - Lietuvos mokslo taryboje - yra priešingas civilizuotų šalių praktikai ir sudarė sąlygas interesų konfliktams, neskaidrumui bei piktnaudžiavimui, vertinant ir finansuojant konkursinius projektus. Nėra sudėtinga ir būtina atskirti mokslo ir humanitarikos politikos formavimą nuo jų finansavimo – iki 2007 m. projektų vertinimą ir finansavimą vykdė kita institucija – Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Lietuvos mokslo taryba turi būti tik Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlikti ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. LMT nariai savo kadencijos metu negali nei vertinti konkursiniam finansavimui pateiktų mokslo projektų, nei teikti patys teikti paraiškas tokiam finansavimui.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), atsiradęs pakeitus 2007 m. įkurto Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ( MOSTA) pavadinimą, nei MOSTA, nei dabartiniu  pavidalu, skirtingai nuo LMT ar LMA, neturėjo ir neturi darbuotojų, turinčių Mokslo ir studijų bei Technologijų ir inovacijų įstatymuose STRAT’ai nustatytų ekspertinių funkcijų vykdymui reikalingos akademinės ar technologinės-inovacinės veiklos patirties. Šios institucijos, iki 2019 m. veikusios MOSTA pavadinimu, ekspertinis statusas buvo naudojamas tik „ekspertiškai“ legitimuoti bet kokius valdžios institucijų sprendimus. STRATA turi būti panaikinta jos funkcijas perduodant iš esmės pertvarkytai Lietuvos Mokslo Tarybai.

4. Studijų finansavimas – teisingumo ir bešališkumo principo atstatymas 

Konstitucinio teismo suabsoliutinta aukštųjų mokyklų autonomija leido joms kartu su valstybės finansuojamais priiminėti ir už studijas mokančius studentus. Tokią diskriminacinę ir tik keliose pokomunistinėse valstybėse egzistuojančią mokėjimo už studijas politiką įmanoma panaikinti tik panaikinus Konstitucinį Teismą, kuris kelia didžiulę grėsmę silpnai Lietuvos demokratijai. Seimas turi vykdyti Tautos jam patikėtą aukščiausią suverenią galią, o ne atidavinėti ją Tautos nerinktam ir niekam neatskaitingam KT.

LR Mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnis „Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams“ yra tolesnės studentų diskriminacijos įrankis, nes įgyvendina KT nutarimo reikalavimą apibrėžti akademinius vertinimo kriterijus, kurie, pasak KT, turi būti pasitelkiami kaip finansiniai kriterijai, nustatant studentų rotaciją mokamų ir nemokamų vietų atžvilgiu. Šiuo reikalavimu akademiniai kriterijai ne tik devalvuojami iki finansavimo kriterijų ir ignoruojama, jog akademinių vertinimo kriterijų nustatymas yra ne įstatymo, o aukštosios mokyklos prerogatyva. Vykdant konstitucinę nuostatą dėl nemokamo aukštojo mokslo gerai besimokantiems studentams, vienintelis prasmingas kriterijus, kuris neprieštarauja absurdiškam, bet teisiškai galutiniam KT nutarimui, yra toks: „nemokamos studijos laiduojamos studentams, laiku vykdantiems studijų programoje nustatytus reikalavimus, o neįvykdę reikalavimų studentai moka studijų mokestį, proporcingą neįvykdytos programos daliai“. Tai atitiktų Estijoje 2013 m. įgyvendintos aukštojo mokslo reformos principus. 

Valstybinių aukštųjų mokyklų „krepšelinė“ finansavimo sistema turi būti pakeista finansavimu pagal vyriausybės ir aukštosios mokyklos sudaromas ilgalaikes veiklos sutartis, kuriose būtų aiškiai apibrėžti aukštųjų mokyklų įsipareigojimai visuomenei bei valstybei ir įtvirtinti universitetinio ugdymo bei mokslo tiriamosios veiklos standartai. Vengiant politinės korupcijos, finansavimo pagal sutartį nuostatos ir derybų dėl sutarties procedūros turi būti skaidrios ir viešai skelbiamos. Taip pat turi būti viešai skelbiamas kiekvienas vykstančių derybų žingsnis.

Turi būti sukurta valstybinė studijų paskolų programa, kurioje paskolos grąžinimas būtų susiejamas su pajamomis, kurias po studijų gaus paskolą paėmęs studentas: nustatomas toks pajamų minimumas, kurį viršijus būtų pradedama grąžinti paskola, o pati paskola grąžinama kaip papildomas pajamų mokestis.

5. Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Beatodairiška konkurencinė kova dėl finansavimo šaltinių („krepšelių“ ir mokančių už mokslą studentų pinigų), šiems išsekus dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus ir jaunimo emigracijos, nuosekliai pereina į naują plotmę ir virsta vidine akademinių bendruomenių kova dėl išgyvenimo. Nors, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui pareikalavus, ŠMSM labai sumažino minimalų priėmimo balą, egzistencinių problemų turinčios aukštosios mokyklos, remdamosi KT suteikta teise, nesilaiko ir šio, palengvinto  reikalavimo priiminėdamos  studijuojančius savo lėšomis. 2020 m. ŠMSM ministro įsakymu stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas mažiausias stojamasis konkursinis balas universitetuose yra 5,4, kolegijose – 4,3. Iš tikrųjų, manipuliuojant ir keičiant valstybinio brandos egzamino, vertinamo šimtabalėje skalėje, perskaičiavimo į dešimtbalę skalę formules, nuolat vyksta mažiausio stojamojo balo devalvacija. Prieš keletą metų balas, lygus 5,4, iš tikrųjų būtų lygus 3,5. Tai reiškia, kad į valstybės finansuojamas studijų vietas gali įstoti ir studentai, kurių vidurinis išsilavinimas įvertintas nepatenkinamai. Kolegijų atveju balas 4,3 iš tikrųjų reiškia 2,2. Manipuliacijos su stojamuoju balu vykdomos siekiant visuomenei sukurti regimybę, kad nemokamas aukštasis mokslas prieinamas turintiems bent patenkinamai įvertintą vidurinį išsilavinimą. Priiminėdamos studijuojančius savo lėšomis, egzistencinių problemų turintys universitetai ir kolegijos neretai nepaiso jokių akademinių kriterijų. Dažnai pagrindinis kriterijus – stojančiojo gebėjimas mokėti už buvimą aukštojoje mokykloje, 

6. Aukštųjų mokyklų pertvarka ir jungimas

Lietuvoje nuolat mažėjant moksleivių skaičiui, aukštųjų mokyklų ir jų siūlomų studijų programų skaičius praktiškai nemažėja. Tai tęsiasi jau daug metų, bet nė viena Lietuvos vyriausybė nesiryžo šio problemos spręsti, nors kai kurios studentų nesurenkančios aukštosios mokyklos atsidūrė visiškai beviltiškoje padėtyje. Dabar viešojoje erdvėje eskaluojama ir bandoma įgyvendinti aukštųjų mokyklų jungimo idėja gali būti įgyvendinta tik pradėjus nuo toje pačioje mokykloje esančių susmulkintų, turiniu beveik nesiskiriančių, bet skirtingų pavadinimų programų stambinimo, nuo besidubliuojančių studijų programų skaičiaus mažinimo, pirmiausia panaikinant nekokybiškas programas arba apjungiant stojančiųjų dėmesio nesulaukusias programas. Be to, aukštųjų mokyklų tinklą būtina pertvarkyti ne urmu, bet atskirai analizuojant ir įvertinant kiekvieno universiteto finansinę būklę, jo mokslo ir studijų potencialą ir plėtros alternatyvas bei perspektyvas. Šis procesas niekada nevyks vien pačių universitetų gera valia ir iniciatyva, o Konstitucinis Teismas universitetų priešinimąsi jungimui pateisina universitetų turima autonomija. Kita vertus, mechaninis jungimas nėra ir negali būti aukštojo mokslo problemų sprendimas. Sujungus dvi silpnas institucijas, gaunama dar silpnesnė.

7. Konstitucinis Teismas – pagrindinė kliūtis racionaliai aukštojo mokslo pertvarkai 

Racionalią aukštojo mokslo politikos pertvarką komplikavo ir apribojo Konstitucinis Teismas (KT), kuris savo nutarimuose universiteto autonomiją iškėlė aukščiau už teisingumo ir nešališkumo principą, reiškiantį vienodą studijų prieinamumą tik pagal gebėjimus ir pasirengimą. KT nustatė, kad negali būti jokio teisinio reguliavimo, kuris valstybinėms aukštosioms mokykloms draustų kartu su priėmimu į valstybės finansuojamas vietas priiminėti ir studijuojančius savo lėšomis. KT nutarimu akademinio vertinimo kriterijai buvo devalvuoti iki finansavimo kriterijų. KT nuolatinis dalyvavimas teisiškai reglamentuojant aukštųjų mokyklų veiklą vienareikšmiškai vertintinas kaip interesų konfliktas.

Aukštojo mokslo pertvarkos kryptys:

1. Aukštasis mokslas turi puoselėti akademinę laivę ir vykdyti savo misiją: be jokių išlygų ieškoti tiesos, ją saugoti, skleisti ir jos mokyti. Turi būti nedelsiant sustabdytas siekis įtvirtinti aukštąjį mokslą tik kaip komercinę vertę turinčią veiklą ir paslaugų rūšį globaliai rinkai.

2. Būtina nutraukti akademiniu požiūriu bevertį, praktiškai nenaudingą ir tautai bei valstybei žalingą ideologizuotą pseudo-mokslinių projektų finansavimą, atlikus ekspertinį vertinimą eliminuoti ideologizuotas pseudo-mokslines studijų programas.

3. Grąžinant lietuvių kalbą į viešąją erdvę ir kaip mokslo kalbą, turi būti įtvirtinta nuostata, kad tik lietuvių kalba vykdomoms visų pakopų universitetinėms  studijoms ir neuniversitetinėms studijoms garantuojamas valstybės finansavimas;

4. Turi būti valstybės patvirtintas studijų lygmenų standartas, kuriame bakalauro studijų trukmė negali būti mažesnė nei 4 metai, taip pat mažinant studijų trukmę negali būti nuvertintos magistro studijos;

5. Įstatymu turi būti draudžiama naudoti autonomiško universiteto galias jo narių akademinei laisvei mažinti;

6. Reikalinga išsami diskusija, po kurios, įvertinus patirtį prieš ir po 2009 m. reformos, būtų suformuluotos tinkamesnės įstatymo nuostatos dėl universitetų valdymo;

7. Būtina aukštojo mokslo srityje diegiamus rinkos elementus tinkamai derinti su klasikiniais aukštojo mokslo, ypač universitetinio lavinimo, bei ugdymo tikslais ir uždaviniais;

8. Humanitarikos, ypač filosofijos, kursai turėtų būti viso aukštojo mokslo, neišskiriant gamtos ir technologijų studijų, branduolys ir visapusiško akademinio bei visaverčio pilietinio lavinimo pasaulėžiūrinis ir vertybinis pagrindas. Šie kursai turi būti privalomi ir sudaryti ne mažiau pusės Bendrųjų universitetinių studijų apimties.

9. Dabartiniai kiekybiniai humanitarikos darbų vertinimo ir finansavimo kriterijai turi būti pakeisti kokybiniais kriterijais, atitinkančiais humanitarikos paskirtį;

10. Būtina atskirti mokslo ir humanitarikos politikos formavimą nuo jų finansavimo;

11. Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA turi būti panaikintas jo funkcijas perduodant pertvarkytai Lietuvos Mokslo Tarybai;

12. Diskriminacinę ir tik pokomunistinėse šalyse egzistuojančią mokėjimo už studijas politiką įmanoma panaikinti tik panaikinus Konstitucinį Teismą. kuris kelia didžiulę grėsmę silpnai Lietuvos demokratijai;

13. „Krepšelinė“ aukštojo mokslo finansavimo sistema turi būti pakeisti finansavimu pagal vyriausybės ir aukštosios mokyklos sudaromas ilgalaikes veiklos sutartis;

14. Turi būti sukurta valstybinė studijų paskolų programa, kurioje paskolos grąžinimas būtų susiejamas su pajamomis, kurias po studijų gaus paskolą paėmęs studentas;

15. Aukštųjų mokyklų jungimo idėja gali būti įgyvendinama tik pradėjus nuo besidubliuojančių studijų programų skaičiaus mažinimo, pirmiausia panaikinant nekokybiškas programas arba apjungiant stojančiųjų dėmesio nesulaukusias programas.


Susiję

Ugdymo politika 8525097732350089293
item