Justina Gafurova. Atimti vaikai šalies vadovams nerūpi

www.respublika.lt

Vakar Lietuvoje Lankėsi Norvegijos premjerė Erna Solberg. Garbų svečią priėmė mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis. Buvo aptarta daugybė svarbių temų. Pavyzdžiui, įvykiai Baltarusijoje. Deja, tema apie Norvegijoje iš lietuvių šeimų paimtus vaikus liko nepaliesta.

Susitikimo su Norvegijos premjere Erna Solberg metu, mūsų šalies premjeras Saulius Skvernelis pasikalbėti apie Norvegijoje iš lietuvių šeimų paimtus vaikus nematė reikalo. Eltos nuotr.

Prezidentas G.Nausėda ir premjeras S.Skvernelis antradienį susitiko su Lietuvoje viešėjusia Norvegijos ministre pirmininke Erna Solberg ir jos vadovaujama delegacija.

Skelbiama, kad susitikime iš anksto buvo suplanuotos temos: Lietuvos ir Norvegijos dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas, regioninio saugumo ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimai, NATO darbotvarkė, ES kovos su klimato kaita planai. Ir, žinoma, didžiulis dėmesys buvo skirtas įvykiams Baltarusijoje.

E.Solberg po susitikimo su Lietuvos premjeru S.Skverneliu teigė, kad po prezidento rinkimų Rusijos ir Baltarusijos politinis dialogas yra suintensyvėjęs: „Taip, manau, kad yra tvirti ryšiai tarp Baltarusijos ir Rusijos. Bet tai, ką matome šiandien, - Baltarusijos žmones, kurie ne mėgina pasirinkti tarp Vakarų ir Rytų politikos, o nori laisvų ir sąžiningų rinkimų. Jie nori skaidrios visuomenės. Jeigu pavyktų surengti skaidrius rinkimus, matytume, ko Baltarusijos žmonės iš tiesų nori. Manau, prie to visi ir turėtume dirbti.“

Pasak jos, jei Baltarusijoje neįvyks skaidrūs rinkimai, Europa turėtų įvesti sankcijas Baltarusijai. „Tačiau mes turime užtikrinti, kad sankcijos būtų pažangios, kad jos darytų poveikį sprendimų priėmėjams, o ne tik darytų poveikį tam tikriems individams ir kurtų priešišką atmosferą prieš tuos, kurie nori pokyčių“, - teigė ji.

Gal todėl, kad Lietuva iš Norvegijos perka suskystintas dujas, o gal tiesiog iš kuklumo, mūsų šalies vadovai tarsi pamiršo vieną svarbiausių temų, susijusių su Lietuvos ir Norvegijos santykiais. Tai iki Hagos konvencijos ratifikavimo Norvegijoje iš lietuvių šeimų paimti vaikai.

„Vakaro žinios“ yra rašiusios, kad 4 mamos, kurių vaikai Norvegijoje iš šeimų buvo paimti dar iki 2016 m., iki šiol ieško būdų, kaip juos susigrąžinti. Visi paimti vaikai - Lietuvos piliečiai, kurie taip ir liko gyventi svečioje šalyje, svetimose šeimose. Kai kurie jau nekalba lietuviškai, o biologinius tėvus susitikimuose pamato vos kelias valandas per metus. Dėl tokios sistemos, kai vaikams neužtikrinamos jų teisės į gimtosios kalbos mokėjimą ir ryšį su biologine šeima, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pasmerkė Norvegiją. Mamos, iš šalies prezidento G.Nausėdos, sulaukusios tik formalaus atsirašymo, jau taip pat ruošia ieškinius.

„Vakaro žinios“ kreipėsi ir į prezidentūrą, ir Vyriausybę, klausdamos, ar ši tema bus aptarta susitikimo su Norvegijos premjere metu. Tačiau paaiškėjo, kad mūsų šalies vadovams mažųjų piliečių teisės nepasirodė svarbios.

„Norėčiau informuoti, jog lietuvių bendruomenė Norvegijoje yra labai svarbi tiek Lietuvai, tiek Norvegijai, todėl visuose susitikimuose keičiamasi informacija apie mūsų tautiečių poreikius, jų ryšių su Lietuva užtikrinimą ir pan. Kartu turiu atkreipti dėmesį, jog nei premjeras, nei bet kuris kitas šalies pareigūnas neturi teisės daryti poveikio konkretiems teisminiams procesams“, - trumpai informavo premjero atstovas Tomas Beržinskas.

Prezidentūroje planų kalbėti apie lietuvių šeimų problemas su E.Solberg taip pat nebuvo. „Vaiko gerovės klausimai yra itin svarbūs ir yra sudedamoji prezidento Gerovės Lietuvos vizijos dalis. Prezidentas laikosi nuostatos, kad, kalbant apie lietuvių šeimų vaikus Norvegijoje, svarbiausia yra vaikų teisių apsauga ir ji privalo būti užtikrinta - vaikai ir šeimos yra ir bus ginami. 2016 m. liepos 1 d. Norvegijoje įsigaliojus 1996 m. Hagos konvencijai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, institucijų bendradarbiavimas su šia šalimi vaiko teisių apsaugos srityje vyksta sklandžiai.

Situacija yra atidžiai sekama Lietuvos institucijų, ir Lietuvos ambasados Osle pareigūnų, siekiama šeimoms suteikti visą reikiamą kompleksinę pagalbą“, - prezidento poziciją perdavė jo patarėja Kristina Karnickaitė, tarsi nesupratusi, jog klausiama apie šeimas, kurios Norvegijoje vaikų neteko dar iki 2016 m.