Andrius Švarplys. Ar pribrendo režimo pasikeitimas Baltarusijoje?

propatria.lt nuotrauka  Turint omeny revoliucijų bangą buvusiose komunistinėse-sovietinėse valstybėse, pradedant 1991 m. rugpjūčio puču...

propatria.lt nuotrauka 
Turint omeny revoliucijų bangą buvusiose komunistinėse-sovietinėse valstybėse, pradedant 1991 m. rugpjūčio puču Maskvoje, Oranžinę revoliuciją 2004 m. Ukrainoje, Rožių (2003 Gruzijoje), Tulpių (2005 m. Kirgizijoje), Euromaidaną (2013-2014 m. Ukrainoje), Arabų Pavasario revoliucijas (2010- ), kokios sąlygos esminės režimo pasikeitimui?

1. Masiniai žmonių protestai.

2. Režimo elito, ypač saugumo/armijos pajėgų pozicijos. Kiek jos ištikimos režimui, o kiek gali pereiti į žmonių pusę ar alternatyvaus klano pusėn.

3. Išorės veiksnys, kuris pokomunistinėje erdvėje paprastai reiškia Rusiją - kiek galima tiesioginis įsiveržimas/parama diktatoriui/jo nuėmimas.

4. Opozicijos organizuotumas, aiškaus kandidato-lyderio pasirengimas iš karto perimti valstybės valdymą.

5. (sąlyginė) diktatoriaus asmeninis pasirengimas gintis/palūžti ir pasitraukti.

Iš šių sąlygų Baltarusijoje yra tiktai pirmoji. Ji būtina, bet nepakankama.

Nėra jokių požymių (kol kas), kad Baltarusijos saugumo struktūros suabejotų lojalumu Lukašenkai. Šalies ambasadoriaus Slovakijoje parama protestams yra tik pavienis atvejis (vėl gi, kol kas).

Dar daugiau, jeigu Petras Vaitiekūnas teisus, kad 90% Baltarusijos armijos tiesiogiai klauso Kremliaus, o ne Lukašenkos, apie elito paramą demokratizacijai tenka pamiršti.

Rusijos pasirengimas „padėti“ Baltrusijai Sąjunginės valstybės rėmuose yra jau deklaruotas šiomis dienomis.

Opozicija neturi vieningos struktūros, neturi plaikymo elitų sluoksniuose, nėra psirengusi perimti valstybės valdymo. Tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms Cikanouskaja galėtų grįžti ir organizuoti naujus rinkimus ir valdžios perėmimą. Bet tų aplinkybių kaip tik ir nėra kol kas.

Dėl asmeninių Lukašenkos savybių, yra pasimetimo („reikia pasikalbėti su Putinu“) ar net paranojos požymių („prisikasė iki gamyklų“, kas yra visiškas absurdas), tačiau visumoje, ypač prie jam palankaus 2 punkto, nėra priežasties bėgti kaip Janukovyčiui.

Tad viską sudėjus, reikia stebuklo, kad protestuotojams pasisektų nuversti dabartinį režimą. Moraliai jie jau yra laimėję.

Situaciją sunkina dvi esminės aplinkybės.

1. Mes nežinome, ko iš esmės nori kovojantys baltarusiai? Ar tai sąmoningas demokratijos, laisvės, Europos ilgesys, ar daugiau anti-lukašenkinė revoliucija, suderinama su prorusiškumu? Ukrainos antrasis Maidanas aiškiai buvo proeuropietiškas. Mažiau, bet panašia linkme ėjo Rožių revoliucija. Tačiau Kirgizijos ir dauguma arabų pavasario sukilimų neturėjo nieko bendra su demokratija ir teisine valstybe, kaip mes tai suprantame; tai buvo režimų pasikeitimas tame pačiame socialiniame-kultūriniame kontekste. Net ir euroMaidanas evoliucionavo į kleptokratinės sistemos tąsą.

Kitaip tariant, mes nežinome daugumos baltarusių politinės tapatybės, be akivaizdžios anti-lukašenkinės nuostatos.

2. Lukašenkos nuvertimas, paradoksaliai mūsų lūkesčiams, realiai labai naudingas Kremliui. Jeigu konsoliduoti Baltarusijos elitai iš tiesų yra lojalūs Kremliui, Maskvai belieka organizuoti „demokratinį perėjimą“ į postlukašenkinę ir realiai pro-kremlinę politiką su bendros Sąjungos valstybe artimoje ateityje.

Kol kas visi požymiai rodo, kad Lukašenka yra remiamas tiek vidaus jėgos struktūrų, tiek Kremliaus. Bet dar viskas gali keistis šiomis dienomis.


Susiję

Užsienio politika 7415961685495813745

Rašyti komentarą

  1. Yra dar vienas momentas: jeigu Lukašenką nuverstų ir jeigu valdžią perimtų ne prorusiška "opozicija", o įvyktų "baltarusių politinės tautos gimimas", kaip išsireiškė vienas pažįstamas, tai šitai politinei tautai reiktų "istorinio pasakojimo", kuris būtų tos tautos pamatas ir pasididžiavimo šaltinis - ir labai panašu, kad bent jau kol kas tokį "pasakojimą" (labai patogų ir patrauklų) gali pasiūlyti taip vadinamas "licvinizmas". Ir mums toks scenarijus nieko gero nežadėtų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Termino vartojimas "rėžimas" rodo, kad autorius nėra nešališkas.

    Todėl šis straipsnis - tik dar viena propagandos dozė.

    Antra vertus, kodėl kaimynai turi gyventi būtent pagal mus? Ar mūsų misija - ir į Amazonės miškų gentis nešti demokratiją ir genčių vadus rinkti tik kaip mes renkame?

    Beje, jei įsivaizduotume hipotetinį scenarijų, kai Rusija vėl užsimano lįsti į Lietuvą, tai kaip ji veiktų: praėjus kokiems nors rinkimams Lietuvoje, surastų (arba jau specialiai į rinkimų karuselę įkištų reikiamą kandidatą) veikėją, kuris po rinkimų pradėtų šaukti, kad rinkimai suklastoti. Niekam realiai nebūtų įdomu, ar jie suklastoti, ar ne. Bet va, kad Lietuvai būtina atnešti "tikrąją" demokratiją, - tai taptų ypatingai svarbu.

    Mano nuomone, jei vyksta neramumai kitoje šalyje - būtina laikytis neutraliai, o jei kažkas vyksta neteisingo su protestuojančiais žmonėmis (nemaišyti su smurtaujančiais), tuomet reiktų tik dėl to pasisakyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man asmeniškai ne kiek demokratijos nešimas rūpi gudams, kadangu jie vėl išsirinktų kokį prorusišką šunsnukį, bet tokio psicho patraukimas nuo vaizdo. Tokiems psichams tiesiog negalima egzistuoti valdžioje. Putleriui irgi tas galioja.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item